2019 kovo 23 d. šeštadienis, 17:12
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Interjeras kitaip: gabalėlis Kretos saulės ir paveldo jūsų svetainėje  3 Fotogalerija

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-11-08 07:09
„Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį“, – prisimena architektas, Vilniaus dailės akademijos lektorius Dalius Regelskis, prieš kelerius metus it perkūnui trenkus gavęs priklausomybę nuo Kretoje gaminamų išskirtinių baldų. Ir nors statybininkai prunkštaudami teiraujasi, „ar šitą komodą pats darei“, D. Regelskis neatsižavi pagyvenusios graikų poros – dabar jau Regelskių šeimos draugų – Manolio ir Marijos kūriniais.
nuotrauka
„Oikos“ spintelė. „Dalius & Greta design“ (DGD.lt) nuotr.


Pavadinęs savo nedidelę baldų krautuvėlę „Oikos.lt“ (tariama „íkos“ – sen. gr. „namai“ ir „šeima“) jis parduoda po trupinį kretietiško paveldo į lietuvių namus. Beje, iš šio graikiško žodžio išsivystė ir tokie populiarūs terminai, kaip ekologija bei ekonomija. O būtent ekologija ir yra šių baldų išskirtinė savybė – visa jiems naudojama mediena jau kartą atitarnavo įvairioms paskirtims. Graikų šeimos rankose ji atgimsta dar kartą.

Saulė, gėlės, jūra ir jokio streso

Kreta – didžiausia Graikijos sala. Kažkada, prieš 4–5 tūkstančius metų, joje klestėjo labai aukštos kultūros Mino civilizacija. Tačiau ją nušlavus, kaip manoma, galingam cunamiui, salą valdė visi, kas tik netingėjo: achajai, dorėnai, romėnai, arabai, venecijiečiai, turkai. Visi pjovėsi, valdė paeiliui, vieni kitus išstumdami, kol galiausiai, po Balkanų karų, maždaug prieš 100 metų, Kreta atiteko graikams“, – šiek tiek savo mylimo krašto istorijos, kalbėdamas renginyje „Hub Camp“, skirtame kūrybiškam daiktų perdirbimui (angl. upcycling“), papasakojo D. Regelskis.

Namo durys Kretoje. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Jis teigė, kad šią salą atrado prieš maždaug 8-erius metus. Pamažu šeimos atostogos šioje saloje ištįso nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių per metus. Niekur kitur savo atostogų jie nebeplanuoja.

Jaukūs venecijietiško stiliaus senamiesčiai, tradicinės tavernos, ryškios spalvos, kaitri saulė, nuolat žydras dangus, viskas paskendę gėlių žieduose – na, kam gali nepatikti toks nuostabus kraštas?

Vietiniai gyventojai labai draugiški, džiaugiasi kiekviena diena, visi „atsipūtę“. Popiet – siesta, o vakare – fiesta. Ir, žinoma, jokio streso!“, – šypsodamasis šio krašto gyventojų nuotaikas prisiminė architektas.

Kretiečių turgūs lūžta nuo šviežių vaisių, daržovių, jiems nereikia jokių šiltnamių – viskas saulėje prinokę. Sultingi arbūzai, vynuogės, mano taip mėgstamos figos...“, svajingai klausytojus liūliavo jis.

Viskas šviežia ir sultingai išnokę – toks maistas džiugina Graikijos saloje. D. Regelskio asmeninio archyvo nuotr.

Baldai, dėl kurių negalėjo užmigti

Sugundęs visus atostogų nuotaika, D. Regelskis perėjo prie to, ką jam pavyko iš šio krašto parsivežti. Keliaudami po Kretą jiedu su žmona susipažino su graikų pora, gaminančia baldus iš jau atitarnavusių medinių dalių: išmestų langinių, senų langų, durų staktų, varčių, įvairios namų medienos.

60-mečiai graikai Manolis ir Marija važinėja po įvairius Kretos kaimus ir į savo sunkvežimį krauna viską, ką tik randa išmesta. Visa tai jie vežasi į savo dirbtuves, kur su nagingnais staliais derina senas lentas vieną prie kitos.

Graikų dirbutvėse sukurtos komodos ir spintelės. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuo metu graikai dar turėjo savo baldų saloną – šiuo metu tokius baldus jie tegamina tik pagal užsakymus.

