Keturios statybininkų kartos

„Statybų sektoriuje dirbau nuo 1965-ųjų, o Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ esu jau devynioliktus metus. Mano tėvas ir brolis buvo statybininkai, šį kelią taip pat pasirinko abu brolio vaikai ir mano paties sūnus. Įdomu tai, kad pirmiausia jis baigė medicinos studijas, bet gyvenimas viską mėgsta tvarkyti savaip ir jis persikvalifikavęs pasuko į statybą. Anūkas taip pat baigė magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete“, – pasakojo pašnekovas ir pridūrė, kad senelio vadovaujamoje įmonėje praktiką atlikęs anūkas liko dirbti darbininku, o po dviejų metų jam buvo pasiūlytos ir vadovo pareigos.

A.Minkevičius patikino, kad tokį sprendimą priėmė įmonės akcininkai iš Čekijos – anūkas Tomas Vailionis, dabartinis bendrovės „Grinduva“ vadovas, – šeimoje yra jau ketvirtosios kartos statybininkas.

Džiaugiasi darbuotojų sėkme

A.Minkevičius (nuotraukoje kairėje) pasakojo, kad „Grinduva“ išsiskiria itin maža darbuotojų kaita. „Per aštuoniolika metų mus savo noru paliko tik kokie keturi ar penki žmonės. Turime darbuotojų, kurie šiandien tebedirba nuo įmonės įkūrimo. Pamenu, kai tik įkūrėme įmonę, niekas neturėjo nei nuosavų būstų, nei automobilių. Šiandien mane džiugina tai, kad įmonės kiemas pilnas mašinų, o po darbo žmonės važiuoja į savo nuosavus namus. Jie tai uždirbo. Įmonė turi vardą ir net aštuonis kartus esame nominuoti įvairiems apdovanojimams, o ant sienų jau nebetelpa padėkos“, – pasakojo pašnekovas.

Paprašytas atskleisti, kodėl darbuotojai įmonėje išdirba po dešimt, penkiolika ir daugiau metų ir net negalvoja apie kito darbdavio paieškas, A.Minkevičius buvo atviras. Jis pasakoja turėjęs „tokią nuostatą“, kuriai pritarė ir akcininkai čekai – tiek, kiek žmonės uždirba, tiek jiems ir išmokama. Būta metų, kuomet atlyginimų vidurkis siekė apie keturis tūkstančius litų, kai tuo tarpu bendras statybų sektoriaus atlyginimų vidurkis siekė vos pusantro tūkstančio litų.

Įmonėje tvyro labai šeimyniška atmosfera. Pastatyta nauja bazė, šiuolaikiškai įrengtos buitinės patalpos. Portalo www.statybunaujienos.lt pašnekovas papasakojo linksmą istoriją, kuomet šiose patalpose lankydamiesi darbų saugos tikrintojai net paklausė, ar iš viso kas nors šiose patalpose lankosi, mat jiems pasirodė, kad jose itin tvarkinga.

„Nustebau ir puoliau rodyti spintas, kuriose kabo drabužiai, kad įrodyčiau, jog patalpos tikrai naudojamos“, – apie komišką situaciją pasakojo pašnekovas.

Per 18 metų nei karto nevėlavo atlyginimai

Buvęs „Grinduvos“ vadovas pasidžiaugė, kad per aštuoniolika jo darbo metų nė karto nebūta atvejo, kad vėluotų atlyginimų išmokėjimas. „Nė karto nepavėlavome nei su mokesčiais valstybei, nei darbuotojams. Buvo krizių, bet turėjome savų sutaupytų „lašinių“ ir per sunkmetį išsaugojome visus darbuotojus“, – sakė A. Minkevičius.

Kalbėdamas apie darbo kultūrą, pašnekovas akcentavo savo puoselėtas vertybes: į darbą ir žmones reikia žiūrėti sąžiningai, būtina gerbti užsakovus. Įmonė turi išsikovoti vardą. Vadovui džiugu, kuomet tas pats užsakovas bendrovės paslaugų pageidauja penktą ar šeštą kartą. Tai rodo, pašnekovo žodžiais, kad įmonė dirba kokybiškai.

