Nors po daugiabučių renovavimo šilumos kaina dėl sumažėjusio realizuojamo šilumos kiekio padidėja, jei prie šilumos tiekimo sistemos neprisijungia nauji vartotojai, tačiau esamiems vartotojams mokėjimai už suvartotą šilumą yra gerokai mažesni nei prieš namo renovaciją. Šią energetikos ekspertų įžvalgą praktiškai pagrindė Ignalinos miesto pavyzdys ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos surinkti duomenys. 

Visa centralizuotai tiekiama šiluma Ignalinoje yra pagaminama iš biokuro, šilumos perdavimo vamzdynai pakeisti naujais. Atnaujinus didžiąją dalį Ignalinos pastatų, centralizuotai patiektos šilumos apimtys sumažėjo perpus. Dėl sumažėjusio realizuojamos šilumos kiekio, šilumos kaina Ignalinoje išaugo. 2011 m. pabaigoje, kol nebuvo prasėdėjęs daugiabučių renovacijos procesas, Ignalinoje šiluma kainavo mažiausiai 5,9 ct/kWh su PVM, o 2017 m. gruodžio mėnesį siekė 6,7 ct/kWh su PVM ir buvo beveik 30 proc. didesnė nei Utenoje ar Šiauliuose, kur šilumos kainos yra tarp mažiausių šalyje.

Tačiau Ignalinoje dabar šiluma vartojama efektyviausiai iš visų Lietuvos miestų. Čia gruodžio mėnesį 1 kv. m. ploto buto šildymui tereikėjo vidutiniškai 10,8 kWh šilumos, o vidutinė sąskaita tipiniam 60 kv. metrų buto šildymui siekė apie 43 eurus.

Tuo tarpu daugelyje kitų miestų, kur šiuo metu atnaujinta apie 10-20 proc. daugiabučių namų, 1 kv. m. ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 15,4 kWh šilumos. Čia vidutinė šilumos kaina yra mažesnė nei Ignalinoje ir sudaro 5,5 ct/kWh su PVM, tačiau vidutinės sąskaitos už šilumą 60 kv. metrų butui buvo didesnės – apie 51 eurą.

Taigi, nors šilumos kaina Ignalinoje yra didesnė už vidutinį tarifą Lietuvoje, tačiau galutiniai mokėjimai už šilumą šio miesto gyventojams yra vieni mažiausių šalyje. Pastaraisiais metais šilumos kainų mažėjimą šalyje lėmė šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius, platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.

Šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti, todėl šiandien pagrindinis veiksnys, labiausiai lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose. Laikas susirūpinti senų ir kiaurų namų, kuriuose iššvaistoma daugiausia energijos, renovacija.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose.

Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų. 

Taip pat skaitykite: Energiškai neefektyvių pastatų renovacija: Ignalinoje nebeliks neatnaujintų pastatų

Renovacijos lenktynėse Ignalina nepralenkiama

Nenugalima renovacijos lyderė – kokia yra Ignalinos paslaptis?