Patekęs į tą parduotuvę aš tiesiog išprotėjau, – prisipažįsta D. Regelskis. – Visą savaitę negalėjau užmigti: o ta komoda kokia! Štai tam interjere kaip tiktų! O anam – ta spintelė! Bet Kreta... Kaip paimti? Kaip parsivežti?!“

Po savaitės grįžęs pas graiką Manolį architektas praktiškai iššlavė visą jo parduotuvę.

Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį. Litais tai man kainavo apie 30 tūkstančių. Et, juk atostogos!“ – šypsodamasis prisimena D. Regelskis.

Kodėl taip nepavyktų su lietuviška mediena?

Tuomet prasidėjo ilgas bendravimo su siuntų kompanijomis periodas: dauguma vežėjų nematė jokios bėdos iš Graikijos parvežti riebų konteinerį baldų – iki tos akimirkos, kai išgirsdavo, jog juos vežti teks iš salos.

Spalvingi dirbiniai dar apie metus supakuoti prastovėjo baldininkų sandėlyje, kol galiausiai kantrybės netekęs D. Regelskis pasamdė pačius graikus. Pastarieji atsakingai baldus pristatė iki pat šeimos durų.

Dalius su žmona baldais iš Kretos apsistatė savo loftą – čia jie – it specialiai tam skirti – raibuliuoja pastelinėmis spalvomis bendrame detalių, ryškių spalvų ir žaismingų akcentų fone.

Kalbėdamas D. Regelskis pademonstravo nuotraukas, kaip atrodo vaizdas aplink graikų šeimos dirbtuves – vaizdas šiek tiek primena sąvartyną.

Šalia dirbtuvių sukrauta „žaliava“ baldams. D. Regelskio asm. archyco nuotr.

Jie panaudoja viską. Ir išdidžiai sako: „Mūsų baldų gamybai papildomai nebuvo nukirstas nė vienas medis“. Viskas panaudojama ir perdaroma iš daiktų, kurie jau atitarnavo savo gyvenimą pagal visai kitą paskirtį“, – pasakoja D. Regelskis.

Tuo šie baldai vienus žavi, kitus – galbūt atbaido. Sunku suvokti, jog iš senų langinių ar durų staktos dar galima sumeistrauti ką nors ilgaamžio, mat Lietuvoje tokiai paskirčiai naudotas medis būtų iškentęs keliasdešimt žiemų jau būtų gerokai sutręšęs – jei nesupuvęs.

„Kretoje faktiškai nėra žiemos. Tik sausį, vasarį palyja. Beveik ištisi metai – saulės, šilumos, iš Libijos atplūstančio dykumų vėjo. Šis medis yra labai kietas, tarsi užgrūdintas tos kaitros ir vėjo“, – stipriai belsdamas į atsivežtą stalą pasakojo architektas.

Kas per daug – nesveika

Visi šie baldai gaminami nenaudojant jokių šiuolaikinių detalių, varžtų. Medis – suleidžiamas senoviniu būdu, suklijuojamas. Stalčiuose, žinokite, nėra jokių Bliumo“ bėgelių, – juokėsi architektas. – Stalčius reikia traukti. Visos rankenos – metalinės, kalvio darbo, taip pat surinktos apleistuose Kretos kalnų kaimuose. O vienai spintelei panaudoti metaliniai ketaus ornamentai iš venecijietiško senamiesčio.“

Kodėl šie baldai yra tokie spalvingi? D. Regelskis paaiškina, jog Kretoje namai dažomi ryškiomis, grynomis spalvomis. Šie dažų likučiai paliekami – jie nenuobliuojami, o kaip tik spalvas stengiamasi derinti tarpusavyje kuriant „margo rūbo“ baldą.

Labai svarbu tokiais baldais neužstatyti visų namų. Gražiausiai žiūrisi, jei kambaryje tokių baldų yra vienas. Arba du. Tų gamintojų pagrindiniai klientai yra belgai, olandai, prancūzai, vokiečiai – kurie Graikijoje įsirenginėja savo namus, vilas. Ir netgi jie, kai atvažiavę paprašo: „Man tokią lovą, stalą, virtuvės baldus, komodas...“, išgirsta: „Ne“. Patys gamintojai mandagiai sustabdo linkusius persistengti“, – sakė architektas.

Sulaukė kreivų statybininkų žvilgsnių

Tuo metu pranešimo klausiusi „Absurdo idėjų“ studijos įkūrėja, dizainerė Jurgita Jakubauskaitė, iš atlikusių medžagų gaminanti ir baldus, ir papuošalus, ir šviestuvus, pastebėjo, jog „perdirbtų“ daiktų interjere negali būti per daug. Tačiau didesnė bėda – jog ne kiekvienas supranta tokį stilių ir jį priima. Juo labiau – ne kiekvienas nori mokėti už „seną“ daiktą, kuriam paversti vėl naudojamu vis tik reikėjo ilgų valandų rankų darbo.

