2020 balandžio 5 d. sekmadienis, 12:30
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Istorinių pastatų renovacijos bumas: kodėl tai svarbu ir kokie didžiausi iššūkiai kyla

2018-06-14 10:49
Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga dažniau prisimenamos istorinės asmenybės, įvykiai bei paveldo objektai. Daug dėmesio tenka ir istoriniams, dar tarpukariu ar net anksčiau statytiems pastatams ir jų pritaikymui šių dienų poreikiams. Kas verslininkus skatina investuoti į senų pastatų atnaujinimą, kai neretai naują pastatą pastatyti yra kur kas pigiau nei rekonstruoti seną? Kokie didžiausi pavojai iškyla tokiems pastatams?
nuotrauka
Kauno filharmonija. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), VŠĮ
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Virmalda, MB
Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkų, didžiausius galvos skausmus kelia nesuvaldyti oro srautai, kurie gali ne tik sugadinti istorines vertybes, bet ir sukelti negalavimus jame dirbančiam ar gyvenančiam žmogui.

Atgaivinti ryžtasi ne kiekvienas

„Kiekviena šalis, miestas ar bendruomenė turi stengtis išsaugoti istoriją įveiklindama ar suteikdama „antrą kvėpavimą“ vietoms, kurios yra unikalios. Visos iniciatyvos, skirtos paveldo pastatų išsaugojimui, investavimas į jas, manau, yra pilietiškumo požymis. Atnaujinat paveldo pastatus sukuriama pridėtinė vertė ir jie išsaugomi ateinančioms kartoms“, – tikina KTU SAF fakulteto mokslų daktarė Lina Šeduikytė.
renovacija

Kauno filharmonija. KTU nuotr.

Pasak mokslininkės, galima išskirti tokius pavyzdžius, kaip dabartinį Kauno valstybinės filharmonijos pastatą, kuris originaliai buvo pradėtas statytas kaip Teisingumo ir Seimo rūmai 1925 metais. Dabar jis pritaikytas koncertams.

XVI amžiuje statytas pasiturinčio miestiečio namas Kauno senamiestyje dabar rekonstruotas ir jame veikia viešbutis. Dar vienu puikiu pavyzdžiu, kaip istorinis, savo pirminės funkcijos nebevykdantis pastatas nurodoma Panemunės pilis, įkurta 1604 m.

„Šiuo metu, jau po rekonstrukcijos, pilyje savo veiklas vykdo akademinės bei vietinės bendruomenės. Taip pat veikia viešbutis ir restoranas“, – sako L. Šeduikytė.

Tiesa, kaip tikina statybinės įmonės, užsiimančios senų pastatų rekonstrukcija, vadovas Virginijus Rabačius, tokiems projektams ryžtasi ne visi verslininkai, nors valstybė bei savivaldybės finansiškai ir skatina tai daryti.

„Sakyčiau, kad yra tam tikra kategorija žmonių, kurie mato prasmę investuoti į paveldo pastatus. Panašiai kaip ir su senovinių automobilių kolekcionieriais: ne kiekvienas iš mūsų dega aistra juos pirkti, atkurti ir naudoti. Visgi juos pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, išlaikant dvasią, yra brangiau nei nusipirkti naują modelį“, – pasakoja V. Rabačius.

Pasak BETA agentūros, norint gauti 30 proc. paramą daugiabučio namo renovacijai, kuris priskirtas prie kultūros paveldo objektų, po renovacijos reikia pasiekti 25 proc. energijos sutaupymą, kai eiliniam daugiabučiui reikia pasiekti 40 proc. ribą.

Tačiau norint ją pasiekti kyla tam tikrų iššūkių, nes paveldui priskirtuose pastatuose dažnai reikia restauruoti jau esamus langus, duris, o ne keisti juos į naujus, efektyvesnius. Ne visada galimas ir paprasčiausias sprendimas – apšiltinti sienas.

Iššūkis projektuotojams: oro, drėgmės ir energijos suderinimas

Priklausomai nuo pastato statuso ir vertingųjų savybių tiek savininkai, tiek ir projekto vykdytojai susiduria su sunkumais, kaip rekonstruoti paveldo objektą, neprarandant vertingųjų savybių, nepažeidžiant paveldo reikalavimų ir užtikrinant, kad pastatas tenkins šiuolaikinius poreikius komforto ir funkcionalumo atžvilgiu.

„Kiekvienos renovacijos metu šalia vertingųjų savybių išsaugojimo vis daugiau mąstoma apie energijos sąnaudų mažinimą ir komforto užtikrinimą. Europos mastu istoriniai pastatai sudaro apie 25 proc. visų pastatų, tad juos rekonstruojant taip pat reikėtų prisitaikyti prisidedant prie bendro tikslo siekimo – anglies dioksido mažinimo“, – sako L. Šeduikytė.

