2020 liepos 14 d. antradienis, 16:52
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Interjeras kitaip: gabalėlis Kretos saulės ir paveldo jūsų svetainėje  3

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-11-08 07:09
„Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį“, – prisimena architektas, Vilniaus dailės akademijos lektorius Dalius Regelskis, prieš kelerius metus it perkūnui trenkus gavęs priklausomybę nuo Kretoje gaminamų išskirtinių baldų. Ir nors statybininkai prunkštaudami teiraujasi, „ar šitą komodą pats darei“, D. Regelskis neatsižavi pagyvenusios graikų poros – dabar jau Regelskių šeimos draugų – Manolio ir Marijos kūriniais.
nuotrauka
„Oikos“ spintelė. „Dalius & Greta design“ (DGD.lt) nuotr.


Pavadinęs savo nedidelę baldų krautuvėlę „Oikos.lt“ (tariama „íkos“ – sen. gr. „namai“ ir „šeima“) jis parduoda po trupinį kretietiško paveldo į lietuvių namus. Beje, iš šio graikiško žodžio išsivystė ir tokie populiarūs terminai, kaip ekologija bei ekonomija. O būtent ekologija ir yra šių baldų išskirtinė savybė – visa jiems naudojama mediena jau kartą atitarnavo įvairioms paskirtims. Graikų šeimos rankose ji atgimsta dar kartą.

Saulė, gėlės, jūra ir jokio streso

Kreta – didžiausia Graikijos sala. Kažkada, prieš 4–5 tūkstančius metų, joje klestėjo labai aukštos kultūros Mino civilizacija. Tačiau ją nušlavus, kaip manoma, galingam cunamiui, salą valdė visi, kas tik netingėjo: achajai, dorėnai, romėnai, arabai, venecijiečiai, turkai. Visi pjovėsi, valdė paeiliui, vieni kitus išstumdami, kol galiausiai, po Balkanų karų, maždaug prieš 100 metų, Kreta atiteko graikams“, – šiek tiek savo mylimo krašto istorijos, kalbėdamas renginyje „Hub Camp“, skirtame kūrybiškam daiktų perdirbimui (angl. upcycling“), papasakojo D. Regelskis.

Namo durys Kretoje. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Jis teigė, kad šią salą atrado prieš maždaug 8-erius metus. Pamažu šeimos atostogos šioje saloje ištįso nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių per metus. Niekur kitur savo atostogų jie nebeplanuoja.

Jaukūs venecijietiško stiliaus senamiesčiai, tradicinės tavernos, ryškios spalvos, kaitri saulė, nuolat žydras dangus, viskas paskendę gėlių žieduose – na, kam gali nepatikti toks nuostabus kraštas?

Vietiniai gyventojai labai draugiški, džiaugiasi kiekviena diena, visi „atsipūtę“. Popiet – siesta, o vakare – fiesta. Ir, žinoma, jokio streso!“, – šypsodamasis šio krašto gyventojų nuotaikas prisiminė architektas.

Kretiečių turgūs lūžta nuo šviežių vaisių, daržovių, jiems nereikia jokių šiltnamių – viskas saulėje prinokę. Sultingi arbūzai, vynuogės, mano taip mėgstamos figos...“, svajingai klausytojus liūliavo jis.

Viskas šviežia ir sultingai išnokę – toks maistas džiugina Graikijos saloje. D. Regelskio asmeninio archyvo nuotr.

Baldai, dėl kurių negalėjo užmigti

Sugundęs visus atostogų nuotaika, D. Regelskis perėjo prie to, ką jam pavyko iš šio krašto parsivežti. Keliaudami po Kretą jiedu su žmona susipažino su graikų pora, gaminančia baldus iš jau atitarnavusių medinių dalių: išmestų langinių, senų langų, durų staktų, varčių, įvairios namų medienos.

60-mečiai graikai Manolis ir Marija važinėja po įvairius Kretos kaimus ir į savo sunkvežimį krauna viską, ką tik randa išmesta. Visa tai jie vežasi į savo dirbtuves, kur su nagingnais staliais derina senas lentas vieną prie kitos.

Graikų dirbutvėse sukurtos komodos ir spintelės. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuo metu graikai dar turėjo savo baldų saloną – šiuo metu tokius baldus jie tegamina tik pagal užsakymus.

Patekęs į tą parduotuvę aš tiesiog išprotėjau, – prisipažįsta D. Regelskis. – Visą savaitę negalėjau užmigti: o ta komoda kokia! Štai tam interjere kaip tiktų! O anam – ta spintelė! Bet Kreta... Kaip paimti? Kaip parsivežti?!“

Po savaitės grįžęs pas graiką Manolį architektas praktiškai iššlavė visą jo parduotuvę.

