Kol kas neturime Vilniaus duomenų, tačiau JAV kasdien sulaužoma po kelis tūkstančius riedlenčių. S. Sonkinas savo sėkmingą verslą pradėjo vedinas ne tik atliekų kiekio mažinimo idėjų – labiausiai jis norėtų, jog riedlentės būtų įperkamos visiems. O mes jį pakalbinti nusprendėme pačiu laiku – vaikinas kaip tik eksperimentuoja su nauju produktu statybų rinkai.

Perki, sulaužai, išmeti – ar galima tai pakeisti?

„Mūsų pagrindinis siekis yra remti visą kultūrą – tai yra suteikti geriausias sąlygas jaunimui tobulėti, riedlentes padaryti lengvai prieinamas. Rinkoje gera riedlentė kainuoja brangiai (apie 70 eurų, – red. past.), o jos gyvavimo ciklas yra trumpas. Kol kas visiškai nemokami mainai (kad sena lenta būtų keičiama į naują lentą) yra išimtiniai atvejai mūsų dirbtuvėse, todėl nemažai dar reikia padaryti, kad tai veiktų. Dabar galime pasiūlyti riebią nuolaidą naujai lentai atnešus senąją“, – savo idėją pristato dirbtuvių įkūrėjas.

Jo teigimu, važinėjimas riedlente ugdo jaunų žmonių drąsą ir valią.

„Riedlentės – tai net ne sportas. Sakyčiau, tai gyvenimo būdas. Riedlentininkai patys turi išmokti triukų, kartais atrodo, kad užsimuši, todėl turi nugalėti savo baimę, turėti stiprią valią“, – vienoje iš „Hub Camp“ konferencijų prieš pristatydamas savo darbus sakė jis.

Riedlenčių perdirbimo dirbtuvės buvo įkurtos lygiai prieš metus, o pats S. Sonkinas ant riedlentės stovi jau 17 metų – vos keleriais metais trumpiau nei riedlentės apskritai pasiekė Lietuvą.

S. Sonkinas pristato savo veiklą konferencijoje „Hub Camp“. Youtube.com stopkadras

„Pasaulyje yra 11 milijonų riedlentininkų, jie generuoja kažkam 4,8 milijardo pajamų. Man kilo noras pakeisti šią rinką. Riedlentė naudojama tik mėnesį – sulūžo, ir tenka išmesti. 95 procentai jos gamybai naudojamų medžiagų lieka nepanaudotos. Tuo metu riedlentininkai vėl moka nemažą mokestį. Ar tikrai norite išmesti 95 procentus visai geros medienos į šiukšliadėžę?“ – kalbėjo vaikinas.

Jei jau nukirtai klevą, panaudok viską, ką įmanoma

Turbūt įsivaizduojate situaciją, kai paklausiam gaminiui žaliava gaunama tik iš vienos medžio rūšies – Kanados klevai dėl riedlenčių gamybos šluojami nuo žemės paviršiaus. Deja, po daugybės eksperimentų su įvairia mediena buvo pripažinta, jog riedlentėms gaminti geriausiai tinka tik šis medis. Mat riedlentė skirta ne į lentyną pasidėti, turi būti pakankamai lengva, o Kanados klevas pasižymi išskirtiniu tvirtumu.

„Medienos kietumas labai daug reiškia atliekant triukus. Iš sulūžusių riedlenčių pagaminti naują lentą yra neįmanoma, bent jau ne tokią, kokia ji buvo. Ir tikrai ne tokią, su kuria galėtum atlikti sudėtingus triukus. Kol kas išeitis – sodinti naujus medelius ir perdirbti senas lentas, kad ši mediena būtų panaudota 100 procentų“, – sakė  „Commune DIY“ dirbtuves įkūręs meistras.

„Visi atvažinėja tą mėnesį ir viskas – medis jau „suvartotas“, dingęs. Dar kartą pasikartosiu – 95 proc. šios medienos lieka. Todėl pradėjau gaminti iš šios medienos įvairius daiktus“, – pasakoja S. Sonkinas ir priduria, jog šiandien iš riedlenčių galėtų pagaminti bet ką.

Klientai tiesiog užsuka į vaikino dirbtuves ir paprašo kokio nors daikto. Netrukus gauna realizuotą užsakymą – praktiškai didžiąja dalimi pagamintą iš perdirbtos sulūžusios riedlentės.

