2018 rugsėjo 26 d. trečiadienis, 4:24
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Interjeras kitaip: gabalėlis Kretos saulės ir paveldo jūsų svetainėje  3 Fotogalerija

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-11-08 07:09
„Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį“, – prisimena architektas, Vilniaus dailės akademijos lektorius Dalius Regelskis, prieš kelerius metus it perkūnui trenkus gavęs priklausomybę nuo Kretoje gaminamų išskirtinių baldų. Ir nors statybininkai prunkštaudami teiraujasi, „ar šitą komodą pats darei“, D. Regelskis neatsižavi pagyvenusios graikų poros – dabar jau Regelskių šeimos draugų – Manolio ir Marijos kūriniais.
nuotrauka
„Oikos“ spintelė. „Dalius & Greta design“ (DGD.lt) nuotr.


Pavadinęs savo nedidelę baldų krautuvėlę „Oikos.lt“ (tariama „íkos“ – sen. gr. „namai“ ir „šeima“) jis parduoda po trupinį kretietiško paveldo į lietuvių namus. Beje, iš šio graikiško žodžio išsivystė ir tokie populiarūs terminai, kaip ekologija bei ekonomija. O būtent ekologija ir yra šių baldų išskirtinė savybė – visa jiems naudojama mediena jau kartą atitarnavo įvairioms paskirtims. Graikų šeimos rankose ji atgimsta dar kartą.

Saulė, gėlės, jūra ir jokio streso

Kreta – didžiausia Graikijos sala. Kažkada, prieš 4–5 tūkstančius metų, joje klestėjo labai aukštos kultūros Mino civilizacija. Tačiau ją nušlavus, kaip manoma, galingam cunamiui, salą valdė visi, kas tik netingėjo: achajai, dorėnai, romėnai, arabai, venecijiečiai, turkai. Visi pjovėsi, valdė paeiliui, vieni kitus išstumdami, kol galiausiai, po Balkanų karų, maždaug prieš 100 metų, Kreta atiteko graikams“, – šiek tiek savo mylimo krašto istorijos, kalbėdamas renginyje „Hub Camp“, skirtame kūrybiškam daiktų perdirbimui (angl. upcycling“), papasakojo D. Regelskis.

Namo durys Kretoje. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Jis teigė, kad šią salą atrado prieš maždaug 8-erius metus. Pamažu šeimos atostogos šioje saloje ištįso nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių per metus. Niekur kitur savo atostogų jie nebeplanuoja.

Jaukūs venecijietiško stiliaus senamiesčiai, tradicinės tavernos, ryškios spalvos, kaitri saulė, nuolat žydras dangus, viskas paskendę gėlių žieduose – na, kam gali nepatikti toks nuostabus kraštas?

Vietiniai gyventojai labai draugiški, džiaugiasi kiekviena diena, visi „atsipūtę“. Popiet – siesta, o vakare – fiesta. Ir, žinoma, jokio streso!“, – šypsodamasis šio krašto gyventojų nuotaikas prisiminė architektas.

Kretiečių turgūs lūžta nuo šviežių vaisių, daržovių, jiems nereikia jokių šiltnamių – viskas saulėje prinokę. Sultingi arbūzai, vynuogės, mano taip mėgstamos figos...“, svajingai klausytojus liūliavo jis.

Viskas šviežia ir sultingai išnokę – toks maistas džiugina Graikijos saloje. D. Regelskio asmeninio archyvo nuotr.

Baldai, dėl kurių negalėjo užmigti

Sugundęs visus atostogų nuotaika, D. Regelskis perėjo prie to, ką jam pavyko iš šio krašto parsivežti. Keliaudami po Kretą jiedu su žmona susipažino su graikų pora, gaminančia baldus iš jau atitarnavusių medinių dalių: išmestų langinių, senų langų, durų staktų, varčių, įvairios namų medienos.

60-mečiai graikai Manolis ir Marija važinėja po įvairius Kretos kaimus ir į savo sunkvežimį krauna viską, ką tik randa išmesta. Visa tai jie vežasi į savo dirbtuves, kur su nagingnais staliais derina senas lentas vieną prie kitos.

Graikų dirbutvėse sukurtos komodos ir spintelės. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuo metu graikai dar turėjo savo baldų saloną – šiuo metu tokius baldus jie tegamina tik pagal užsakymus.

