Idėjų – pilna galva

J. Zykus – ne pirmos novatoriškos idėjos autorius. Ilgus metus jo brandintai metro Vilniuje idėjai neseniai žalią šviesą uždegė Seimo Ekonomikos komitetas. „Mano galva“ pamušta naujovėmis. Deja, pats sunkiausias darbas ir yra ne pastatyti statinį, o įtikinti politikus, gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis, kad toks objektas reikalingas. Pirmuosius 5 metus skleidžiant naują idėją, niekas į tave rimtai net nežiūri. Bet ir Koperniką visi kvailiu laikė, nes jis sakė, kad žemė sukasi apie saulę, kuomet visi buvo įsitikinę, kad saulė sukasi apie žemę”, – sakė J. Zykus.

Naujų idėjų autorius J. Zykus save vadina gamtos mylėtoju ir teigia nenorįs, kad kelias į Neriją taptų autostrada į Kaliningradą. „Neringa yra mūsų visų turtas, ne tik ten gyvenančių. Jos vertė ir slypi tame, kad į šį nuostabų kampelį neužplūsta masė žmonių. Todėl manau, kad ekologiškausia būtų visus automobilius kišti po žeme ir siekti, kad kuo mažiau jų patektų į Nacionalinį parką, o žmonės naudotųsi visuomeniniu transportu“, – įsitikinęs inovatorius.

Tunelis pigiau nei tiltas

J. Zykus pateikė preliminarius skaičiavimus, koks turėtų būti tunelis ir kiek kainuotų jo statybos. Pašnekovo manymu, naujasis statinys galėtų atsirasti ties Klaipėdos konteinerių terminalu, pietinėje miesto dalyje. Anot jo, tam, kad tuneliu galėtų naudotis lengvieji automobiliai, priešgaisrinė ir komunalinių tarnybų technika, taip pat pėstieji ir dviratininkai, jo plotis turėtų būti apie 9 metrai, aukštis – 3,5 metro, ilgis – 1200 metrų. Statybinį, krovininį transportą, turintį aplinkosaugininkų leidimus, galėtų kelti keltas. J. Zykaus skaičiavimu, tunelio statyba kainuotų apie 60 milijonų litų, tad būtų daugiau nei 3 kartus pigesnis už siūlomą statyti tiltą. Statybos, anot specialisto, galėtų trukti apie 18 mėnesių. Anot pašnekovo, naujasis statinys atsipirktų jau po trejų metų.

Pašnekovo tikinimu, tunelis ekologiškai bei finansiškai patrauklesnis ne tik už siūlomą statyti tiltą, bet ir už šiuo metu Kuršių mariomis kursuojančius penkis AB „Smiltynės perkėla“ priklausančius keltus. „Šių laivų kuro sąnaudos siekia 12 milijonų litų per metus Jau nekalbu apie jų teršiamą orą. Norintys įveikti vos daugiau nei kilometro atstumą per Kuršių marias užtrunka apie 20 minučių, vasaros savaitgaliais prie kelto nusidriekus eilėms, sugaištama ir po kelias valandas. Taip švaistomas laikas ir pinigai, teršiama aplinka“,– kelto trūkumus vardijo pašnekovas.

Atsirastų turistų traukos centras

J. Zykaus manymu, šalia tunelio, Klaipėdos pusėje, galėtų išdygti tiek žiemą, tiek vasarą veikiantis motelis, skirtas poilsiautojams, žvejams, vandens turizmo mėgėjams. „Ši teritorija galėtų tapti pramogų oaze turistams ir gyventojams. Reikėtų tik labiau išplėtoti vandens turizmą Kuršių mariose. Įsivaizduokite, atvažiuojate ir jums nereikia niekuo rūpintis – kelionės laivais, žvejybos įranga, maitinimas, nakvynė – viskas vienoje vietoje“, – savo viziją dėstė pokalbininkas. Anot jo, šia idėja turėtų būti suinteresuota ir miesto valdžia, nes ją įgyvendinus būtų galima pritraukti daugiau turistų, sukurta naujų darbo vietų.

Pašnekovo manymu, tunelis pasitarnautų ir uostui, mat jo darbui netrukdytų pirmyn atgal nuolat kursuojantys keltai. – Be to, statant tunelį, viskas, kas bus iškasta, galės būti panaudota krantinių statybai. Taip uosto krantinių ilgis pailgėtų nuo 19 iki 20 kilometrų. Tai išplėstų uosto galimybes“, – idėjos privalumus vardijo J. Zykus. Jo manymu, AB „Smiltynės perkėla“ kolektyvas šios idėjos įgyvendinimu turėtų būti suinteresuotas ne mažiau nei uosto. „Atsiradus tuneliui, perkėlai liktų tik pinigų už persikėlimą surinkimo funkcija, neskaitant mano minėto specialaus transporto kėlimo“, – sakė jis.

J. Zykus pasakoja, kad idėją palaiko Neringos meras, nes vietiniai gyventojai nori, kad Klaipėda jiems taptų lengviau pasiekiama. „Mes pajuokaujam, kad kelto privalumas tik vienas – jei nenori grįžti namo, gali pasiteisinti, kad nespėjai į keltą. Bet kam mielesnė savos, o ne svetimos kompanija, tas suinteresuotas namo grįžti kuo greičiau“, – juokavo J. Zykus.

Skeptikai idėją vadina neįgyvendinama

J. Zykaus sumanymas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos. Daugiausia – dėl statybų kainos ir dėl statybos normų nesilaikymo. Anot kritikų, statybos reglamentai draudžia pėsčiųjų ir dviratininkų eismą tuneliuose, todėl J. Zykaus idėja – neįgyvendinama. Be to, pagal reglamentus, mažiausias aukštis tuneliuose privalo siekti 5 metrus. Abejonių skeptikams kelia ir paskaičiuota tunelio sąmata – esą už tokią sumą tunelio pastatyti nepavyktų. Atsakydamas kritikams, J. Zykus aiškina, kad jo misija ir nėra iki lito suskaičiuoti, kiek atsieis statybos, ar pateikti galutinius brėžinius, atitinkančius visus įstatyminius reikalavimus, taikomus sudėtingiems statiniams. „Mano misija – idėjos pristatymas. Matau daug suinteresuotų žmonių, tad tikiu, kad ją pavyks įgyvendinti. Veiklūs, kūrybingi, drąsūs, savimi pasitikintys ir nebijantys diskutuoti žmonės yra pirma būtinoji sąlyga tokiam projektui realizuoti. Jei tokios kompanijos žmonių nėra, nėra reikalo ir kažką toliau daryti. O kaišiojančių pagalius į ratus buvo ir bus“, – įsitikinęs jis.

Tačiau J. Zykus pripažino, kad realizuojant šį projektą labai svarbu, kad tunelį statytų aukštos kvalifikacijos pamatininkai geotechnikai. „Anksčiau pamatus statydavo žemiausios kvalifikacijos žmonės, dabar – atvirkščiai. Mūsų žemė – pilna spąstų ir pavojų, todėl būtina labai gerai išmanyti savo darbą, kad padėjus tvirtus pamatus, statinys ilgai tarnautų“, – sakė jis ir pridūrė tikįs, kad būtent uostamiestyje ši idėja prigis, nes čia nebijoma naujovių. „Ir, kiek teko susidurti, vietinė valdžia ne tik šneka, bet ir daro. Aš tikiuosi, kad dabartinė miesto valdžia, kaip ir prieš tai buvusi, tą darys“, – sakė pašnekovas.

VšĮ „Vilniaus metro“ iliustr.