„Diegiami tokie sprendimai, kaip išmaniosios spynos, išmaniosios durys, aktyviai naudojamos, aptariamos ir pristatomos jau ir Lietuvoje prigijusios išmaniosios pastatų valdymo sistemos. Apžiūrėjus naujausias tendencijas, akivaizdu, kad visame pasaulyje itin aktyviai tobulinami, kuriami išmanieji sprendimai, leisiantys supaprastinti visus statybų aspektus. Matome, kad technologijos tampa kertiniu įrankiu tiek projektavimo, tiek ir statybų etapuose“, – įspūdžiais dalinosi vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group" techninės priežiūros vadovas Mindaugas Viltrakis.

Anot jo, visas šiuolaikines tendencijas jau atspindi ne vienas Lietuvos pastatas. Pavyzdžiui, šiemet baigiamo „Park Town" verslo centro stiprybė – pastato valdymo sistemos. Elektroninės „smegenys" gausybės daviklių pagalba valdo visą pastatą ir gali reaguoti į menkiausius pokyčius.

Išmanios technologijos – statybų kontrolei

Statybos kompanija „Mitnija", statydama verslo ir visuomeninės paskirties centrą „Paupyje", visiems procesams taiko LEAN metodikos principus.

„Naudojame trijų lygių vizualius grafikus, kurie leidžia tiksliai kontroliuoti, kad statybos darbai būtų atlikti laiku. LEAN metodika akivaizdžiai gerina darbų efektyvumo rodiklius", – teigia „Mitnijos" kokybės ir procesų valdymo skyriaus vadovas Marius Mikoliūnas.

Pasak jo, kokybės kontrolės užtikrinimui yra naudojama išmani programėlė. Ji leidžia vienoje platformoje fiksuoti defektus, priskirti juos konkretiems atsakingiems asmenims ir nuolat stebėti darbų eigą. M. Mikoliūnas įsitikinęs, kad neužilgo ši programa bus skirta ir darbų saugos stebėsenai bei valdymui.

„Darnu Group" ekspertas M. Viltrakis teigia, jog daiktų internetas – viena iš svarbiausių statybas iš esmės keičiančių inovacijų. Aktyviai diskutuojama ir bandoma į interneto tinklą įtraukti visus statybų aspektus: kurti informaciją teikiančius statybų įrankius, specialius instrukcijas realiu laiku darbuotojams perduodančius akinius, darbinių automobilių priekinius stiklus, virstančius informaciniais ekranais, galiausiai – daviklius, leisiančius stebėti pastato būklę ir iškart sužinoti apie bet kokius pokyčius, gamtos stichijų padarytą žalą ar poreikį remontui.

35 proc. visos energijos yra suvartojama pastatuose

Kita itin ryški tendencija, sako taip pat „BAU" parodoje šiemet apsilankęs „Darnu Group" statybų skyriaus vadovas Justas Jagminas, yra energinio efektyvumo sprendimai.

„Pirmaujančių pasaulyje įmonių ir specialistų diskusijose dominuoja efektyvaus energijos vartojimo klausimai. Kadangi net 35 proc. visos energijos yra suvartojama pastatuose – jų šildymui, vėdinimui, apšvietimui, vandens kaitinimui – natūralu, kad statybų sektoriui tai – itin aktualu", – kalbėjo J. Jagminas.

Parodoje išskirtinai išsamiai aptarinėjama tema tapo Vokietijos ir dalies kitų didžiųjų Europos valstybių siekis padidinti naujai statomų pastatų energinę klasę iki A+. Skirtingose Senojo žemyno šalyse energinio naudingumo klasifikavimas skiriasi, tačiau bendra kryptis – aukštesnių reikalavimų siekis – vienija jas visas.

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidento Remigijaus Simanavičiaus pastebėjimu, vienodo reglamentavimo taikymas Europos šalims vis dar yra nemenkas iššūkis, tačiau Lietuva bendrame kontekste šiuo aspektu jau dabar išsiskiria pakankamai pozityviai.

„Lietuvoje pereinamumas į aukštesnius energinio naudingumo reikalavimus buvo numatytas jau 2012 metais, reikalavimai aiškiai sureglamentuoti. Projektuotojai ir rangovai turėjo daugiau laiko pasiruošimui, todėl jau dabar stato pastatus, kurie tenkins didelėje dalyje Europos dar tik įsigaliosiančius reikalavimus", – teigė R. Simanavičius.

Lietuvoje sertifikuota daugiau kaip 1300 A ir aukštesnės energinės klasės pastatų

Pasak J. Jagmino, ekspertų diskusijos renginyje atskleidė, kad kitos Europos valstybės susiduria su nemenkais iššūkiais, siekdamos didinti energinį pastatų efektyvumą. Didinant energinio efektyvumo klasę, atsiranda esminiai skirtumai tiek medžiagiškume, tiek šiluminės izoliacijos segmente, tiek daugelyje kitų statinio sprendimų. Mūsų šalyje tokie sprendimai jau ne vienerius metus yra taikomi vis dažniau.

R. Simanavičius taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje galiojantys reikalavimai ženkliai paskatino energiškai efektyvių pastatų projektavimą ir statybą, todėl šiuo metu jau yra sertifikuota daugiau kaip 1300 A ir aukštesnės energinės klasės įvairios paskirties pastatų.

„Atsakingi vystytojai, kurie siekia neatsilikti nuo šiuolaikinių statybos tendencijų ir tenkinti klientų poreikius, jau keletą metų projektuoja ir stato aukščiausius ES standartus atitinkančius pastatus. A+ energinio efektyvumo klasė užtikrina geresnį šilumos nuostolių parametrą ir aukštesnį šilumos gamybos efektyvumą. Abu šiuos parametrus parenkant racionaliai, gaunamas bendras rezultatas, leidžiantis tiek taupyti pinigus, tiek mažinti CO₂ emisijas, kas yra ne mažiau svarbu vykdant ES direktyvas bei siekiant tvarios ir darnios veiklos standarto", – pažymi Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas.

Bau-muenchen.com iliustr.