Patekęs į tą parduotuvę aš tiesiog išprotėjau, – prisipažįsta D. Regelskis. – Visą savaitę negalėjau užmigti: o ta komoda kokia! Štai tam interjere kaip tiktų! O anam – ta spintelė! Bet Kreta... Kaip paimti? Kaip parsivežti?!“

Po savaitės grįžęs pas graiką Manolį architektas praktiškai iššlavė visą jo parduotuvę.

Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį. Litais tai man kainavo apie 30 tūkstančių. Et, juk atostogos!“ – šypsodamasis prisimena D. Regelskis.

Kodėl taip nepavyktų su lietuviška mediena?

Tuomet prasidėjo ilgas bendravimo su siuntų kompanijomis periodas: dauguma vežėjų nematė jokios bėdos iš Graikijos parvežti riebų konteinerį baldų – iki tos akimirkos, kai išgirsdavo, jog juos vežti teks iš salos.

Spalvingi dirbiniai dar apie metus supakuoti prastovėjo baldininkų sandėlyje, kol galiausiai kantrybės netekęs D. Regelskis pasamdė pačius graikus. Pastarieji atsakingai baldus pristatė iki pat šeimos durų.

Dalius su žmona baldais iš Kretos apsistatė savo loftą – čia jie – it specialiai tam skirti – raibuliuoja pastelinėmis spalvomis bendrame detalių, ryškių spalvų ir žaismingų akcentų fone.

Kalbėdamas D. Regelskis pademonstravo nuotraukas, kaip atrodo vaizdas aplink graikų šeimos dirbtuves – vaizdas šiek tiek primena sąvartyną.

Šalia dirbtuvių sukrauta „žaliava“ baldams. D. Regelskio asm. archyco nuotr.

Jie panaudoja viską. Ir išdidžiai sako: „Mūsų baldų gamybai papildomai nebuvo nukirstas nė vienas medis“. Viskas panaudojama ir perdaroma iš daiktų, kurie jau atitarnavo savo gyvenimą pagal visai kitą paskirtį“, – pasakoja D. Regelskis.

Tuo šie baldai vienus žavi, kitus – galbūt atbaido. Sunku suvokti, jog iš senų langinių ar durų staktos dar galima sumeistrauti ką nors ilgaamžio, mat Lietuvoje tokiai paskirčiai naudotas medis būtų iškentęs keliasdešimt žiemų jau būtų gerokai sutręšęs – jei nesupuvęs.

„Kretoje faktiškai nėra žiemos. Tik sausį, vasarį palyja. Beveik ištisi metai – saulės, šilumos, iš Libijos atplūstančio dykumų vėjo. Šis medis yra labai kietas, tarsi užgrūdintas tos kaitros ir vėjo“, – stipriai belsdamas į atsivežtą stalą pasakojo architektas.

Kas per daug – nesveika

Visi šie baldai gaminami nenaudojant jokių šiuolaikinių detalių, varžtų. Medis – suleidžiamas senoviniu būdu, suklijuojamas. Stalčiuose, žinokite, nėra jokių Bliumo“ bėgelių, – juokėsi architektas. – Stalčius reikia traukti. Visos rankenos – metalinės, kalvio darbo, taip pat surinktos apleistuose Kretos kalnų kaimuose. O vienai spintelei panaudoti metaliniai ketaus ornamentai iš venecijietiško senamiesčio.“

Kodėl šie baldai yra tokie spalvingi? D. Regelskis paaiškina, jog Kretoje namai dažomi ryškiomis, grynomis spalvomis. Šie dažų likučiai paliekami – jie nenuobliuojami, o kaip tik spalvas stengiamasi derinti tarpusavyje kuriant „margo rūbo“ baldą.

Labai svarbu tokiais baldais neužstatyti visų namų. Gražiausiai žiūrisi, jei kambaryje tokių baldų yra vienas. Arba du. Tų gamintojų pagrindiniai klientai yra belgai, olandai, prancūzai, vokiečiai – kurie Graikijoje įsirenginėja savo namus, vilas. Ir netgi jie, kai atvažiavę paprašo: „Man tokią lovą, stalą, virtuvės baldus, komodas...“, išgirsta: „Ne“. Patys gamintojai mandagiai sustabdo linkusius persistengti“, – sakė architektas.

Sulaukė kreivų statybininkų žvilgsnių

Tuo metu pranešimo klausiusi „Absurdo idėjų“ studijos įkūrėja, dizainerė Jurgita Jakubauskaitė, iš atlikusių medžagų gaminanti ir baldus, ir papuošalus, ir šviestuvus, pastebėjo, jog „perdirbtų“ daiktų interjere negali būti per daug. Tačiau didesnė bėda – jog ne kiekvienas supranta tokį stilių ir jį priima. Juo labiau – ne kiekvienas nori mokėti už „seną“ daiktą, kuriam paversti vėl naudojamu vis tik reikėjo ilgų valandų rankų darbo.

