2021 balandžio 14 d. trečiadienis, 19:49
Reklama  |  facebook

Garso izoliacija daugiabutyje: kaip šaukštas deguto medaus statinę gadina

Aušra POCIENĖ      2015-10-23 09:00
Vieta, vaizdas pro langus, šilumos suvartojimas, kambarių skaičius ir kvadratiniai metrai – dalykai, kurie butą perkančiam žmogui vis dar yra svarbiausi. Tačiau gyvenant prioritetai keičiasi ir vienu svarbiausiu gyvenimo komforto rodikliu tampa pastato garso izoliacija. Ypač, jei ji prasta.
nuotrauka
Dėl prastos garso izoliacijos gyvenimas gali apkarsti net ir prabangiausiame bute. Portalo nuotrauka


Minimos įmonės
Teronis, UAB
Saint-Gobain statybos gaminiai, UAB
Veikmė, UAB
Vilnius Tech Termoizoliacijos mokslo institutas,
„Girdžiu kiekvieną žingsnį, tarsi garsas eitų per smegenis. Ne gyvenimas, o kančia“ , – skundžiasi moteris, gyvenanti viename iš prestižiniu laikomu Vilniaus daugiabučių kvartale. Įsikūrusi ji antrajame trijų aukštų daugiabučio aukšte. Virš jos gyvenanti šeima – nei triukšmadariai, nei sunkiasvoriai. Bet gyvenimas tarp miškų skendinčiame kvartale, kuriame butai kainuoja nemažus pinigus, dėl prastos garso iš kaimyninių butų izoliacijos moteriai stipriai apkarto.

Turėtume gyventi kaip švedai

Lietuva gali didžiuotis, kad viena iš pirmųjų, dar net nebūdama Europos Sąjungoje, 2003 metais reglamentavo pastatų nuo triukšmo apsaugą, pagal apsaugos kokybę sukūrė akustinio klasifikavimo sistemą ir reikalavimus, o naujiems pastatams nustatė privalomą C akustinio komforto klasę. Analogiški C garso klasės rodiklių reikalavimai galioja gyvenimo sąlygomis Lietuvai artimose Šiaurės šalyse – Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, ir jie užtikrina priimtino akustinio komforto sąlygas.

Nuotraukoje –
VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Akustikos laboratorijos vedėjas
dr. Aleksandras Jagniatinskis

Kaip sako šią sistemą kūręs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos mokslo instituto Akustikos laboratorijos vedėjas dr. Aleksandras Jagniatinskis, tokiu pačiu principu paremta ir Europos Sąjungoje sukurta pastatų energinio efektyvumo klasifikavimo sistema, o dabar panašiai pastatų nuo triukšmo apsaugos sistemai sukurti sudaryta darbo grupė tarptautinių standartų ISO lygiu.

„Vokiečiai, prancūzai, amerikiečiai, japonai organizuoja didžiules konferencijas, investuoja milijonus, bandydami sukurti ISO standartą, o mes analogišką sistemą jau turime 12 metų. Kadangi šalys naudoja skirtingus rodiklius, siekiama sukurti bendrą sistemą, suvienodinti rodiklių reikšmes ir jas susieti su subjektyviu žmonių garso pojūčiu“, – sako A. Jagniatinskis, kuris yra šios tarptautinės darbo grupės ISO standartui sukurti narys.

Trūksta viešumo ir kontrolės

Tačiau, kaip sakoma, viena yra reikalavimai, o visai kas kita – jų taikymas ir kontrolė. Čia, panašu, prasideda pilkoji zona, nes, kaip teigia pašnekovai, trūksta ir viešumo, ir kontrolės.

„Žinot, kartais būna keista, kaip kai kurie daugiabučiai priimami eksploatuoti. Akivaizdžiai matosi, kad kai kurios konstrukcijos negali atitikti garso izoliacijos reikalavimų, bet kažkokiu būdu atitinka. Rinkoje – daug garso izoliaciją matuojančių laboratorijų, bet kokias pastato dalis jos matuoja, niekas nekontroliuoja“, – stebisi bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas Raimundas Šlekys.
 
 Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas Vidmantas Dikavičius įsitikinęs, kad Lietuvai pakaktų kelių aukšto pastatų akustikos profesionalumo lygio akredituotų laboratorijų, o akustinius matavimus turėtų finansuoti valstybė, nes tai yra gyvenimo kokybės klausimas. Kadangi kiekvienas matavimas kainuoja ir kainuoja nemažai, statytojai matuoja minimaliai.

