Nepaisant to, kad išmaniosios sistemos pinga, tampa įperkamos ne tik prestižiniame segmente, aktyvesniam jų taikymui nekilnojamojo turto rinkoje yra ne vienas stabdys.

Išmanumas plėtotojams nereikalingas

Nors išmaniosios sistemos suteikia išskirtinumo rinkoje, plėtotojai minimaliai investuoja į šias technologijas ir rinkoje tokių projektų yra nedaug. Iš visų šiuo metu vystomų naujos statybos projektų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vos 13 proc. gali pasiūlyti sprendimus, atitinkančius išmaniųjų technologijų sampratą. Todėl norintys gyventi išmaniuose būstuose, turėtų papildomai investuoti į išmaniųjų sistemų diegimą. 

„Inreal“ duomenimis, pagal „išmanumą“ pirmauja Kaunas. Laikinojoje sostinėje 38 proc. projektų, siūlo bent vieną išmanaus namo elementą. Tuo tarpu Vilniuje šis rodiklis siekia tik 11 proc.

Kadangi Lietuvoje vystomų būsto projektų išmanumas yra minimalus, tad ir kainos skiriasi labai nežymiai – projektai su išmaniomis sistemomis tiek Vilniuje, tiek Kaune yra vidutiniškai 2-3 proc. brangesni nei analogiški projektai be išmaniųjų sistemų. Vilniuje labiausiai perkami tokie išmanieji projektai, kurių kaina siekia 1500-1600 EUR/kv. m vidutinės klasės segmente ir 2400-2600 EUR/kv. m prestižinės klasės segmente. Tuo tarpu Kaune likvidžiausi išmanūs butai yra tie, kurie kainuoja 1000-1200 EUR/kv. m, tuo tarpu brangesnių projektų pardavimai yra labai silpni.

Efektyvu, bet nepopuliaru

Lietuvoje didžioji dalis naujai statomų NT projektų nesiūlo išmaniųjų sprendimų, o jei vystytojai ir investuoja, tai tik į išmaniąsias sistemas, kurios leidžia efektyviau naudoti energetinius resursus ir juos taupyti. Visgi, kol kas išmaniųjų sprendimų atsiperkamumas yra mažas ir tai labiau yra patrauklumo, patogumo, išskirtinumo elementas nei ekonominis motyvas.

„Išmaniosios technologijos – santykinai brangus „malonumas“. Be to, tokių sistemų kūrėjai dažnai tarpusavyje konkuruoja ir jų gaminiai tampa sunkiai suderinami tarpusavyje, tai sukelia patikimumo problemų, o namų aplinkos stebėjimas ir valdymas nuotoliniu būdu taip pat atveria galimybes kompiuteriniams įsilaužėliams pasinaudoti tuo nusikalstamiems tikslams“, – teigia A. Antanavičius (nuotraukoje).

2014 metais atlikta Hewlett-Packard analizė atskleidė, jog išanalizavus 10 pagrindinių išmaniųjų namų sistemų buvo nustatyta apie 250 galimų saugumo spragų. Diegiant išmaniąsias technologijas jau pastatytuose namuose susiduriama su didelėmis remonto išlaidomis, tiesiant naujus kabelius, tad tai ne visada yra patrauklu ir priimtina.

Dabartinės tendencijos leidžia daryti prielaidą, jog artimiausiais metais nereikėtų tikėtis išmaniųjų sprendimų plėtros naujuose NT projektuose – tam nėra pakankamai paklausos, nes teikiama ekonominė nauda per maža. Kur kas dažniau stebimas procesas, kai NT pirkėjai, įsigiję būstą, jame įsirengia tokius ir tiek išmaniųjų sprendimų, kiek patys pageidauja.

• Centralizuotas multimedijos įrenginių valdymas, pavyzdžiui, planšete ar išmaniuoju telefonu;
• Išmaniųjų įrenginių namuose valdymas balsu;
• Automatiškai valdomos užuolaidos;
• Vandens užpylimo jutikliai, vandens atjungimo sklendės valdomos nuotoliniu būdu;
• Išmanieji oro kokybės stebėjimo davikliai;
• Daviklių momentinis informacijos perdavimas į išmanųjį telefoną ar planšetę;
• Išmanieji kištukiniai lizdai, kurie gali būti programuojami, įjungiami/išjungiami nuotoliniu būdu, kurie fiksuoja energijos suvartojimą;
• Išmaniosios durų spynos, kurias galima atrakinti ne tik raktu, bet ir programuojamu kodu, nuotoliniu būdu pamatyti, ar jos užrakintos bei matyti atrakinimo-užrakinimo statistiką;
• Prie gyvenimo įpročių prisitaikantys termostatai, išmani kondicionavimo sistema, kuri pagal išmaniojo įrenginio GPS signalą identifikuoja žmogų ir žino, kokią temperatūrą tame kambaryje palaikyti;
• Išmanusis apšvietimas, išmanieji kilimai, kurie reaguoja į judesį ir automatiškai užsidega, gali šviesti įvairiausiomis spalvomis
• Automatinis augalų laistymas, gyvūnų išmatų surinkimas;
• Išmanusis šaldytuvas, stebintis maisto kokybę ir galintis apie tai informuoti šeimininką;
• Išmanioji lova, kuri gali nuolat fiksuoti žmogaus širdies ritmą, temperatūrą, kitus svarbius parametrus ir reikalui esant duomenis perduoti greitajai pagalbai ar į išmanųjį įrenginį;
• Miego ciklo skaitytuvas, išmanusis žadintuvas, kuris prisitaiko prie miegančiojo miego ciklo ir pažadina tinkamiausiu metu
• Išmanieji siurbliai-robotai;
• Išmanioji taupyklė, kurią galima užprogramuoti ir ji primins, jei taupantysis pamirš įdėti monetą;
• Išmanusis dantų šepetukas, kuris analizuoja judesius ir perspėja jei neteisingai valomi dantys.