D. Regelskis prisiminė kelis kurioziškus klausimus, kurių yra sulaukęs dėl tokių baldų.

Kai kartą atvežėme vieną iš šių komodų į kliento interjerą, statybininkai subėgę apžiūrėjo ir paklausė: „Daliau, ar čia pats darei?“ Netgi mano tėvukas atvažiavęs į svečius pažiūrėti, ką gi čia tokio sūnus parsivežė iš tolimo krašto, ir atsisėdęs už kretietiško stalo atsargiai pasiteiravo: „O tu, Daliau, stalviršį tikrai gerąja puse uždėjai?“ Štai tokių klausimų sulaukia mano baldai“, – juokėsi vyras.

Jis teigė, jog graikų šeima medieną itin atsargiai nušveičia, tik kad nebyrėtų seni dažai, ir tuomet rankomis įtrina specialiu vaško ir aliejaus mišiniu. Baldas įgauna blizgesį, spalvos pagyvėja, tampa dar sodresnės.

Kretos baldininkai gamina ir šiai salai būdingas tradicines kėdes – jos yra vienodos konstrukcijos, su pintomis sėdynėmis, tačiau kiekviena taverna šių kėdžių rėmus dažo skirtinga spalva, kad būtų lengva atpažinti, kuri kieno – ypač kai gatvėje įsikūrusios kelios tavernos viena šalia kitos.

Lofte – ir daugiau originalių detalių

Kuo man dar patinka šitie baldai, – lyg paslaptį atskleidė D. Regelskis. – Ant jų visiškai nesimato dulkių. Tie nauji baldai, ypač, jeigu tamsus paviršius, – viena diena ir jau dulkėta. O čia – gali ir visiškai nevalyti. Be to, naujiems baldams, jei atsilupo apvadėlis, – ir kaip atrodo? Reikia tvarkyti ar išmesti. Katė pagalando nagus – ir jau bėda. O čia – prašom, galąsk kiek nori!“

Graikiški baldai moderniame lofto interjere. Ant sienos – laikrodžio rėmas iš Gedimino prospekto medžio apvado. D. Regelsio asmeninio archyvo nuotr.

Architektas pasakojo, jog įvairūs įbrėžimai, aptrynimai daro šiuos baldus dar gražesniais, vertingesniais ir tampa neatsiejama jų dalimi. Svarbiausia, kad baldai išlieka labai tvirti, juos galima perduoti kitoms kartoms: vaikams, anūkams.

Jis pats baldais iš Kretos apstatė savo namus – panaudojo valgomojo stalą su kėdėmis, komodą su stalčiais, TV stalelį, kavos staliuką, porą spintelių. Neįprasta, tačiau tokio stiliaus baldai puikiai „įsipaišė“ moderniame buvusios gamyklos Ševčenkos gatvėje lofto interjere. Šeima prie jų priderino visą kitą buto detalių margumyną – taip pat sofos bei fotelių gobeleno spalvas.

Dar pora neįprastų detalių: visai prie grindų įmontuota lieto ketaus kriauklė su senoviniu kraneliu, kokios dažniausiai įrengiamos lauke pietų šalyse. Šią D. Regelskis įrengė svečių atsivestiems keturkojams palakti vandens.

Viena labiausiai akį traukiančių detalių – iš buvusio Lenino (dabar – Gedimino prospekto) tyliai „išgelbėti“ kelis šimtus kilogramų sveriantys metaliniai medžių apvadai.

Tuo metu dar gyvenome prospekte, ten prieš 7-erius buvo vykdoma jo rekonstrukcija. Kasdien grįžtant namo man plyšo širdis – darbininkai viską naikino: ardė, metė lauk, daužė... Kadangi šie ketaus apvadai – labai sunkūs, pasikviečiau draugą į pagalbą ir naktį sutempėm vieną tokį komplektą į mūsų buto sandėliuką – jis iš 4 dalių. Kai kas sako – pavogei. Ne! Aš juos išgelbėjau“, – juokiasi  architektas.

Architektas Dalius Regelskis su žmona Egle. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuomet jis svarstė, kad jei kartais tektų projektuoti namą, kurio kiemo centre augtų vienas medis – šiuos apvadus šeimininkams tiesiog padovanotų. Per visus tuos kelerius metus namo su vienu medžiu kieme taip ir nepasitaikė.

