„Kaip teatras prasideda nuo drabužinės, taip namas nuo laiptinės. Jeigu ji netvarkinga, apleista, net ir puikiausiai įrengtas butas netenka dalies savo vertės. Jau nekalbant apie namo „kiaurumą“, šildymo sistemos, elektros instaliacijos ir kitos įrangos būklę. Kas viskuo turi pasirūpinti? Žinoma, tik patys savininkai. Patirtis rodo, kad geriausias būdas kolektyviai valdyti namą – įsteigta bendrija“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Pirmiausia – iniciatyvinė grupė

Bendrijai steigti pakaktų ir vieno gyventojo iniciatyvos, bet geriausia susiburti 3-5 butų savininkams. Pirmiausia ši iniciatyvinė grupė turi parengti bendrijos įstatus pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimus (pavyzdiniai įstatai galima rasti ČIA). Ji taip pat turi sudaryti butų ir kitų patalpų savininkų, pritariančių bendrijos steigimui, sąrašą su jų parašais, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų numeriais ir išdavimo data.

Kita iniciatyvinės grupės užduotis – sudaryti steigiamojo susirinkimo darbotvarkę ir numatyti jo datą. Jeigu bendrija steigiama daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektus valdo savivaldybės paskirtas administratorius, jam prieš 30 dienų iki steigiamojo susirinkimo reikia pranešti apie bendrijos steigimą ir susirinkimo datą. Administratorius turi pateikti namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų adresais ir namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Apie steigiamąjį susirinkimą, jo vietą ir laiką visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams reikia pranešti prieš 14 dienų ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę ir bendrijos įstatų projektą.

Organizuoja staeigiamąjį susirinkimą

Iniciatyvinė grupė organizuoja ir patį steigiamąjį susirinkimą – paskiria pranešėją bendrijos steigimo tikslams ir įstatų projektui pristatyti; parengia dalyvių sąrašą ir susirinkimo protokolą pagal aplinkos ministro patvirtintas pavyzdines formas (2001-11-15 įsakymas Nr. 554, jo 2012-06-28 redakcija įsakymu Nr. D1-553), parinkti kandidatus į bendrijos pirmininkus ir valdybą, taip pat į revizijos, balsų skaičiavimo ir ginčų komisijas.

Pažymėtina, kad anksčiau bendrijos pirmininku galėdavo būti renkamas tik vienas iš būsto savininkų, o dabar jau galioja nauja įstatymo nuostata, kad juo gali tapti ir kitas žmogus, pavyzdžiui, profesionalus vadybininkas. Tokiu atveju savininkai privalo sudaryti valdybą, kuri kontroliuotų to vadybininko veiklą.

Dokumentus tvirtina notaras

Jeigu steigiamasis susirinkimas nusprendžia įsteigti bendriją ir patvirtina jos įstatus, bendrijos pirmininkas šiuos įstatus ir kitus bendrijos steigimo dokumentus pateikia notarui patvirtinti. Šiuos notaro patvirtintus dokumentus bendrijos pirmininkas pateikia Juridinių asmenų registrui, kuris per 20 darbo dienų privalo registruoti bendriją arba pranešti apie atsisakymą ją registruoti ir nurodyti priežastį.

Bendrija laikoma įsteigta ir įgyja juridinio asmens statusą nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, aiškina Aplinkos ministerija.