„Nepaprastai smagu, jog prisikels vienas įdomiausių tarpukario modernizmo pastatų, signataro Petro Klimo vila „Eglutė“, taip pat - Lietuvos žemės ūkio rūmai. Dėl pastatų atnaujinimo šįmet kreipėsi daugiau nei 300 interesantų, buvo pateikti 47 prašymai. Akivaizdu, jog susidomėjimas šia programa auga ir ji visiškai pasiteisina“, - teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Dvi dešimtys paramą gavusių aptriušusių pastatų stovi senamiesčio zonoje, aštuoni – Laisvės alėjoje, likę Žaliakalnyje bei centrinėje miesto dalyje.

„Nors dominuoja fasadų tvarkymas, patvirtinome finansavimą ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimui bei kelių stogų sutvarkymui – visa tai įeina į programos rėmus“, - patvirtino Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Anot S. Rimo, sąraše dominuoja gyvenamieji namai: „Matome, jog žmonės pavargo nuo netvarkos, niūrių spalvų ir byrančio tinko. Visi nori grįžti į jaukius ir gražius namus“.

Savivaldybės indėlis į kiekvieno fasado sutvarkymą siekia iki 50 proc. visos fasado atnaujinimo sąmatos. Likusia dalimi rūpinasi pastato savininkas. Norintys tvarkyti paveldo saugomą daugiabutį gyvenamąjį namą, jo gyventojai visų pirma turi išsirinkti įgaliotą asmenį. Darbus, kuriems skirtas finansavimas, pastatų valdytojai privalo užbaigti iki šių metų pabaigos, o nepanaudotos lėšos grąžinamos į miesto biudžetą.

Pranešama, kad nuo 2015 metų veikiančios paveldotvarkos programos pagalba jau spėjo pasinaudoti beveik 70 pastatų savininkai. Pernai parama pasinaudojo 39 paveldo statinių valdytojai, kuriems už atliktus darbus išmokėta beveik 800 tūkst. eurų.