Sienų konstrukcijos taip pat daro įtaką kritiniams parametrams. Pavyzdžiui, medinės konstrukcijos geriausiai sugeria drėgmę, reaguoja į staigius lauko ir patalpos temperatūrų skirtumus, nesulaiko šilumos sienose. Mūrinės konstrukcijos – tvirtesnės, sandaresnės ir pro jas sunkiau skverbiasi oras.

Ruošiantis rekonstrukcijai ar renovacijai, reikia pagalvoti apie energijos sąnaudų bei taršos mažinimą, oro cirkuliacijos gerinimą, drėgmės reguliavimą. Suderinti visus šiuos elementus padeda kompleksiniai sprendimai ir naujosios technologijos.

Pavyzdžiui, drėgmę garinantys „šiltieji tinkai“ ar rekuperatoriai, padedantys užtikrinti oro judėjimą ir vėdinimą. Sumažinti energijos sąnaudas, nekeičiant pastato išvaizdos, padeda geoterminis šildymas.

renovacija

Kauno filharmonija. KTU nuotr.

Blogai suvaldytas oro srautai kelia pavojų paveldui ir sveikatai

Mokslininkai perspėja, kad rekonstruojamuose istoriniuose pastatuose, kuriuose vertybė yra ne tik sienos, labiausiai atsižvelgiama į meno dirbinių, freskų bei kitų vertybės statusą turinčių objektų išsaugojimą. Jiems turi būti skiriamas ne mažesnis dėmesys nei žmogaus komforto užtikrinimui.

KTU SAF mokslininkų kartu su Darnių ir energetiškai efektyvių pastatų studijų programos magistrantais atlikti tyrimai parodė, kad jei šildymo sistemos veikia nepastoviai, atsiranda dideli drėgmės kiekio svyravimai, pvz., bažnyčiose, o ypatingai medinėse.

„Veikiant šildymo sistemai, temperatūra pakils, o drėgmė kris. Tačiau jei ji veikia nepastoviai, šie temperatūros ir drėgmės šuoliai kenks“, – tikina L. Šeduikytė.

Pasak jos, tirtu atveju tai kenkė paveikslams, vargonams ar kitoms bažnyčioje saugomoms relikvijoms. Būtent dėl šildymo sistemų nepastovaus darbo, patalpoje susidaro paviršių patamsėjimas, drėgmės perteklius ant sienų, teršalų nusėdimas ant paviršių.

Magistrantų tyrimai, atlikti tarpukario pastatų biurų tipo patalpose parodė, kad šaltuoju metu laikotarpiu juose esanti temperatūra tenkino reikalavimus, tačiau santykinis drėgnis buvo mažesnis nei ribinis.

Kita identifikuota problema – neužtikrinamas tinkamas natūralus vėdinimas, dėl kurio trūkumo gali atsirasti su pastatu susiję sveikatos nusiskundimai (galvos skausmai, akių ir odos sausumas, niežėjimas), kitaip žinomi kaip sergančio pastato sindromas, kurie dingsta žmogui palikus pastatą.