Žinot, vieni iš atostogų parsiveža kokį magnetuką ant šaldytuvo. Kiti – apyrankių ar auskariukų. Na, aš nusipirkau baldų. Konteinerį. Litais tai man kainavo apie 30 tūkstančių. Et, juk atostogos!“ – šypsodamasis prisimena D. Regelskis.

Kodėl taip nepavyktų su lietuviška mediena?

Tuomet prasidėjo ilgas bendravimo su siuntų kompanijomis periodas: dauguma vežėjų nematė jokios bėdos iš Graikijos parvežti riebų konteinerį baldų – iki tos akimirkos, kai išgirsdavo, jog juos vežti teks iš salos.

Spalvingi dirbiniai dar apie metus supakuoti prastovėjo baldininkų sandėlyje, kol galiausiai kantrybės netekęs D. Regelskis pasamdė pačius graikus. Pastarieji atsakingai baldus pristatė iki pat šeimos durų.

Dalius su žmona baldais iš Kretos apsistatė savo loftą – čia jie – it specialiai tam skirti – raibuliuoja pastelinėmis spalvomis bendrame detalių, ryškių spalvų ir žaismingų akcentų fone.

Kalbėdamas D. Regelskis pademonstravo nuotraukas, kaip atrodo vaizdas aplink graikų šeimos dirbtuves – vaizdas šiek tiek primena sąvartyną.

Šalia dirbtuvių sukrauta „žaliava“ baldams. D. Regelskio asm. archyco nuotr.

Jie panaudoja viską. Ir išdidžiai sako: „Mūsų baldų gamybai papildomai nebuvo nukirstas nė vienas medis“. Viskas panaudojama ir perdaroma iš daiktų, kurie jau atitarnavo savo gyvenimą pagal visai kitą paskirtį“, – pasakoja D. Regelskis.

Tuo šie baldai vienus žavi, kitus – galbūt atbaido. Sunku suvokti, jog iš senų langinių ar durų staktos dar galima sumeistrauti ką nors ilgaamžio, mat Lietuvoje tokiai paskirčiai naudotas medis būtų iškentęs keliasdešimt žiemų jau būtų gerokai sutręšęs – jei nesupuvęs.

„Kretoje faktiškai nėra žiemos. Tik sausį, vasarį palyja. Beveik ištisi metai – saulės, šilumos, iš Libijos atplūstančio dykumų vėjo. Šis medis yra labai kietas, tarsi užgrūdintas tos kaitros ir vėjo“, – stipriai belsdamas į atsivežtą stalą pasakojo architektas.

Kas per daug – nesveika

Visi šie baldai gaminami nenaudojant jokių šiuolaikinių detalių, varžtų. Medis – suleidžiamas senoviniu būdu, suklijuojamas. Stalčiuose, žinokite, nėra jokių Bliumo“ bėgelių, – juokėsi architektas. – Stalčius reikia traukti. Visos rankenos – metalinės, kalvio darbo, taip pat surinktos apleistuose Kretos kalnų kaimuose. O vienai spintelei panaudoti metaliniai ketaus ornamentai iš venecijietiško senamiesčio.“

Kodėl šie baldai yra tokie spalvingi? D. Regelskis paaiškina, jog Kretoje namai dažomi ryškiomis, grynomis spalvomis. Šie dažų likučiai paliekami – jie nenuobliuojami, o kaip tik spalvas stengiamasi derinti tarpusavyje kuriant „margo rūbo“ baldą.

Labai svarbu tokiais baldais neužstatyti visų namų. Gražiausiai žiūrisi, jei kambaryje tokių baldų yra vienas. Arba du. Tų gamintojų pagrindiniai klientai yra belgai, olandai, prancūzai, vokiečiai – kurie Graikijoje įsirenginėja savo namus, vilas. Ir netgi jie, kai atvažiavę paprašo: „Man tokią lovą, stalą, virtuvės baldus, komodas...“, išgirsta: „Ne“. Patys gamintojai mandagiai sustabdo linkusius persistengti“, – sakė architektas.