A. Jagniatinskis atkreipia dėmesį, kad reglamentas įsigaliojo 2004 metais ir iki šiol nebuvo peržiūrėtas, nors tą reikėtų daryti kas keletą metų, nes atsiranda nauji standartai, nauji bandymo metodai, naujos technologijos. Tačiau apie tai niekas nekalba.

„Mes beveik nematuojame, nes daugiabučių statytojams mūsų paslaugos atrodo per brangios. Matyt, per daug žinome“, – ironizuoja A. Jagniatinskis, paklaustas, ar jo vadovaujama laboratorija dažnai matuoja garso izoliaciją statomuose daugiabučiuose. Anot jo, rinkoje pilna „uabų“, kurie tuo užsiima, ir konkuruoti su jais nepajėgiama.

„Pasakysiu atvirai: susiduriame su atvejais, kai „uabas“ išmatuoja vieną sieną ir sako, kad pastatas vos ne A garso klasės. Bet ar tai galioja visam pastatui, niekas nekontroliuoja“, – svarsto jis.

V. Dikavičiaus nuomone, dar viena problema – viešumo trūkumas. Jam kyla klausimas, kodėl nėra visiems viešai prieinamo akustinių matavimų registro, nors, pavyzdžiui, yra pastatų energinio efektyvumo registras ir ši sritis pakankamai griežtai kontroliuojama. Galbūt todėl, kad dabar visas dėmesys sukoncentruotas į energetiką, šilumos taupymą, o pastatų akustikos reikalai kažkodėl tapo neaktualūs?

„Dabar išmatuoji daugiabučio garso izoliacijos lygį, garso matavimo protokolą ir kitus dokumentus atiduodi užsakovui, bet gyventojai matavimo rezultatų nemato. Jeigu nori žinoti, turi reikalauti. O kokia gi čia paslaptis? Kiekvienas gyventojas turėtų internete šią informaciją rasti“, – įsitikinęs specialistas.

Silpnoji vieta – žmogiškasis faktorius

O kol kas statytojai butų pirkėjams rekomenduoja „pavartyti matavimų protokolą“. Daugiabučius statančios bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba tikina, kad statytojai viską daro teisingai, o akredituotos laboratorijos tinkamai patikrina tų darbų kokybę. Tačiau tinkamą garso izoliaciją gali sugadinti pats gyventojas arba jo pasamdyti „auksarankiai“, darydami apdailą.
 
Nuotraukoje – 
bendrovės „Veikmė“ vadovas
Eugenijus Zaremba

„Būna situacijų, kai pats žmogus, jausdamasis visažiniu ar pasiskaitęs internete patarimus „pasidaryk pats“, įsirenginėja apdailą. Yra vietų, kur garso komfortą labai paprasta sunaikinti, tuo tarpu matavimo protokoluose bus įrašyta tinkama garso klasė. Ypač jautri vieta yra grindys. Pavyzdžiui, kad nesklistų smūginis garsas, įrengiamos specialios juostelės iš mineralinės vatos ar polistirolo, bet nežinant tas angas galima uždengti ir sugadinti tai, kas buvo 

padaryta tinkamai. Tas pats bus, jei įrengiant parketą, nebus sukloti visi reikalingi sluoksniai“, – aiškina E. Zaremba, pasak kurio, kalbant apie garso izoliaciją, nėra gerų ar blogų medžiagų, yra netinkamai atlikti darbai arba netinkamas medžiagų derinys. 

FIBO blokelių panaudojimo galimybės. UAB „Teronis“, „Saint-Gobain statybos gaminiai“ pardavimų partneriai, pastebi, kad šių blokelių paprastai ieško išsilavinę klientai, kurie žino, ko nori, gilinasi į esmę ir siekia gyvenimo kokybės.