Gauna pasiūlymų bendradarbiauti

Jis juokiasi pradėjęs nuo antgalių automobilių pavarų perjungėjams – šiai prekei išpopuliarėjus ėmė eksperimentuoti su raktų pakabukais, kvapais automobiliams (į laikiklį, pagamintą iš riedlenčių, įstatomas kvepalų buteliukas), ausinių dekoro detalėmis, o šįmet – netgi su eglutės žaisliukais.

Vaikinas šįmet iš riedlenčių pagamino net eglučių žaisliukus.  „Commune DIY“ nuotraukos

Tiesa, patys pirmieji iš riedlentės pagaminti daiktai buvo „GoPro“ kameros laikiklis ir USB raktas.

S. Sonkinas teigė, jog jam kartais prireikia ir automobilių dalių – taigi jis nukeliauja į automobilių laužyną ir ten rastas detales taip pat perdirba.

O kaip pačios riedlentės virsta margais medžio dirbiniais?

„Gamybos technologija įvairi, priklauso nuo produkto. Ruošiesi pjauti, tekinti ar formuoti – kiekvieną lentą pirmiausia reikia paruošti. Nulupti švitrinį sluoksnį, pašalinti klijus, nupjauti lūžusias ir nenaudojamas vietas. Lentų spalvingumas priklauso nuo lentos gamintojo, jos visos yra spalvotų sluoksnių, vienur daugiau, kitur – mažiau, o kartais tik natūralaus medžio. Dažyti sluoksniai buvo pradėti naudoti marketingo tikslais, kad lentos būtų išskirtinės ir patrauklios, pagal kiekvieno skonį (matote, riedlentininkai yra individualistai)“, – pasakoja S. Sonkinas.

Išskirtinius jo darbus pastebėjusios bendrovės kartais pasiūlo bendradarbiauti. Pavyzdžiui, kvapus automobiliams jis pradėjo gaminti susibičiuliavęs su „Kvapų namais“. Šie S. Sonkinui teikia natūralius aliejus, o jis kvapų buteliukams pagamina išskirtinio dizaino laikiklius.

„Nesu užpatentavęs gaminių iš riedlenčių. Man įdomiau gaminti pagal užsakymą. Ateik, pasakyk, ko nori, ir pagaminsiu“, – sako nagingas vaikinas.

Tačiau priduria, jog masinė gamyba leistų greičiau pasiekti sau iškeltus tikslus.

„Mūsų tikslas yra perdirbti kuo daugiau lentų per kuo trumpesnį laiką, todėl santykinai norim masinės gamybos – pagal užsakymą. Kitaip tariant, norim dirbti su perdirbtos riedlentės medžiaga ir skirtingais projektais, o ne pardavinėt savo prekės ženklą turintį gaminį. Jau kuriame planus, kaip tą koncepciją išplėsti iki pasaulinio lygio. Gaminio kaina priklauso nuo sunaudotų lentų kiekio ir, aišku, sudėtingumo lygio. Negalime sakyti, kad tai yra pigu – perdirbtas rankų darbo gaminys reikalauja daug laiko ir kruopštumo. Tačiau žmonės, kurie užsakineja daiktus iš mūsų, padeda augti visai kultūrai. Kol kas tik Lietuvos mastu, bet kuo labiau augsime mes, tuo daugiau galėsime duoti riedlenčių kultūrai“, – sako S. Sonkinas.

Taip atrodo riedlenčių perdirbimo dirbtuvės. „Commune DIY“ nuotr. 

Pastebėjo „riedlenčių Dievas“

Graviruoti pakabukai, vyriškos sąsagos, raktų pakabukai, ausinių dekoras, mediniai darbo kalendorių viršeliai, lošimo kauliukai, mediniai aksesuarai riedlentininkų kepurėms, įvairių tipų telefonų dėkliukai ir netgi pakabukas keturkojui! Kitas, net ir turėdamas rankose stebuklingą universalią medžiagą, nesugalvotų tiek jos panaudojimo būdų. O gal yra dar neatrastų? Gal kada nors galėsime įsigyti baldus iš riedlenčių?

„Medžiaga tikrai tinkama bet kokiam gaminiui – ir mažam, ir dideliam. Riedlenčių pasaulyje lūžta pakankamai daug ir nuolat. Lietuvoje, su gana maža riedlentininkų scena, negalim džiaugtis žaliavos pertekliumi, bet baldus ir dideles detales tikrai įmanoma gaminti. Mes visada atviri žmonių idėjoms ir norams“, – kalba vaikinas.