Sulaukė kreivų statybininkų žvilgsnių

Tuo metu pranešimo klausiusi „Absurdo idėjų“ studijos įkūrėja, dizainerė Jurgita Jakubauskaitė, iš atlikusių medžagų gaminanti ir baldus, ir papuošalus, ir šviestuvus, pastebėjo, jog „perdirbtų“ daiktų interjere negali būti per daug. Tačiau didesnė bėda – jog ne kiekvienas supranta tokį stilių ir jį priima. Juo labiau – ne kiekvienas nori mokėti už „seną“ daiktą, kuriam paversti vėl naudojamu vis tik reikėjo ilgų valandų rankų darbo.

D. Regelskis prisiminė kelis kurioziškus klausimus, kurių yra sulaukęs dėl tokių baldų.

Kai kartą atvežėme vieną iš šių komodų į kliento interjerą, statybininkai subėgę apžiūrėjo ir paklausė: „Daliau, ar čia pats darei?“ Netgi mano tėvukas atvažiavęs į svečius pažiūrėti, ką gi čia tokio sūnus parsivežė iš tolimo krašto, ir atsisėdęs už kretietiško stalo atsargiai pasiteiravo: „O tu, Daliau, stalviršį tikrai gerąja puse uždėjai?“ Štai tokių klausimų sulaukia mano baldai“, – juokėsi vyras.

Jis teigė, jog graikų šeima medieną itin atsargiai nušveičia, tik kad nebyrėtų seni dažai, ir tuomet rankomis įtrina specialiu vaško ir aliejaus mišiniu. Baldas įgauna blizgesį, spalvos pagyvėja, tampa dar sodresnės.

Kretos baldininkai gamina ir šiai salai būdingas tradicines kėdes – jos yra vienodos konstrukcijos, su pintomis sėdynėmis, tačiau kiekviena taverna šių kėdžių rėmus dažo skirtinga spalva, kad būtų lengva atpažinti, kuri kieno – ypač kai gatvėje įsikūrusios kelios tavernos viena šalia kitos.

Lofte – ir daugiau originalių detalių

Kuo man dar patinka šitie baldai, – lyg paslaptį atskleidė D. Regelskis. – Ant jų visiškai nesimato dulkių. Tie nauji baldai, ypač, jeigu tamsus paviršius, – viena diena ir jau dulkėta. O čia – gali ir visiškai nevalyti. Be to, naujiems baldams, jei atsilupo apvadėlis, – ir kaip atrodo? Reikia tvarkyti ar išmesti. Katė pagalando nagus – ir jau bėda. O čia – prašom, galąsk kiek nori!“

Graikiški baldai moderniame lofto interjere. Ant sienos – laikrodžio rėmas iš Gedimino prospekto medžio apvado. D. Regelsio asmeninio archyvo nuotr.

Architektas pasakojo, jog įvairūs įbrėžimai, aptrynimai daro šiuos baldus dar gražesniais, vertingesniais ir tampa neatsiejama jų dalimi. Svarbiausia, kad baldai išlieka labai tvirti, juos galima perduoti kitoms kartoms: vaikams, anūkams.

Jis pats baldais iš Kretos apstatė savo namus – panaudojo valgomojo stalą su kėdėmis, komodą su stalčiais, TV stalelį, kavos staliuką, porą spintelių. Neįprasta, tačiau tokio stiliaus baldai puikiai „įsipaišė“ moderniame buvusios gamyklos Ševčenkos gatvėje lofto interjere. Šeima prie jų priderino visą kitą buto detalių margumyną – taip pat sofos bei fotelių gobeleno spalvas.

Dar pora neįprastų detalių: visai prie grindų įmontuota lieto ketaus kriauklė su senoviniu kraneliu, kokios dažniausiai įrengiamos lauke pietų šalyse. Šią D. Regelskis įrengė svečių atsivestiems keturkojams palakti vandens.

Viena labiausiai akį traukiančių detalių – iš buvusio Lenino (dabar – Gedimino prospekto) tyliai „išgelbėti“ kelis šimtus kilogramų sveriantys metaliniai medžių apvadai.

Tuo metu dar gyvenome prospekte, ten prieš 7-erius buvo vykdoma jo rekonstrukcija. Kasdien grįžtant namo man plyšo širdis – darbininkai viską naikino: ardė, metė lauk, daužė... Kadangi šie ketaus apvadai – labai sunkūs, pasikviečiau draugą į pagalbą ir naktį sutempėm vieną tokį komplektą į mūsų buto sandėliuką – jis iš 4 dalių. Kai kas sako – pavogei. Ne! Aš juos išgelbėjau“, – juokiasi  architektas.

Architektas Dalius Regelskis su žmona Egle. D. Regelskio asm. archyvo nuotr.