Gyventojų indėlį „tobulinant“ garso izoliaciją akcentuoja ir R. Šlekys: „Didžioji dalis daugiabučių priimami naudoti su daline apdaila. Labai dažnai gyventojai įsirenginėdami butus patys tą esamą garso izoliaciją sugadina ir kartais taip, kad kyla labai didžiulės problemos. Yra geležinės taisyklės, kurių negalima laužyti, o žmogus ima ir pakeičia buto išplanavimą taip, kad, pavyzdžiui, tylios patalpos atsiduria prie triukšmingų – miegamasis įrengiamas prie kaimyno vonios kambario arba klodami plyteles, suliečia jas su siena ir garso izoliaciją pagadina.“

Specialistai akcentuoja, kad, kaip ir daugeliu atveju, ta silpnoji vieta yra žmogiškasis faktorius. Svarbu yra viskas – kaip įrengiamos konstrukcijos, atliekami darbai. Anot V. Dikavičiaus, kartais tai yra visiškai menkas defektas, bet jo įtaka žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniška. Pavyzdžiui, tarp grindų išlyginamojo sluoksnio ir pagrindinė

s perdangos, kur yra klojamas antivibracinės medžiagos sluoksnis, papuola koks vamzdis ir per jį kieta jungtimi susijungia viršutinis sluoksnis su pagrindine perdanga. To užtenka, kad vibracija sklistų. Kėdė gali būti stumdoma visiškai kitur, o garsas atsklis iki to taško, kur yra kietoji jungtis, taip vadinamasis „trumpasis jungimasis“, tiesiai į perdangą ir spinduliuos garsą toliau.

„Dabar sprendžiant tarpbutinės šiluminės izoliacijos problemas, siekiant kad šiluma nekeliautų iš aukštesnės temperatūros į žemesnę, kai, pavyzdžiui, vienas kaimynas išvykęs ir buto nešildo, o kitam dėl to tenka už šilumą mokėti daugiau, įrenginėjama taip vadinama dviguba siena, tarp sienų dedant mineralinę vatą. Dėl nežinojimo ar prastos darbo kokybės čia taip pat kyla problemų. Nes tarp tų sienų negali būti kietų ryšių, o įkrenta koks plytgalis ir tampa akustiniu tilteliu“, – pavyzdžiais iš praktikos dalinasi V. Dikavičius. 

Mūras izoliuoja garsą 

Bet, specialistai pabrėžia, santykyje su garsu egzistuoja ir subjektyvus faktorius – žmonės tiesiog skirtingai priima garsą. Vieną žmogų girdimi garsai gali vesti iš proto, kitas jų net nepajus. 

Nuotraukoje – 
Nerijus Simaitis, UAB „Teronis“ prekybos direktorius, sako, kad jų darbuotojai mokosi Lietuvos ir užsienio seminaruose, lankosi gamyklose, todėl gali patarti savo klientams, renkantis statybines medžiadas ir produktus 
 
„Kai mes kalbame apie decibelus – tai fizika. O kai pradedame kalbėti apie akustinio komforto klases, čia fizika pasibaigia, prasideda emocijos, subjektyvumas. Garso klasių rodikliai buvo nustatyti būtent sociologinių apklausų būdu“, – atkreipia dėmesį R. Šlekys.

Jo teigimu, didelių problemų dėl perdangų (grindys, lubos) garso izoliacijos, jei jas įrengiant nepadaroma klaidų, nekyla.

Kur kas daugiau problemų kelia nelaikančios atitvaros arba sienos tarp butų. Ypač, jei tai monolitinio karkaso pastatai, o ne mūriniai.

„Reikalas tas, kad mūriniame pastate sienoms naudojamos vienasluoksnės konstrukcijos ir vien tik tinkuotas plytų mūras 250 milimentrų storio užtikrina C garso klasę, kuri yra privaloma akustiniam komfortui užtikrinti. Bet kai turime monolitinį karkasinį pastatą, plytų siena yra per sunki apkrova perdangai, todėl paprastai atitvaroms naudojamos daugiasluoksnės konstrukcijos. O čia jau reikia dirbti labai atidžiai – yra jungtys, apylankinis garso sklidimas, didelę įtaką daro konstrukcijų tarpusavio sujungimo mazgų įrengimas“, – aiškina R. Šlekys.   

Objekto statyboje naudojama FIBO blokelių sistema. Pastruoju metu, sako UAB „Teronis“ atstovai, FIBO blokelių pardavimai išaugo 15 proc.

Universali FIBO blokelių sistema

Dar daugiau problemų dėl atitvarų kyla pastatuose su ištisiniais stiklo fasadais.

„Gerai, kad juos nustojo projektuoti, – neslepia R. Šlekys – Nežinau, kaip ten tuose stikliniuose daugiabučiuose pavyko pasiekti reikalaujamą akustinio komforto klasę. Bet šioje vietoje fizikos apgauti nepavyksta – bandėme ieškoti sprendimų, bet turėjome pripažinti, kad tokiai konstrukcijai sprendimo pasiūlyti negalime“, – neslepia R. Šlekys.