Simą jau puikiai žino įvairių ekstremalių pramogų organizatoriai – jis yra gaminęs atributiką bei trofėjus-prizus „Fastlap“ automobilių lenktynėms, įvairiems riedlentininkų konkursams, riedlenčių parkui „Kablys“, neseniai praūžusiam Lietuvos Beat-box čempionatui, netgi Belgijos „Mini Cooper“ automobilių suvažiavimui.

„Vieną kartą šis suvažiavimas vyko Lietuvoje, aš su savo dirbtuvėmis ten nukeliavau. Renginio organizatoriai mane pastebėjo ir buvo sužavėti. Gavau 60-ies trofėjų užsakymą!“ – pasakojo pašnekovas.

Dar šįmet Simoną pastebėjo profesonalus riedlenčių triukų atlikėjas Gregas Lutzka (Greg Lutzka). Sportininkas iškart užsakė įvairių gaminių savo gerbėjams su stilizuotais savo inicialais.

Simono G. Lutzkai pagaminta atributika.  „Commune DIY“ nuotr.

Kas apiplėšinėja riedlentininkus?

Tai jau galima pavadinti verslu, tačiau S. Sonkinas turi savo sugalvotą uždaro ciklo schemą.

„Nenoriu uždirbinėti pinigų iš skeiterių. Norime, kad jie galėtų treniruotis ir tobulėti – tam jiems labiausiai reikia riedlenčių, batų, važiuoklių. Vaikams, jaunimui 70 eurų už riedlentę yra daug“, – sakė jis.

Taigi schema turėtų būti tokia: sulaužai riedlentę, gauni naują, laimingas eini treniruotis toliau. Vaikinas siekia, kad riedlenčių perdirbimas išplistų visame pasaulyje, gamintojai imtų uždirbti daugiau pelno iš perdirbtų riedlenčių, nei iš naujų.

„Lenta, pagaminama už 10 eurų ir parduodama už 70 eurų. Man tai nusikaltimas prieš riedlentininkus!“ – juokėsi pašnekovas.

Jo įkurta iniciatyva „CDIY“ („Pasidaryk pats“ bendruomenė angl.) jau turi ir savo riedlenčių liniją.

„Tai ne tik lentų linija, tai ateities gamybos medžiaga su pasirinktomis spalvomis! Lentas užsisakome iš Vokietijos gamintojų, dėja, reikia labai daug lėšų ir dar daugiau užsakymų, kad galėtume gaminti savo lentas. Yra tik pora vietą Europoje, kur jų galima užsisakyti ir jos išsilaiko iš visų mažų riedlenčių kompanijų“, – atskleidžia riedlenčių entuziastas.

Sujungę jėgas su mieste veikiančia organizacija „Sveikas miestas“ riedlentininkai buvo įleisti netgi į „Nevažinėti riedlentėmis!“ ženklais nukabinėtą V. Kudirkos skverą Vilniaus širdyje.

Dabar čia pasivažinėti leidžiama sekmadieniais. Netrukus tapo aišku, jog dažno keiksnojami ir neva viską laužantys riedlentininkai, visuomet pasiruošę pradžiuginti vaikų namų gyventojus.

„Vienas berniukas iš „SOS vaikų kaimo“ buvo atvykęs į mūsų renginį Kudirkos aikštėje „CDIY Sunday Sessions“. Renginio metu vykdėme akciją, per kurią keitėme „sudrožtas“ lentas į dar geras, bet naudotas. Jis atvyko su tokia prasta įranga, kad mes jam surinkom visą riedlentę iš naudotų, bet profesionalių dalių. Po kiek laiko jis sudomino dar kelis vaikus ir kreipėsi į mus, o mes per socialinius tinklus iš skirtingų žmonių surinkom dalis dar trims riedlentėms. Ateityje padėsim, kiek galėsim, kad tokie vaikai turėtų progą važinėtis“, – žadėjo S. Sonkinas.

O pabaigai – intrigos saldainis – koks vis tik tas naujas, su statybomis susijęs, projektas, į kurį riedlenčių perdirbėjas dabar yra pasinėręs?

„Mąstome apie kelis variantus riedlenčių dulkių/atraižų panaudojimui, perdirbant lentą 100 procentų. Kol kas viskas yra eksperimento būsenoje, todėl plačiau apie tai – vėliau. Bet kad kažkas naujo ir įdomaus bus – faktas!“ – sako S. Sonkinas.

Jis atskleidė, jog medžiagą bus galima naudoti apdailai, tačiau kol kas gamybai trūksta „mandros technikos“.