Tuomet jis svarstė, kad jei kartais tektų projektuoti namą, kurio kiemo centre augtų vienas medis – šiuos apvadus šeimininkams tiesiog padovanotų. Per visus tuos kelerius metus namo su vienu medžiu kieme taip ir nepasitaikė.

Todėl paties D. Regelskio namus įrenginėjantys statybininkai gavo nemenką užduotį sugalvoti, kaip pritvirtinti tokią sunkenybę prie sienos ir dar – su vyriais. Architektas iš vidinės rėmo pusės sumontavo paslėptą, reguliuojamo intensyvumo LED apšvietimą.

Šiandien iš viso konteinerių perdirbtos medienos baldų didžiosios dalies jau nelikę. Architektas sako tiksliai nežinantis, ar atsiveš jų daugiau. Pamažu keičiasi ir Graikijoje dirbančių meistrų kryptis – dabar jie daugiau dirba su metalu, galutinis rezultatas keičiasi.

Tačiau esminė idėja išlieka – surinkti unikalias kruopelytes senojo paveldo ir sukurti kažką naujo, stebinančio, neįprasto bei jaukaus.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

prieš senienas
2015-11-12 10:07
galėčiau naudoti tik savo giminės senus daiktus, bet deja taip susitvarkiau, kad viską jau senai išmečiau, dabar gaila...
seni daiktai
2015-11-12 08:01
o kaip su svetima energija? seni daiktai kaupia ją, juk energija niekur nedingsta ir iš nieko neatsiranda..............
jooo
2015-11-08 09:25
Laikrodis iškart krito į akis vaaau

Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2020-07-10 12:30
Prasidėjus intensyviems projektavimo darbams, naujausi Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2) rekonstrukcijos projekto sprendiniai palankiai sutikti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET). Susitikime pristatyti pagrindiniai techniniai pastato parametrai, susiję s...
nuotrauka
2020-07-10 10:53
Visuomenės vertinimui darkart keliauja savivaldybės kartą jau atmesti daugiabučių kvartalo Žvėryne, Paribio g. 12, projektiniai pasiūlymai. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rewo“ pateikė juos viešinti, pakoregavusi pagal ankstesniuose svarstymuose (jų, privalomų ir neprivalomų, įvyko jau keturi...
nuotrauka
2020-07-01 13:47
Visus 2019-2020 mokslo metus vykęs projektas „Design. Engineer. Construct! Lithuania“ bei netikėtas karantinas įrodė, kad daugiau nei 50 moksleivių ir 13 mokytojų iš KTU Inžinerijos licėjaus, Panevėžio J. Balčikonio ir Vilniaus Žemynos gimnazijų geba rasti išeitį bei kūrybiškai dirbti net ir sudėtin...
nuotrauka
2020-06-19 10:30
Vienas iš dažnai atidėliojamų ir ilgiausiai planuojamų darbų yra būsto remontas ar atnaujinimas. Nors šią vasarą daugelis turės daugiau laiko imtis šio darbo, tai savo ruožtu gali atimti ir nemažai pinigų, kurių kartais tenka skolintis. Todėl architektas Irmantas Petrauskas pasakoja, kaip būstą atsi...
nuotrauka
2020-06-12 12:16
„Tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojai atėjus vasarai trokšta susikurti nors mažą žalią kampelį poilsiui. Skoningai apželdintas balkonas ne tik kelia vidinį džiaugsmą ir ramina po dienos darbų, bet ir ypatingai pagerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpoje - sumažina dulkių ...
nuotrauka
2020-06-11 11:39
„Lietuviams dar nėra įprasta poilsiauti ar dirbti ant stogo, daugelis net neįsivaizduoja, kad stogas gali būti panaudojamas kaip puiki bendro laisvalaikio ar pramogų erdvė. Daugiabučių stogų kultūra pas mus dar tik kuriasi, tai naujas reiškinys. Kitaip nei tokiuose pasaulio didmiesčiuose kaip London...
nuotrauka
2020-06-10 10:13
Statotės, remontuojatės namus, ir pagaliau atėjo laikas šviesos jungikliams bei kištukiniams lizdams. Greičiausiai neketinote tam skirti daugiau laiko kaip užsukti pakeliui po darbo į specializuotą parduotuvę. Tačiau ar tik bežiūrint į milžinišką jungiklių asortimentą nekyla įtarimas, kad visa tai –...
nuotrauka
2020-06-08 10:35
Ambicingam iššūkiui – pateikti savo sprendimą rekonstruoti Vokiečių gatvei – Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos kovo mėnesį paskelbtam tarptautiniam architektūros konkursui idėjas pateikė net 18 dalyvių, dalijasi sostinės savivaldybė. Tai solidus skaičius, palyginti su kita...
nuotrauka
2020-06-01 07:47
Vilniaus miesto savivaldybė rengiasi visuomenei dar kartą pristatyti tris Stoties rajono modernizavimo alternatyvas, parengtas detaliojo plano rengėjų – savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“.
nuotrauka
2020-05-26 09:59
Kairiajame Nemuno krante, greta Vytauto Didžiojo tilto suprojektuotas M. K. Čiurlionio koncertų centras išsiskirs ne tik puikia akustika, bet ir drąsiais architektūriniais sprendimais. Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį su projektuotojais. Netrukus šiam unikaliam projektui viliamasi sulaukti ...
nuotrauka
2020-05-20 13:38
Lietuvos kultūros taryba paskelbė atstovavimo Lietuvai 2021 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje konkursą. Pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinio paviljono projektą 2020 m. ir jį įgyvendinti 2021 m. šiame etape skirta 200 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų.
nuotrauka
2020-05-15 15:21
Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs? Ar atliekame visas darbo užduotis?
nuotrauka
2020-05-12 11:20
Jaukūs ir funkcionalūs namai, kuriuose ne tik patogu, bet ir malonu leisti laiką – tai, kas pastaruoju metu aktualu daugeliui. Šiemet, kaip ir kasmet, Vokietijos gamintojas JUNG rinką vėl papildė net keliais naujais produktais, kurie, tikimasi, palengvins kasdienį gyvenimą ir padės sutaupyti namus į...
nuotrauka
2020-05-11 09:36
Šv. Jokūbo ligoninės komplekso pertvarkos projektiniai pasiūlymai sulaukė Vilniaus miesto Vyriausiojo architekto skyriaus pritarimo. Po karštų visuomenės ir architektų bendruomenės diskusijų projekto vystytojo paskelbtą tarptautinį architektūros konkursą laimėjusi architektūros studijos „Do Architec...
nuotrauka
2020-05-07 14:15
Vilniaus senamiesčio širdis – Stiklo kvartalas vėl pulsuoja savo bendryste ir kviečia pasigrožėti atgijusiu senamiesčiu. Nepaisant per karantiną uždarytų verslų, skausmingai sumažėjusi, bet tokia pat susitelkusi, bendruomenė šią savaitę net 50-čia spalvotų žvaigždžių nuklojo kvartalo gatvelių dangų,...
nuotrauka
2020-05-04 13:11
Vilniaus Naugarduko gatvės humanizavimo projektas, Šv. Jokūbo ligoninės konversijos projektas, Šnipiškių skvero Kintų ir Giedraičių gatvių sankryžoje projektas, Tauro kalno aplinkos tvarkymo projektas – dešimtys ne tik savivaldybės, bet ir privačių vystytojų projektų visuomenei buvo pristatyti nuoto...
nuotrauka
2020-04-28 14:53
64 butų daugiabučių kompleksas vietoj vienbutės ar dvibutės statybos – Vilniaus vyriausiojo miesto architekto skyrius nepritarė tokiems UAB „Architectura Humana“ (architektas Remigijus Putinas) Vaidagų g. 12, 14, 16, 18 (Trakų Vokėje) projektiniams pasiūlymams ir siūlys platesnę diskusiją su bendruo...
nuotrauka
2020-04-22 14:45
Vilniaus miesto savivaldybė Tarandėje gyvenamųjų namų kvartale esančiame 16 arų sklype, kuriame numatyta galimybė statyti vienbutį arba dvibutį namą, statytojui UAB „Capital Domus“ neleido statyti keturių dvibučių namų. Reaguodamas į tai, statytojas vyriausiąjį Vilniaus miesto architektą Mindaugą Pa...
nuotrauka
2020-04-07 10:01
Dauguma žmonių, praėjus kiek laiko nuo remonto, ir vėl nori atnaujinti namus. Taip pat yra ir su baldais: seni foteliai dažniausiai keičiami naujesniais. Vieniems namų dizainas pabosta po penkerių, o kitiems – po dešimties ar daugiau metų. Ne paslaptis, kad yra žmonių, kurie renovuoja, konstruoja ir...
nuotrauka
2020-04-03 08:25
Vilniaus miesto savivaldybė grįžta prie visam miestui svarbios užduoties – Sapiegų parko atnaujinimo. Siekdama išrinkti geriausią sprendimą šiai jautriai urbanistinei istorinei aplinkai, savivaldybė inicijavo Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dal...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras