Itin aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms

Ruoštis Ketvirtajai pramonės revolucijai derėtų pradėti jau šiandien. Neatsitiktinai ir inžinerinių įmonių asociacija LINPRA kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) organizuoja konferenciją “Industrie 4.0”. Joje specialistai iš užsienio ir Lietuvos kaip tik diskutuos apie tai kaip per artimiausius metus keisis gamyba, ir kaip kaip geriausia būtų pasiruošti šioms permainoms.

Kaip portalui Statybunaujienos.lt sakė LINPRA direktorius Gintaras Vilda (LINPRA nuotraukoje), būtų absoliučiai klaidinga ir netgi žalinga sakyti sau, kad Ketvirtoji revoliucija mūsų nepalies. Ji mus palies. Ir jau labai greitai. Daug greičiau nei tikimės. „Kartais kam nors užsiminęs apie artėjančią visuotinę gamybos automatizaciją, robotizaciją, išgirstu tiktai tokį nervingą juoką ir pasakymą, kad mums tai dar ilgai negresia. Tačiau tai visiška nesąmonė ir klaidingas požiūris. Tokie sprendimai intensyviai diegami jau dabar, ir nereaguojant į tai beliks vienintelė galimybė – beviltiškai atsilikti, prarasti konkurencingumą“, – kalbėjo jis.

Jis pastebi ir tai, kad šias tiesas svarbiausia yra suvokti smulkioms bei vidutinėms pramonės įmonėms. Skaitmenizacijos galimybes išnaudoti joms tiesiog gyvybiškai svarbu. Nuo to tiesiogiai priklauso jų išlikimas. Priežastis labai paprasta. Automatizacijos sprendimai pastebimai sumažins gamybos sąnaudas. Iki tokio lygio, kad šis sprendimas yra matomas kaip galimybė sugrąžinti pramonę iš tokių Azijos šalių, kaip Kinija ar Indija atgal į Europą.

Robotika ar automatizacija toli gražu nėra kažkokios naujos, nematytos idėjos. Tokie sprendimai jau senų seniausiai labai efektyviai veikia gamyklose. Tačiau iki šiol jie buvo prieinami tik patiems didžiausiems. Ketvirtoji pramonės revoliucija kaip tik ir pakvies prie skaitmeninio amžiaus prisijungti gerokai mažesnius rinkos žaidėjus. Tai reiškia, kad maža arba vidutinio dydžio gamybos įmonė turės galimybę už absoliučiai prieinamą kainą įsigyti labai tikslius ir protingus prietaisus, kurie padės neprapulti itin aršioje konkurencinėje kovoje.

G. Vilda visiškai nedviprasmiškas. Naujos revoliucijos sprogimas įvyks dar ne šiandien ir ne rytoj. Tam prireiks iki dešimties metų. Tačiau tai iš tikrųjų yra labai nedaug. Todėl ruoštis reikia pradėti jau dabar.

„Išgirstu ir tokių pasakymų, kad, atseit, mums čia dar nėra kur skubėti. Palaukim, pasižiūrėkim, ką darys kiti, kokie bus rezultatai. Tokio požiūrio aš niekaip nesuprantu. Galim sėdėti ir lūkuriuoti. Tačiau tai darydami mes tiesiog beviltiškai atsiliksime. Tokios šalyse, kaip Vokietija, jau imasi reikalingų veiksmų. Mes irgi negalime sau leisti nuo jų atsilikti, nes antraip po 5-10 metų mums tikrai neliks nieko kito kaip tiktai juos stebėti“, – sake LINPRA direktorius G. Vilda.

Turės keistis mokymo sistema

Taigi AHK kaip konferencijos partneriai buvo pasirinkti tikrai neatsitiktinai. Vokietija Ketvirtajai pramonės revoliucija skiria daug dėmesio ir G. Vilda įsitikinęs, kad mums dera iš jų perimti gerąją praktiką. „Nereikia pamiršti ir to, kad būtent Vokietija yra pagrindinis mūsų inžinerinės pramonės eksporto partneris. Būtent į šią šalį keliauja daugelis mūsų produkcijos. Todėl tiesiog negalime sau leisti atsilikti, nes antraip papasčiausiai prarasime savo pagrindinį partnerį“, – perspėjo jis.

O mokytis iš vokiečių mes tikrai turime ko. Pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietijoje jau suvokta, jog tradiciniai mokymo modeliai šiandien ima nebeveikti, kad kartu su gamybos procesu turės keistis ir žmonių lavinimo procesas.

„Šiandien mūsų mokymo sistema yra jau tiesiog beviltiškai atsilikusi. Ji per daug nelanksti. Tiesiog labai paprastai pagalvokime. Vien programos paruošimas trunka kokius trejus ar ketverius metus. Ir čia dar geriausiu atveju. Juk reikia programą paruošti, sulaukti jos patvirtinimo, apmokyti lektorius. Tik tada galima rinkti žmones į grupes, o kol jie paruošiami, praeini dar keleri metai… Tai tiesiog siaubingas lėtumas. O juk šiandien viskas keičiasi didžiuliais tempais. Kol bus sukurta programa ir paruošti pirmieji specialistai, jų poreikis jau bus spėjęs išnykti“, – kalbėjo G. Vilda.

Anot jo, toks lėtumas yra didžiulė Lietuvos problema, kurią būtina išspręsti. Ir kuo greičiau, nes Vokietijoje jau sėkmingai judama į priekį su pameistrystės programomis, kurios, kaip sako LINPRA direktorius, stengiasi ne supirkti įrengimus mokymo įstaigoms, o atvesti besimokančius tiesiai į pramonės įmones, taip gerokai paspartinant visą procesą. Pats mokymasis tada tampa visai kitoks. Jaunas žmogus tobulėja patyrimo būdu, vėliau užduodamas reikiamus teorinius klausimus savo dėstytojams.

Antra mūsų bėda – ir mūsų politinės sistemos lėtumas. Čia viskas labai panašiai, kaip ir švietimo atveju, – viskas vyksta siaubingai ištęstai. Kad, pavyzdžiui, gautum paramą inovatyviam sprendimui, reikia pildyti krūvą prašymų, ilgai laukti sprendimų. Viskas užtrunka taip ilgai, kad galiausiai nebedžiugins net ir teigiamas atsakymas.

„Mums būtinai reikia permąstyti šiuos dalykus. Antraip tikrai neliksime konkurencingais. Ši konferencija mums yra būdas pasakyti visuomenei, kad visos šios problemos aktualios visiems. Mums reikia pradėti apie tai kalbėtis, ieškoti išeičių“, – poratlui Statybunaujienos.lt sakė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius G. Vilda.