Todėl paties D. Regelskio namus įrenginėjantys statybininkai gavo nemenką užduotį sugalvoti, kaip pritvirtinti tokią sunkenybę prie sienos ir dar – su vyriais. Architektas iš vidinės rėmo pusės sumontavo paslėptą, reguliuojamo intensyvumo LED apšvietimą.

Šiandien iš viso konteinerių perdirbtos medienos baldų didžiosios dalies jau nelikę. Architektas sako tiksliai nežinantis, ar atsiveš jų daugiau. Pamažu keičiasi ir Graikijoje dirbančių meistrų kryptis – dabar jie daugiau dirba su metalu, galutinis rezultatas keičiasi.

Tačiau esminė idėja išlieka – surinkti unikalias kruopelytes senojo paveldo ir sukurti kažką naujo, stebinančio, neįprasto bei jaukaus.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

prieš senienas
2015-11-12 10:07
galėčiau naudoti tik savo giminės senus daiktus, bet deja taip susitvarkiau, kad viską jau senai išmečiau, dabar gaila...
seni daiktai
2015-11-12 08:01
o kaip su svetima energija? seni daiktai kaupia ją, juk energija niekur nedingsta ir iš nieko neatsiranda..............
jooo
2015-11-08 09:25
Laikrodis iškart krito į akis vaaau

Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2018-09-14 09:15
Spalio 11–13 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks tradicinė paroda „Baldai. Interjeras. Dizainas“. Šiemet vėl atnaujintas parodos konkursas – LITEXPO ir Lietuvos architektų sąjungos bendradarbiavimo rezultatas.
nuotrauka
2018-08-31 11:17
Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) projektavimo konkursas ir jį laimėjęs projektas sulaukė nemažo tarptautinės ir šalies žiniasklaidos dėmesio.
nuotrauka
2018-08-30 08:31
Augant visuomenės nepasitenkinimui dėl netinkamai projektuojamų objektų ir viešųjų erdvių, Kaune susirinko prie Lietuvos architektų rūmų veikiančių Regioninių architektūros tarybų (toliau – RAT) pirmininkai ir sekretoriai. Jie aptarė veiklos problemas ir parengė viešą pranešimą dėl ekspertinio verti...
nuotrauka
2018-08-28 14:12
Jau seniai žinoma, jog atviros erdvės vargina bei mažina produktyvumą, neskatina bendravimo. Harvardo universiteto tyrimas atskleidė, kad dirbant bendroje erdvėje daugiau bendraujama elektroniniu būdu.
nuotrauka
2018-08-28 12:06
Pasak kraštovaizdžio architektūros specialistų, susirūpinimas savo aplinka – augančio visuomenės demokratiškumo ženklas, o miestai, atkurdami viešąsias erdves, turėtų atskleisti ir jų istoriją. Taip apie kraštovaizdžio architektūros praktikas kalba ekspertai, konferencijos „Globalūs ir lokalūs krašt...
nuotrauka
2018-08-23 16:18
Tarptautinis IKEA tyrimas rodo, kad pasaulyje ryškėja tendencija, jog vis daugiau žmonių savo namus sieja nebe su gyvenamąją vieta, bet tiesiog su vietomis, kuriose jaučiasi gerai ar dažniausiai lankosi. Tuo metu lietuviams namai – vis dar viena svarbiausių gyvenimo erdvių. Tiesa, ir čia netrūksta s...
nuotrauka
2018-08-23 11:09
Spalio 1-ąją, minint Pasaulinę architektūros dieną, Lietuvos architektų bendruomenę suburs svarbiausia kasmetinė konferencija „Architektūros kokybė: konteksto svarba“, organizuojama Lietuvos architektų rūmų ir VGTU Architektūros fakulteto. Prie jos finansavimo prisideda Lietuvos kultūros taryba.
nuotrauka
2018-08-01 09:25
Legendinis kino teatras „Romuva“ po rekonstrukcijos lankytojus pasitiks gerokai pasikeitęs. Tarpukario autentika čia derės su naujomis funkcijomis. Be įprastų filmų seansų kino salėje planuojama rengti ir modernaus šokio bei kitų scenos menų pasirodymus.
nuotrauka
2018-07-31 10:52
Kas antras lietuvis simpatizuoja praėjusio amžiaus baldams ir interjero detalėms. Praėjusių dešimtmečių interjerais labiau žavisi jaunesnė auditorijos dalis, kuri atsigręžia į savo senelių ir tėvų laikus. Švęsdama savo 75-metį IKEA pristato ribotą baldų kolekciją, kurioje atkurti legendiniai praėju...
nuotrauka
2018-07-24 08:05
Fachverkinės architektūros kompleksas yra vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdos mieste. Fachverkinės kultūros statiniai vertinami kaip išskirtiniai, turintys architektūrinę, urbanistinę, istorinę vertę. Miesto savivaldybė su UAB „Pamario restauratorius" pasirašė šių pastatų...
nuotrauka
2018-07-13 15:00
Pastato fasadai atlieka svarbų vaidmenį kuriant miesto kraštovaizdį, o šiuolaikiški saulės kontrolės funkciją atliekantys fasado sprendimai padeda ne tik sukurti modernų pastato architektūrinį veidą, bet ir padeda efektyviai sumažinti pastato energijos suvartojimą. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje arch...
nuotrauka
2018-07-13 12:26
Valstybės atkūrimo 100-mečio proga netrūksta projektų, kurie kviestų sugrįžti į tarpukarį, atrasti šį laikmetį iš naujo. Kaunietės, menininkė, dizainerė Gerda Liudvinavičiūtė ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) absolventė Ligita Ažukaitė-Lileikė Kauno mo...
nuotrauka
2018-06-30 10:00
„Kiekvienam iš mūsų kiemas yra dalis kasdieninio gyvenimo, dalis savęs paties, todėl svarbu jį suprojektuoti atsakingai, kad kieme norėtųsi būti, kad jis teiktų pasitenkinimą“, – sako namų aplinkos dizainerė Agnė Austienė. Specialistė akcentuoja, kad tuo pat metu kiemas turi būti įrengtas ir patogia...
nuotrauka
2018-06-29 09:02
Belgų prekinio ženklo „Ciranova“ produktai medienos paviršių apdailai ir priežiūrai gaminami jau 89-erius metus. Lauko ir vidaus mediniams paviršiams skirti produktai į Lietuvą pradėti tiekti prieš porą metų. Šių metų pavasarį pristatytas atnaujintas šio prekinio ženklo produktas „HARDWAXOIL TITAN“.
nuotrauka
2018-06-26 12:24
Kauniečiai ir miesto svečiai Putvinskio g. 32 esančiame name jau gali pamatyti unikalias, tarsi iš Pirmosios Respublikos nužengusias lauko duris. Jos atkurtos žymaus Pirmosios Respublikos architekto Broniaus Elsbergo projektuotame karininko ir verslininko Algirdo Sliesoraičio keturių aukštų name.
nuotrauka
2018-06-20 06:53
Praėjusią savaitę kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vyko geriausių Baltijos šalių architektų apdovanojimai „Sausa statyba architektūroje“.
nuotrauka
2018-06-19 13:28
Pasinerti į mėgstamos knygos puslapius, padūkti su vaikais ar surengti nedidelę iškylą draugams. Kaip išnaudoti terasą mieste ir paversti ją poilsio erdve? Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, terasos ypač padidina būsto vertę ir pirmų aukštų nepatrauklumą paverčia pagrindiniu privalumu. „Terasų g...
nuotrauka
2018-06-15 13:03
Aplinkos ministerija 2007 metais įsteigė apdovanojimus už kūrybinius laimėjimus urbanistikos ir architektūros srityse. Šiuos metus apdovanojimai pasitinka atsinaujinę: laimėtojai bus skelbiami dvejose – geriausio urbanistikos kūrinio ir geriausio architektūros kūrinio – nominacijose.
nuotrauka
2018-06-15 10:27
Verslo centre HIGHWAY įsikūrusi statybinės chemijos produktų vystymo įmonė TEGRA investavo į darbuotojams komfortišką interjerą, kurį sukūrė garsi japonų architektė Akiko Tutlys bei lietuvė – architektė Miglė Šalnaitė.
nuotrauka
2018-06-14 11:21
Turbūt dauguma naujakurių patvirtintų, kad būsimuose svajonių namuose svarbus kiekvienas kvadratinis metras. Jei būstas erdvus, problemų įsirenginėjant galima išvengti, tačiau ypač maži verčia pasukti galvas. Todėl interjero specialistai itin dažnai sulaukia klientų klausimo: kaip sukurti įvaizdį, k...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...
nuotrauka

„Švykai“ pradėjo teikti integruotas serviso paslaugas energetikos ir pramonės įmonėms

Iš vieno patikimo tiekėjo gaudamas visą servisą, klientas užsitikrina kokybišką paslaugą, taupo laiką, nes dirba ne su keliais, o su vienu rangovu. Tokie buvo įmonės „Švykai“ argumentai, rin...