D. Regelskis prisiminė kelis kurioziškus klausimus, kurių yra sulaukęs dėl tokių baldų.

Kai kartą atvežėme vieną iš šių komodų į kliento interjerą, statybininkai subėgę apžiūrėjo ir paklausė: „Daliau, ar čia pats darei?“ Netgi mano tėvukas atvažiavęs į svečius pažiūrėti, ką gi čia tokio sūnus parsivežė iš tolimo krašto, ir atsisėdęs už kretietiško stalo atsargiai pasiteiravo: „O tu, Daliau, stalviršį tikrai gerąja puse uždėjai?“ Štai tokių klausimų sulaukia mano baldai“, – juokėsi vyras.

Jis teigė, jog graikų šeima medieną itin atsargiai nušveičia, tik kad nebyrėtų seni dažai, ir tuomet rankomis įtrina specialiu vaško ir aliejaus mišiniu. Baldas įgauna blizgesį, spalvos pagyvėja, tampa dar sodresnės.

Kretos baldininkai gamina ir šiai salai būdingas tradicines kėdes – jos yra vienodos konstrukcijos, su pintomis sėdynėmis, tačiau kiekviena taverna šių kėdžių rėmus dažo skirtinga spalva, kad būtų lengva atpažinti, kuri kieno – ypač kai gatvėje įsikūrusios kelios tavernos viena šalia kitos.

Lofte – ir daugiau originalių detalių

Kuo man dar patinka šitie baldai, – lyg paslaptį atskleidė D. Regelskis. – Ant jų visiškai nesimato dulkių. Tie nauji baldai, ypač, jeigu tamsus paviršius, – viena diena ir jau dulkėta. O čia – gali ir visiškai nevalyti. Be to, naujiems baldams, jei atsilupo apvadėlis, – ir kaip atrodo? Reikia tvarkyti ar išmesti. Katė pagalando nagus – ir jau bėda. O čia – prašom, galąsk kiek nori!“

Graikiški baldai moderniame lofto interjere. Ant sienos – laikrodžio rėmas iš Gedimino prospekto medžio apvado. D. Regelsio asmeninio archyvo nuotr.

Architektas pasakojo, jog įvairūs įbrėžimai, aptrynimai daro šiuos baldus dar gražesniais, vertingesniais ir tampa neatsiejama jų dalimi. Svarbiausia, kad baldai išlieka labai tvirti, juos galima perduoti kitoms kartoms: vaikams, anūkams.

Jis pats baldais iš Kretos apstatė savo namus – panaudojo valgomojo stalą su kėdėmis, komodą su stalčiais, TV stalelį, kavos staliuką, porą spintelių. Neįprasta, tačiau tokio stiliaus baldai puikiai „įsipaišė“ moderniame buvusios gamyklos Ševčenkos gatvėje lofto interjere. Šeima prie jų priderino visą kitą buto detalių margumyną – taip pat sofos bei fotelių gobeleno spalvas.

Dar pora neįprastų detalių: visai prie grindų įmontuota lieto ketaus kriauklė su senoviniu kraneliu, kokios dažniausiai įrengiamos lauke pietų šalyse. Šią D. Regelskis įrengė svečių atsivestiems keturkojams palakti vandens.

Viena labiausiai akį traukiančių detalių – iš buvusio Lenino (dabar – Gedimino prospekto) tyliai „išgelbėti“ kelis šimtus kilogramų sveriantys metaliniai medžių apvadai.

Tuo metu dar gyvenome prospekte, ten prieš 7-erius buvo vykdoma jo rekonstrukcija. Kasdien grįžtant namo man plyšo širdis – darbininkai viską naikino: ardė, metė lauk, daužė... Kadangi šie ketaus apvadai – labai sunkūs, pasikviečiau draugą į pagalbą ir naktį sutempėm vieną tokį komplektą į mūsų buto sandėliuką – jis iš 4 dalių. Kai kas sako – pavogei. Ne! Aš juos išgelbėjau“, – juokiasi  architektas.

Architektas Dalius Regelskis su žmona Egle. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuomet jis svarstė, kad jei kartais tektų projektuoti namą, kurio kiemo centre augtų vienas medis – šiuos apvadus šeimininkams tiesiog padovanotų. Per visus tuos kelerius metus namo su vienu medžiu kieme taip ir nepasitaikė.