Ilgus metus statybų sektoriuje dirbantį A. Minkevičių stebina šiuolaikinių verslininkų gebėjimas kasdien kurti po naują įmonę, lengvai viską mesti ir vėl imtis iš naujo. „Anksčiau atlikdami užsakymus net nekalbėdavome su užsakovais apie avansą, nes darbus atlikdavome iš apyvartinių lėšų. Per krizę daugiausiai nukentėjome nuo „savo kraujo brolių“, kai daug įmonių, teikiančių statybų sektoriui įvairias paslaugas, subankrutavo. Po krizės stengiamės atsirinkti, su kuo dirbti“, – sakė A. Minkevičius.

Linki vienybės ir supratimo

Anot pašnekovo, lietuviai darbštūs žmonės, bet sunkmečiai juos išgąsdino ir daugeliu atvejų, A. Minkevičius įsitikinęs, tai ir įmonių vadovų atsakomybė: „Įvestas minimalus atlyginimas, kurio dar pasitaiko ir taip žmogus neuždirba, kiti iš nevilties įklimpo į alkoholio liūną. Lietuvoje darbo tikrai yra, tik reikia pačiam žmogui daugiau iniciatyvos rodyti, o ne laukti kaip paukšteliui, kol kas nors į snapą slieką įdės.“

Ilgametis „Grinduvos“ vadovas profesinės šventės proga kolegoms linkėjo daugiau solidarumo: „Jeigu dirbame prie vieno objekto, tai visi partneriai yra tarsi toje pačioje valtyje ir jeigu ši valtis prakiurs, tai dugnan keliausime visi, tad turime gerbti vienas kitą. Kartais stambūs rangovai mažus subrangovus tiesiog „nugręžia“ kainomis ir įvairiais reikalavimais, o galiausiai nenori mokėti pinigų ir ieško priekabių. To neturėtų būti, juk mūsų bendras reikalas – laiku ir kokybiškai pabaigti objektą. Linkiu daugiau vienybės ir tarpusavio supratimo.“

A.Minkevičius pasidžiaugė, kad ir šiemet minint statybininkų profesinę šventę „Grinduvos“ vardas skambės garsiai, mat 17-ka metų įmonėje dirbantis Giedrius Mineika nominuotas vienam iš Statybininkų dienos iš apdovanojimų.

„Tai puikus darbuotojas, jis dirba brigadininku, o juk žinote, darbininkai be brigadininko, kaip bitės avilyje be motinėlės“, – juokavo jis.

Laimės ieškoti svetur netraukia

G. Mineika (nuotraukoje) teigė, kad jį patį žinia apie tai, jog jo ilgametis darbas buvo įvertintas, nudžiugino. „Manau, kad kiekvienas žmogus džiaugiasi kokiu nors apdovanojimu, ypač netikėtu. Džiugu, kad statybininkų minima“, – santūriai sakė pašnekovas.

Į klausimą, ar tiesa, kad per septyniolika metų jis veikiausiai gavęs ne vieną pasiūlymą keisti darbovietę, G. Mineika neslėpė, kad pasiūlymų tikrai būta. Tik vyriškis jų niekada nesvarstęs, nes šioje įmonėje gera dirbti komandoje. „Turime sukalbamą vadovą ir atlyginimu tikrai negalėčiau skųstis“, – vardijo G. Mineika priežastis, kodėl jis liko bendrovėje „Grinduva“.

Tiems, kurie sako, kad Lietuvoje gero rasti neįmanoma ir skuba laimės ieškoti svetur, pašnekovas juokaudamas pažadėjo dar ir kelionei lauknešėlį įdėti. Jo žodžiais, „nenorintys likti, tegul važiuoja“, nes darbo Lietuvoje tikrai yra. Pats G. Mineika sakė niekada nenorėjęs išvykti dirbti į užsienį ir ateityje to daryti nesirengia.

„Meilės darbui ir sveikatos, o tada ir visi kiti dalykai seksis“, – profesinės šventės proga Lietuvos statybininkams linkėjo pašnekovas.