Baltarusijos statybų įmonės mažina apimtis ir darbuotojų skaičių

Kaip portalui www.statybunaujienos.lt sakė Baltarusijos statybininkų sąjungos pirmininkas Nikolaj T. Šeremet, Baltarusijos statybininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus, nes, sumažėjus investicijoms, sumažėjo ir darbų apimtys. Tai reiškia ir mažiau gyvenamųjų namų, ir vaikų darželių, ir mokyklų statybų. 

Iki 2014 m. Baltarusijos statybos sektorius buvo nemažai investavęs į gamyklų modernizavimą, padidino savo pajėgumus. Baltarusija kasmet statydavo apie 10 mln. kv. m gyvenamojo ploto. Tačiau pernai šie skaičiai sumenko perpus. Todėl įmonės priverstos mažinti darbuotojų skaičių.

„Manau, kad tai yra laikina, – kalbėjo N.T. Šeremet (nuotraukoje kairėje). – Mes ieškosime galimybių ir toliau dirbti Rusijoje, bet kritus rublio kursui, ekonomika patyrė problemų. Tačiau tikriausiai tai irgi tik laiko klausimas, tai yra įveikiama kliūtis. Mes tikimės, kad mūsų darbo kolektyvai pradės dirbti.“

Baltarusijos ir Lietuvos statybininkus sieja ilgametė draugystė, daugelis Lietuvos kompanijų, kaip „Alvora“, „Magnus“, kitos, dirba Baltarusijos respublikoje, tarp šalių vyksta prekybiniai mainai.

Baltarusijos statybininkų sąjunga vienija 282 kompanijas, kuriose dirba apie 180 tūkst. žmonių. Sąjungos narėmis taip pat yra 70 profesinių mokyklų ir kolegijų, kurios rengia būsimuosius statybininkus. 

Ukrainiečiai nori pasinaudoti lietuvių patirtimi dirbant užsienio rinkose

Ivan Saliy, Ukrainos statybininkų konfederacijos viceprezidentas, į Lietuvą atvyko su gausiu būriu verslininkų (nuotraukoje), ieškančių bendradarbiavimo galimybių. 

Nors ir dėl skirtingų priežasčių, Ukraina, kaip ir Baltarusija, perpus sumažino gyvenamojo ploto statybas – nuo 20 mln. kv. m iki 10 mln. kv. metrų. „Pas mus išpirko statybines medžiagas, bet niekas nestato. Modernizavimas dar net neprasidėjo – mums reikia padėti organizuoti viso gyvenamojo fondo modernizaciją, – lankydamasis Vilniuje kalbėjo I. Saliy. – Mums labai svarbi ne tik patirtis, finansiniai fondai, bet ir žmonės, kurie pamokytų, kaip tai daryti, reikalingos šios srities žinios.“

Ukrainiečiai atvyko ieškodami investuotojų ir partnerių. „Mes norime turėti bendras įmones su Lietuvos bei kitų Baltijos šalių įmonėmis. Tai būtų keitimasis žiniomis, know-how (žinojimo, angl. k.) perėmimas, kad mūsų įmonės galėtų techniškai persiginkluoti. Mes ieškome partnerių, kurie padėtų atnaujinti gamybą“, – sakė I. Saliy (nuotraukoje kairėje). Ukrainos statybininkai neslepia lūkesčių, kad Lietuva gali būti jiems tiltu į Norvegiją, Švediją, – jiems reikalinga ten dirbančių Lietuvos įmonių patirtis. 

Kalbėdamas apie Ukrainos vidaus rinką, Ukrainos statybininkų konfederacijos viceprezidentas vylėsi, kad jiems bus suteikta industrinė pagalba statant gyvenamuosius namus, vykdant modernizavimą, atsiras partnerių vystant gamybinius pramoninius objektus. Ukrainos statybininkai pasirengę dirbti užsienio rinkose, nes Ukrainoje darbo trūksta.

Andrej V. Brižan vadovauja 15 metų Kijeve veikiančiai metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo įmonei „Metalspecbud“. Įmonė, turinti 150 darbuotojų, dirba ne tik Ukrainoje, bet ir Baltarusijoje. Kadangi Ukrainos rinka sustojo, Baltarusija taip pat išgyvena sunkius laikus, gamykla ieško galimybių išgyventi – įsitvirtinti kitose rinkose. „Mūsų tikslas – rasti partnerių Lietuvoje ir ateiti į Lietuvos rinką“, – portalui sakė A. V. Brižan, pripažindamas, kad tai yra gyvybiškai svarbu, siekiant gauti darbo ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kaip montuotojai, dirbantys aukštyje, aukščiausios kategorijos suvirintojai.