Todėl paties D. Regelskio namus įrenginėjantys statybininkai gavo nemenką užduotį sugalvoti, kaip pritvirtinti tokią sunkenybę prie sienos ir dar – su vyriais. Architektas iš vidinės rėmo pusės sumontavo paslėptą, reguliuojamo intensyvumo LED apšvietimą.

Šiandien iš viso konteinerių perdirbtos medienos baldų didžiosios dalies jau nelikę. Architektas sako tiksliai nežinantis, ar atsiveš jų daugiau. Pamažu keičiasi ir Graikijoje dirbančių meistrų kryptis – dabar jie daugiau dirba su metalu, galutinis rezultatas keičiasi.

Tačiau esminė idėja išlieka – surinkti unikalias kruopelytes senojo paveldo ir sukurti kažką naujo, stebinančio, neįprasto bei jaukaus.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

prieš senienas
2015-11-12 10:07
galėčiau naudoti tik savo giminės senus daiktus, bet deja taip susitvarkiau, kad viską jau senai išmečiau, dabar gaila...
seni daiktai
2015-11-12 08:01
o kaip su svetima energija? seni daiktai kaupia ją, juk energija niekur nedingsta ir iš nieko neatsiranda..............
jooo
2015-11-08 09:25
Laikrodis iškart krito į akis vaaau

Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2019-03-22 12:57
Remiantis 30 000 architektų iš 30-ies Europos šalių atsakymais, Europos architektų tarybos (angl. ACE) tyrimo išvadose teigiama, kad susidomėjimas architekto profesija Europoje auga, o bendras architektų skaičius nuo 2008 m. iki 2018 m. padidėjo 24 proc. ir siekia 562 000.
nuotrauka
2019-03-20 10:06
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentat...
nuotrauka
2019-03-13 14:20
Europos Sąjungos Taryba patvirtino 2019-2022 m. Kultūros darbo planą (Work plan for Culture). Jame, prisidedant Europos architektų tarybai (angl. ACE), pirmą kartą minima architektūra. Jai skirtas vienas punktas iš septyniolikos – „Aukštos kokybės architektūra ir kuriama aplinka kiekvienam“.
nuotrauka
2019-03-04 15:41
Grožio salono „Mon salon“ sostinėje interjero autorė dizainerė Kristina Grybaitė įsitikinusi – erdvė turi atspindėti veiklą, kuri joje vyks. Taigi, projektuojant grožio salono interjerą, sąmoningai pasirinkta jauki ir elegantiška modernioji klasika. Nors šis stilius gali pasirodyti kiek eklektiškas,...
nuotrauka
2019-02-22 13:19
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) pateikė išvadas dėl administracinės paskirties pastato ir lauko teniso kortų su pagalbinėmis patalpomis (K. Donelaičio g. 6A, Klaipėdoje) rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų. Ekspertai įvertino jų atitikimą architektūros kokybės kriterijams i...
nuotrauka
2019-02-18 10:55
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nuže...
nuotrauka
2019-02-14 14:50
Vos paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, savivaldybė sulaukė net 16-os dalyvių. Ekspertų komisija savo vertinimus paskelbs vasario 28 d., o vilniečius kviečiame jau dabar pasidairyti į konkurso darbus – kokius tiltus architektai siūlo Vilniui.
nuotrauka
2019-02-14 11:50
Prisiminti, kad jokių būtinosios apdailos darbų sekmadieniais ir švenčių dienomis, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 val. Įvertinti, kad bendros naudojimo erdvės, pavyzdžiui, stogas, yra visų namo gyventojų, o ne asmeninė nuosavybė. Įsidėmėti, kad be rašytinio pardavėjo sutikimo naujakuriai neturi teis...
nuotrauka
2019-02-06 14:33
Turėti jaukius, patogius ir gražius namus – ko gero dažniausia būsimų naujakurių svajonė. Jai įgyvendinti dažnas renkasi profesionalų – interjero dizainerių – paslaugas. Apie tai, kaip patikėti savo svajones į specialisto rankas ir jam ne tik netrukdyti, bet ir padėti, kartu išvengti klaidų ir įtamp...
nuotrauka
2019-02-04 11:29
Skraidančių taksi „uostas“, „hiperkilpa” ar magnetinės levitacijos (angl. maglev) traukiniai – galbūt šie išradimai per artimiausius dešimtmečius pakeis Lietuvos kraštovaizdį bei infrastruktūrą. Užsienio specialistai įspėja, kad tai, kokiu keliu pasuksime, priklausys ne tik nuo specialistų įžvalgų, ...
nuotrauka
2019-02-01 14:54
Panevėžio regioninė architektūros taryba, susirinkusi posėdžiauti pirmą kartą, išnagrinėjo naujos statybos prekybos paskirties pastato Nemuno g. 29B, Panevėžyje, projektinius pasiūlymus (autorius Julius Volungevičius). Įvertinti jų atitiktį Architektūros įstatyme numatytiems architektūros kokybės re...
nuotrauka
2019-01-24 10:50
Tobulėjant technologijoms, buitinės įrangos kūrėjai kiekvienais metais pristato vis išmanesnius televizorių modelius. O vartotojai paprastai nori ne tik išnaudoti jų funkcinę vertę, bet ir padaryti pagrindiniu namų akcentu. Paverčiant modernius įrenginius namų centru ir integruojant juos skirtingose...
nuotrauka
2019-01-17 10:07
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) išnagrinėjo parduotuvės su vaistine Lietuvininkų g. 58, Šilutėje projektinių pasiūlymų (autorius Osvaldas Jankauskas) atitikimą architektūros kokybės kriterijams ir pateikė išvadas bei rekomendacijas. Rekonstruojamas pastatas patenka į registru...
nuotrauka
2019-01-16 10:34
Šią savaitę Kelne, Vokietijoje, prasidėjo viena didžiausių pasaulyje baldų ir interjero parodų IMM.
nuotrauka
2019-01-11 11:10
„Tikkurila“ 2019 metų spalva paskelbė spalvą „Flamingo“ (K319). Spalvų vertinimo komisija sudarė ateities tendencijas atitinkančią spalvų kolekciją. Ji „perkėlė“ pereinančių (angl. Blend) bei kontrastingų (angl. Clash) spalvų derinimą iš mados pasaulio į interjerą.
nuotrauka
2018-12-29 08:03
Prie Lietuvos architektų rūmų (toliau - Rūmų) veikiančios Vilniaus regioninės architektūros tarybos (toliau – RAT) pirmininkas Tomas Grunskis pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kuriuo informuoja, jog nuo gruodžio 31 d. nebeis šių pareigų. Kartu buvo pateiktos ekspertinės išvados dėl trijų spalio ir...
nuotrauka
2018-12-20 13:21
Šiaulių RAT, Mažeikių rajono savivaldybės prašymu, išnagrinėjo komercinės paskirties pastato nugriovimo ir daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis Laisvės g. 34, Mažeikiuose statybos projektinius pasiūlymus (autoriai V. Marcinkus ir L. Miceika), o taip pat pateikė įžvalgas dėl miesto ...
nuotrauka
2018-12-19 10:32
Pasistatyti namus ar nusipirkti butą – yra tik viena svarbi dalis, tačiau ne ką mažiau dėmesio turime skirti ir namų interjerui, kad vėliau nekiltų noras viską kuo greičiau perdaryti. Būsto interjeras – tai ne vien interjero dekoras, bet ir tinkamai bei funkcionaliai apgalvotos namų zonos, elektros ...
nuotrauka
2018-12-13 12:55
Besiruošdami didžiosioms metų šventėms, ne ką mažiau nei kalėdinėmis dovanomis ar šventinį stalą užklosiančiais patiekalais lietuviai rūpinasi ir namų dekoracijomis, rodo prieš šventes atliktos apklausos duomenys. Kadangi į namų dekorą gyventojai žvelgia išties atsakingai, tai ir nuo madų stengiasi ...
nuotrauka
2018-12-04 14:43
Kauno regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) svarstė „Pramogų ir sporto rūmų „Žalgirio“ arenos daugiafunkcio vandens sporto centro“ rekonstravimo projektą ir pateikė išvadą, jog projektas santykiniai atitinka kokybiškos architektūros reikalavimus bei rekomendavo jį tobulinti.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

Kvapų šalinimas ozonu – veiksmingiausias ir aplinkai palankiausias sprendimas

Pramonės plėtra, miestų augimas ir gyventojų tankumo didėjimas ne tik liudija žmonijos pažangą, bet ir kelia nemažai iššūkių. Viena iš nepageidaujamų žmogaus veiklos pasekmių – tarša kvapais...
nuotrauka

TOPWELL MINI. Didelės mažo produkto vertės

Kai kalbama apie pastatų statybą, apie patogų kasdienį jų naudojimą, saugumą, apie interjerą ir eksterjerą, reikia prisiminti liaudies išmintį: „ir nedidelis akmuo gali išversti didelį vežim...