„Lendam į rūsį“

Renovacijos ir statybos darbais užsiimančios bendrovės „Avona“ vadovas Česlovas Zabarauskas pasidžiaugė, jog, laimei, šiuo metu statomo daugiafunkcinio VDU studijų ir mokslo centro viduje gana vėsu (pastatas – iš betono), be to, dar likę darbų ir rūsyje.

Taigi, visi su malonumu renkasi rūsį arba kokius nors vidaus darbus.

„Statybininkai, žinokite, užgrūdinti žmonės, – juokėsi Č. Zabarauskas. – Lendam į rūsį. Kas gali – gali ryte anksčiau ateiti, dirbame iš tos pusės, kur saulės nėra. Taigi šiek tiek pakeitėme darbo laiką – dirbame nuo 7 ir anksčiau baigiame. Įvairiai elgiamės, vieno tokio recepto nėra.“

Č. Zabarauskas savo darbuotojus aprūpina vandeniu, akiniais nuo saulės, leidžia vilktis lengvesnius rūbus.

„Vis tiek turi būti ir batai, ir pirštinės, akiniai, šalmas. Kai kurie nusirengia, vaikšto tik su kelnėm. Taip karšta – tragedija“, – sakė bendrovės „Avona“ vadovas.

Į statybunaujienos.lt žurnalistų aplankytą objektą tiekiamas vanduo, taigi vyrai, pritrūkę vandens buteliukuose, eina atsigaivinti ir apsiprausti.

Statybos bendrovės „Conresta“ objekte. Bendrovės nuotr.

Karštis trukdo atlikti fasadų apdailą

Statybų bendrovės „Conresta“ projektų vadovas Martynas Aniulis teigė, jog jo įmonėje darbas įprastai pradedamas nuo 7 val. ryto.

„Stengiamės vengti darbų lauke, stengiamės dirbti viduj, kad nereikėtų dirbti ant tiesioginių saulės spindulių. Išorės darbus nukeliame“, – pasakojo M. Aniulis.

Darbas lauke šiomis savaitėmis galėtų būti skiriamas už blogą darbą. „Tik ne į lauką siųskit!“, – tokius darbuotojų prašymus dabar girdi projektų vadovas.

Tiesa, atlikti išorės apdailą kai kuriuose objektuose šiuo metu beprasmiška – tinkas ant saulės spindulių perdžiūsta, o klijuojamos apšiltinimo medžiagos atšoka.

„Viskas perdžiūvo, išeina bloga kokybė. Taigi žmonės, kuriems reikia dirbti su fasadais, eina paskui saulę. Kurioje pusėje saulė nešviečia – ten ir dirba, taip apie namą sukasi ratu. Jei jau niekaip neišeina dirbti, laukiame, kol saulė nusisuks ir vakarais dirbame ilgiau, kai jau truputį pravėsta“, – atskleidė M. Aniulis.

Statybų aikštelėje – jokių pusnuogių vyrų

Bendrovės „Conresta“ atstovas pripažino, jog viename iš objektų grindys betonuojamos naktimis – nuo 20 val. vakaro per visą naktį.

„Tai dėl betono džiūvimo, tačiau yra ir kitų technologinių dalykų, kodėl jie negali dirbti dieną“, – sakė M. Aniulis.

Pašnekovo teigimu, didelius, 20-ies litrų talpos butelius statybų vadovai stato tiesiog toje vietoje, kur vyksta darbas, kad darbuotojams nereikėtų grįžinėti į buitines patalpas. Statybininkams neleidžiama nusirengti iki pusės – liemenes, šalmus jie statybų aikštelėje privalo dėvėti.

„Liemenė, šalmas, batai – jų nusiimti neleidžiam, kad ir kaip karšta būtų“, – sakė M. Aniulis.

Jis svarstė, jog darbų našumui karštymetis žalos nepadarė.

„Blogiau gal žiemą, kai užšąla vanduo, ateini į objektą ir kol prisišildai... Patiri papildomų sąnaudų. O dabar kažkaip specialiai šaldyt... Nešaldom“, – teigė bendrovės „Conresta“ atstovas.

Vis tik šios bendrovės statybininkai gali mėgautis prabanga – statybininkų vagonėliuose įrengti kondicionieriai.

„Sėdim šaltai, netgi peršalę buvom“, – sakė M. Aniulis.

Statybos bendrovės „Conresta“ objekte. Bendrovės nuotr.

Sena gera lietuviška patarlė

Tuo metu kelio darbus atliekančių bendrovių darbuotojams nėra galimybės palįsti po keliu. Bendrovės „Fegda“ technikos direktorius Romas Katilauskas sako, jog esant tokiai temperatūrai darbuotojai gausiai aprūpinami vandeniu, taip pat jiems leidžiama dažniau pasidaryti poilsio petraukėles.

„Darbo laikas nekeičiamas – nuo 7 iki 16 val., tačiau yra ilgesnės pertraukėlės, šalia darbo vietos visuomet yra vandens ir drabužiai yra lengvesni. Kadangi turime signalines liemenes dėvėti, leidžiame po jomis marškinėlius trumpomis rankovėmis,“ – sakė R. Katilauskas.

Dirbant kelio darbus neleidžiama išsirengti iki pusės nuogai.

„Didelis klausimas, ar geriau, jei žmogus nusirengęs? Užtektų, kad prie kūno prisiliestų bet kokia įkaitusi detalė ar medžiaga ir žmogus nusidegins. Tas pats akmuo atšokęs nuo kelio, gali pataikyti į kūną. Palyginkite – kokia būtų žala žmogui, jei į drabužį, ar tiesiogiai į kūną trenktųsi? Darbuotojas turi būt su darbo drabužiais“, – sakė pašnekovas.

Bendrovės atstovas teigė, jog niekas nevaiko darbuotojų, jei jie nutaria trumpam prisėsti pavėsyje. Įprastai leidžiama po 5–10 minučių per valandą pailsėti, tačiau esant tokiam karščiui – ir daugiau. Todėl per šias abi savaites niekas nėra perkaitęs, niekam nesušlubavo sveikata.

Tiesa, darbo našumas, R. Katilausko teigimu, yra kritęs. Kelio darbuotojai negali atsigaivinti ir buitinėse patalpose, nes jose karštis – dar didesnis, nei lauke.

Jis juokavo, jog lietuviui – niekad neįtiksi.

„Ar pas mus buvo kada nors gerai? Šalta – blogai, karšta – irgi blogai! Reikia su tuo susitaikyti. Ir šaltis, ir karštis turi savo varginančių simptomų. Ar per šaltį, ar per karštį dirbti sunkiau – negali palyginti. O jei rimtai, yra vienas geras posakis „Šiluma kaulų nelaužo“, – sakė bendrovės atstovas.