Naujausiais tyrimo duomenimis, Lietuvos statybos sektoriuje pasitikėjimo indeksas rugsėjo mėnesį siekė 51,44 punkto. Nors tai – 3,25 punkto mažiau nei šių metų kovą, tačiau tik statybos srityje indeksas viršijo optimizmo ribą žyminčių 50 punktų kartelę.

„Lietuvos statybininkus džiugina į viršų besistiebianti gyvenamųjų namų statyba. Per tris šių metų ketvirčius baigtų statyti gyvenamųjų pastatų plotas buvo 8 proc., o leistų statyti – net 15 proc. didesnis nei tuo pačiu praėjusių metų periodu. Per pusmetį kiek sumažėjusį statybos sektoriaus optimizmą galima sieti su mažesnėmis stambių infrastruktūros objektų, finansuojamų ES fondų lėšomis, apimtimis – dėl jų šiemet kiek susitraukė ir statybų sektoriuje sukurta pridėtinė vertė“, – sakė „Citadele“ banko Latvijoje ekonomistas Mārtiņš Āboliņš (Martinis Abuolinis).

„Citadele“ verslo pasitikėjimo indeksas kituose sektoriuose buvo žemesnis už optimizmo ribą – gamybos sektoriuje jis siekė 49,9, paslaugų sektoriuje – 49,72, o prekybos sektoriuje – vos 47,79 punkto.

„Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šiemet Lietuvoje auga panašiais tempais kaip ir paslaugų sektoriaus bendrovių – maždaug 7 procentais, tačiau šių sričių verslininkų nuotaikos skiriasi. Didesniam prekybininkų pesimizmui įtakos turi ne tik gyventojų emigracijos poveikis vidaus vartojimui, bet ir šiemet dar labiau paaštrėjusi mažmenininkų konkurencija“, – sakė „Citadele“ banko ekonomistas.

Skaičiuojant verslo pasitikėjimą skirtingo dydžio įmonių grupėse, rugsėjo mėnesį optimizmu išsiskyrė didelių įmonių, kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų, vadovai. Šių įmonių pasitikėjimo indeksas siekė 57,19 punkto, vidutinių ir mažų įmonių grupėse jis sudarė atitinkamai 50,70 ir 50,05 punkto. Pesimistiškiausiai nusiteikusios labai mažos įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų – jų indekso dydis siekė 49,04 punkto.

Bendras Lietuvos verslininkų pasitikėjimo indeksas rugsėjo mėnesį sudarė 49,28 punkto ir per pusmetį nuo 2016 m. pavasario sumažėjo 1,87 punkto. Tyrimo metu apklausta 750 šalies įmonių vadovų.

„Citadele“ indeksas apskaičiuojamas tiriant, kaip verslininkai vertina esamą padėtį ir kokios jų prognozės šiose srityse: bendra ekonominė veikla šalyje, ekonominė veikla atitinkamos įmonės veiklos srityje, konkurencijos lygis atitinkamoje veiklos srityje ir įmonės veiklos rezultatai – pelningumas, apyvarta, finansinė padėtis, darbuotojų skaičius ir investicijų į įmonę suma.