Nuotraukoje –
bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas
Raimundas Šlekys

Tuo tarpu daugiasluoksne garsą ir šilumą izoliuojančia atitvara iš FIBO keramzitbetonio blokelių su mineralinės vatos plokštėmis bendrovė „Saint-Gobain statybos gaminiai“ tikrai gali didžiuotis. Ši tarpbutinių atitvarų sistema vienintelė Lietuvoje turi Nacionalinį techninį įvertinimą, išduotą Statybos produkcijos sertifikavimo centro. Šis techninis liudijimas patvirtina, kad, viską teisingai įrengus, užtikrinamas C klasės akustinis komfortas.

Anot R. Šlekio, šiuo metu tai lengviausia siena, atitinkanti ir sandarumo, ir garso reikalavimus. Ir tai yra kompleksinis sprendimas, įvertinantis ir apylankinį garsą, sujungimo mazgus su kitomis konstrukcijomis.

V. Dikavičiaus nuomone, jei pagal techninį liudijimą įrengiama konstrukcija, garso izoliacija turėtų būti užtikrinta. Tačiau nėra garantijų, kad visame name tos atitvaros yra tinkamai įrengtos, nes bandymai atliekami ne visame name, o tik tam tikrose dalyse. Jei kitur bus defektų, jie ir liks.

„Siekiant akustinio komforto, svarbu yra viskas: projektavimas, statyba, techninė priežiūra. Jei atsakingai suprojektuota, turi būti ir atsakingai įvykdyta. Tik tuo atveju galima tikėtis, kad bus gerai visur, ne tik ten, kur matuojama“, – pabrėžia specialistas.
Statybunaujienos.lt




SPRENDIMAI

nuotrauka
2021-04-13 13:09
Komfortas paprastai suprantamas kaip sąlygų visuma, teikianti buitinių patogumų. Tačiau šias sąlygas, ypač kalbant apie akustinį komfortą, kaip pastebi UAB „Ramsta“ direktorius Kęstutis Jonutis, visi supranta skirtingai.
nuotrauka
2021-04-07 12:07
Nemažai gyventojų savo būstuose pasirenka naudoti saulės elektrinės energiją. Nekilnojamojo turto savininkams, nusprendusiems pasirinkti saulės energiją, pirmiausia aktualu žinoti, ar šis energijos šaltinis priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir ar su saulės elektrinėmis galima pasi...
nuotrauka
2021-03-31 07:07
Nors garso reikalavimai pastatams reglamentuoti, tačiau iš tiesų garso izoliavimas, kaip pastebi Laura Nariūnienė, UAB Akustinių tyrimų centras direktorė, yra problemiškas. Deja, bet problemas lemia ne tik nekilnojamojo turto statytojai, bet ir pačios garso matavimo įmonės.
nuotrauka
2021-03-19 09:21
Šiltas ir sandarus stogas – viena svarbiausių energiškai efektyvaus pastato konstrukcijos dalių. Be šilumos ir sandarumo reikalavimų, keliamų jame naudojamoms medžiagoms, vis svarbesni vartotojams tampa dar keli veiksniai: medžiagų montavimo paprastumas ir greitis bei galimybė, neprarandant sumontav...
nuotrauka
2021-03-10 07:07
Valstybė demonstruoja didelį spaudimą leisti tik A++ energinio naudingumo pastatus, tikindama, kad tai daro vedina klimato kaitos problemų ir siekdama komfortiško gyvenimo žmonėms. Tačiau komfortiško gyvenimo idilę sklaido garsui pralaidžios sienų pertvaros ir perdangos tarp aukštų. Susidarė paradok...
nuotrauka
2021-03-05 07:01
Du iš trijų mūsų šalies – ypač didmiesčių ar vietovių, esančių netoli pagrindinių šalies magistralių – gyventojų vienaip ar kitaip kenčia nuo perteklinio triukšmo savo namuose. Triukšmas gali būti rimta problema bei miego sutrikimų, streso ir nuovargio priežastis. Tam kad būstas taptų jaukesniu, jo ...
nuotrauka
2021-03-02 07:09
Sostinės Latvių gatvėje 54 esantis daugiabutis tapo pavyzdžiu, kad ir senos statybos pastatas gali būti modernizuojamas taip, kad pasiektų A++ energinio naudingumo klasę. Tokį aukštą efektyvumą generaliniam rangovui „Bocon Living“ pavyko pasiekti bendradarbiaujant su žinomų prekių ženklų įmonėmis, k...
nuotrauka
2021-02-26 07:15
Modernizuojant sostinės daugiabutį Latvių g. 54, rangovas UAB „Bocon Living“ įgyvendino ir net viršijo projektinius lūkesčius – pasiekė aukštesnę energinę klasę nei planuota – A++. Aukštų rezultatų pasiekti pavyko todėl, kad ir daugiabučio modernizavimo projektas parengtas itin profesionaliai, ir pr...
nuotrauka
2021-02-05 10:31
Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ numatyta, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje naujai statomi daugiabučiai ir gyvenamosios paskirties statiniai (taip pat ir kitos paskirties statiniai, kuriems nenumatytos išimtys) turės...
nuotrauka
2021-01-29 07:09
UAB „Bocon Living“ po keturių intensyvios veiklos metų Latvijos rinkoje į Lietuvą grįžo su ambicingu projektu. Statybų bendrovė Vilniuje per pusmetį modernizavo daugiabutį, kuriam pirmajam Lietuvoje po modernizavimo pavyko pasiekti A++ energinio efektyvumo klasę.
nuotrauka
2021-01-11 11:16
Nuolatiniai garsai gali ilgam sutrikdyti ramybę, kenkti darbingumui, kokybiškam poilsiui ir žmogaus sveikatai. Projektuojant ir statant naujus ar renovuojant senus namus, daug dėmesio skiriama pastatų konstrukciniams sprendimams, šilumos izoliacijai, inžinerinių sistemų efektyvumui, tačiau jo pritrū...
nuotrauka
2020-12-18 10:52
Prieš naujus metus dauguma žmonių iškelia sau tikslą ar kelis tikslus, ką nori nuveikti, pasiekti ar padaryti ateinančiais metais. Rezoliucijomis vadinami siekiai yra savotiškas simbolis ir tuo pačiu pajuokos objektas, nes išsipildo labai maža dalis jų. Tačiau juk galima sau iškelti tokias rezoliuci...
nuotrauka
2020-12-14 16:42
KLAUSIMAS. Savivaldybė parduoda apleistą pusiau apgriuvusį namą, kuris yra prijungtas prie gretimo namo. Savivaldybės parduodamam namui reikia kapitalinio remonto, reikia keisti gegnes, kloti stogą, keisti supuvusius rąstus, tačiau namo plotas nesikeis. Ar reikia namo, prie kurio prijungtas minimas ...
nuotrauka
2020-12-11 06:41
Aukščiausia energinio efektyvumo klasė A++ žymi energijos beveik nevartojantį pastatą. Būtent tokie namai Lietuvoje bus statomi nuo 2021 m. sausio 1 d., kai visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios aukščiausi energinio efektyvumo reikalavimai pastatams. Kokie su šiais reikalavimais susiję pokyčiai la...
nuotrauka
2020-12-10 13:38
Kaip apšiltinti senos statybos individualų namą – greitai, patikimai ir švariai? Danų patirtis rodo, kad pučiama mineralinė vata yra vienas efektyviausių pasirinkimų.
nuotrauka
2020-12-07 12:00
Lietuvoje aktualus tiek senų, tiek naujų pastatų bei namų šiltinimas. Gyvename tokioje klimato zonoje, kur vyrauja daug drėgmės ir iškrenta daug kritulių, o šaltasis sezonas reikalauja efektyvaus šildymo ir šilumos išlaikymo namo viduje. Deja, ne visi pastatai atitinka aukštos klasės energinį efekty...
nuotrauka
2020-11-30 09:02
KLAUSIMAS. Statant individualų namą – apie 80 kv. m; A++ energinio naudingumo klasės, privaloma naudoti atsinaujinančius energijos resursus. Aeroterminiai šilumos siurbliai oras - vanduo veikia atsinaujinančių resursų principu, tai ar užtenka tokio šilumos siurblio, kad namas atitiktų A++ energinio ...
nuotrauka
2020-11-27 12:51
Nuo kitų metų sausio 1 d. visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti pateiktas po 2020 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A++.
nuotrauka
2020-11-26 15:13
Jei per pastaruosius metus teko važiuoti keliu Kaunas - Jurbarkas, neabejotinai dėmesį patraukė nedideli mediniai nameliai, sustatyti Raudondvario pašonėje. Turbūt nedaugelis atspėjo, kad šie nameliai tapo biuru gamtoje.
nuotrauka
2020-11-09 14:26
Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.

Statybunaujienos.lt » SPRENDIMAI