MITA Visuotinės dotacijos skyriaus vedėjas Mantas Biekša sako, kad konsultacijose dalyvavo daugybė aktyvių ir turinčių perspektyvių idėjų žmonių, tiek iš ką tik veiklą pradėjusių startuolių, tiek iš jau 4-5 metus veiklą vykdančių įmonių, o taip pat dalyvavo ir planuojantys kurti įmonę. Jiems rūpėjo, kokios valstybės pagalbos gali tikėtis verslininkai – nuo idėjos patentavimo, prototipo kūrimo iki masinės gamybos.

Konferencijos dalyvius konsultavęs „Verslo angelų fondo I“ bendraįkūrėjas Arvydas Strumskis mano, kad Lietuvoje yra nemažai potencialių robotikos ir dirbtinio intelekto kūrėjų, o šios srities naujovių labai trūksta daugeliui Lietuvos įmonių. „Tačiau pavienės įmonės – ypač jei joms dabar neblogai sekasi – pačios sunkiai imasi tokių didelių investicijų į naujausių technologijų diegimą ar kūrimą. Bet jei jos to dabar nedarys, ilgainiui neatlaikys konkurencijos. Ir rezultatus pamatysime ne dabar, kai visas ūkis auga, o atėjus kitai ekonomikos krizei“, – perspėja jis. Investuotojas mano, kad tai turėtų būti valstybinės svarbos klausimas.

M. Biekša pastebi, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos, ypač pirmuose etapuose, yra rizikingos, todėl nedaug įmonių ryžtasi pradėti. „Valstybė įvairių priemonių pagalba pasidalina rizika su įmonėmis, nes mato inovatyvaus, naujomis technologijomis grindžiamo verslo potencialą“, – sako jis.

Pasak konferencijoje kalbėjusios Norvegijos telekomunikacijų bendrovės „Telenor“ viceprezidentės Ievos Martinkėnaitės, inovacijų schema yra tokia: mokslas kuria pažangiausius dirbtinio intelekto modelius, verslas juos pritaiko rinkai, o startuoliai nebijo testuoti pačias rizikingiausias technologijas. „Tokios ekosistemos funkcionavimo palaikymas iš valstybės pusės yra labai svarbus momentas“, – pabrėžia ji.

Kitas konferencijos pranešėjas, Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris akcentuoja, kad technologijų kūrimas yra labai rizikinga veikla ir valstybės investicijos į šią sritį sumažina rizika. „Bet man patinka žiūrėti į ES paramą kaip į savotišką nuolaidą kokybiškesniam produktui sukurti, tačiau pirmiausia turi būti noras sukurti kokybišką produktą savo lėšomis, o tik po to bandyti pritraukti investicijas, tame tarpe ir ES fondų. Jeigu tik pagal fondų schemas bandai kurti produktus – nesėkmė beveik garantuota“, – sako jis.

• „Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems juridiniams asmenims (išskyrus mokslo ir studijų institucijas), pagal kuriuos jie gali gauti nustatyto dydžio tikslinę finansinę paramą paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (remiamos techninės galimybių studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) ar vykdyti veiklą, turintiems EK kokybės ženklą pagal „Horizontas 2020“ programą.
• „Inostartas“ skirtas naujoms, inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti paramą idėjos vystymui, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
• „Inopatentas“ skirtas paskatinti juridinius asmenis tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinti verslo ir mokslo intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu ir skatinti vykdyti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas.
• Tarptautinių partnerių paieškos priemonė skatina įmonių dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose („Horizontas 2020“, „Eureka“, „Eurostars2“), remiamas verslo dalyvavimas įvairiuose renginiuose, parodose, kontaktų mugėse ir susitikimuose užsienyje.
• Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje (Singapūre, Izraelyje, Kinijoje ir kitose šalyse) skirtos skatinti inovatyvių produktų, paslaugų ir technologijų vystymą, plėtrą į tarptautines rinkas.