„Norint viso to išvengti, turime tenkinti paveldo pastatų išsaugojimui keliamus reikalavimus, prisidėti prie bendrų Europos ir pasaulinių tikslų dėl CO2 mažinimo, o tuo pačiu užtikrinti, kad tokiuose pastatuose dirbantys ar gyvenantys žmonės jaustųsi komfortiškai. Turime mąstyti ir dirbti pagal tvarumo principus, tenkinant dabartinius visuomenės poreikius, nemažinti galimybių ateities kartoms pažinti kiekvienos šalies ar regiono istoriją ir kartu tenkinti savuosius poreikius“, – pastebi KTU mokslininkė. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-04-03 12:44
Nuo šiandien sunkumų dėl COVID-19 patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas INVEGAI dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimų palūkanų kompensavimo. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimą, paskolų gavėjams bus kompe...
nuotrauka
2020-04-03 11:49
Artimiausiu metu stebėsime, kaip pasaulyje siaučianti koronaviruso pandemija pamažu keičia ne tik ekonominę situaciją, bet ir socialinius mūsų įpročius, taip pat ir nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai aptaria jau pastebimas tendencijas ir apžvelgia NT situaciją Baltijos šalyse bei Ukrainoje – ...
nuotrauka
2020-04-03 08:39
Ekonominės krizės reikėjo tikėtis, nes jos kartojasi kas 10–12 metų. Tad ir ši krizė ne pirma ir ne paskutinė. Tačiau tai, kas buvo blogai, žmogus linkęs pamiršti. Krizių žmonijos istorijoje būta ir žiauresnių, kai ligų protrūkis sutapdavo su nederliaus metais.
nuotrauka
2020-04-03 08:25
Vilniaus miesto savivaldybė grįžta prie visam miestui svarbios užduoties – Sapiegų parko atnaujinimo. Siekdama išrinkti geriausią sprendimą šiai jautriai urbanistinei istorinei aplinkai, savivaldybė inicijavo Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dal...
nuotrauka
2020-04-03 07:48
10 tūkst. eurų. Tiek COVID-19 pasekmių mažinimo fondui paaukojo bendrovė „Alvora“. Kaip sako įmonės akcininkas Nikolaj Kolesnik, visi įmonės darbuotojai bent kol kas yra sveiki, o auka yra būdas padėti tiems, kam pagalbos šiuo metu reikia labiausiai.
nuotrauka
2020-04-02 16:24
Seimui antradienį, kovo 30 d., atidėjus sprendimus dėl subsidijų darbo užmokesčiui prastovos metu ir kriterijų dirbantiems savarankiškai, darbdaviai ir dirbantys savarankiškai toliau kviečiami dėl pagalbos iš valstybės į Užimtumo tarnybą kreiptis nuo balandžio 5 dienos.
nuotrauka
2020-04-02 15:44
Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną, statybų sektorius susiduria su iššūkiais – statybinių medžiagų vėlavimu, darbo jėgos iš užsienio pasitraukimu, vietinių darbuotojų saugumo užtikrinimu ir, svarbiausia, užsakymų krepšelio mažėjimu.
nuotrauka
2020-04-02 15:15
Vyriausybė ir INVEGA šią savaitę pristatė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Viena jų – paskolų garantijos per INVEGA. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) teigia, kad Vyriausybės siūloma paramos schema verslui turi geresnę alte...
nuotrauka
2020-04-02 12:48
Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatytos mokestinės (mokesčių administravimo) paramos priemonės sunkumus dėl koronaviruso patiriantiems mokesčių mokėtojams.
nuotrauka
2020-04-01 15:44
Siekdama mažinti pandemijos COVID-19 padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą, Vyriausybė šiandien, balandžio 1 d., nusprendė įsteigti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą.
nuotrauka
2020-04-01 13:28
Aplinkos ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, skirtus statybos sektoriui prisitaikyti prie karantino, paskelbto šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės, sąlygų, ir išplatino parengtas rekomendacijas visuomenei ir skirtinguose sektoriuose veikiantiems subjektams, ypač skatindama naudotis šiu...
nuotrauka
2020-04-01 13:17
Dėl COVID-19 plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių, įmonėms tenka priimti įvairius sudėtingus sprendimus. Ką daryti verslininkui, susidūrusiam su finansiniais sunkumais ir tapus nemokiu? Kaip elgtis tokiu atveju? Ar nemokumas būtinai reiškia bankrotą?
nuotrauka
2020-04-01 07:50
Civilizacija suteikia ne tik galimybių, bet kelia ir grėsmių, kurių viena – grunto tarša pavojingomis atliekomis. Problema dažnai sprendžiama paprastuoju būdu: užterštą gruntą išveža, naują atveža. Tačiau tai nedera su tvarumu, prieštarauja žiedinės ekonomikos principui, reikalauja papildomų sąnaudų...
nuotrauka
2020-03-31 09:25
Sąvoka „ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi“ Viešųjų pirkimų įstatyme atsirado 2017 metais, tačiau praėjus beveik 3 metams, vis dar dažnai ji yra klaidingai traktuojama, painiojama su „subrangovo“ sąvoka, primena Viešųjų pirkimų tarnyba.
nuotrauka
2020-03-31 09:13
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2020 m. kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo 7 procentiniais punktais ir sudarė 1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo susidarius...
nuotrauka
2020-03-31 07:41
Šiuolaikiškas ir funkcionalus požiūris į profesinį mokymą atveria naujas galimybes siekiantiems įgyti paklausią profesiją. Darbo rinkos poreikius nuspėjantys profesinio mokymo centrai žengia koja kojon su permainom ir „rytojaus“ specialistus darbdaviui gali pasiūlyti jau šiandien.
nuotrauka
2020-03-30 15:41
Darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdyta, sudaryta galimybė nuomoti savo darbuotojus gaunant laikinojo įdarbinimo įmonės statusą.
nuotrauka
2020-03-30 15:36
Lietuvoje sparčiai augant bedarbių skaičiui, Vyriausybė skubos tvarka priėmė sprendimą dėl sąlygų paprastinimo darbdaviams „nuomotis“ darbuotojus iš įmonių, kurios dėl paskelbto karantino savo veiklą privalėjo sustabdyti.
nuotrauka
2020-03-30 14:04
Lietuvos statybos įmonės vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau jau ruošiasi blogiausiam scenarijui. Statybos sektorius, sudarantis beveik 10% šalies BVP, nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų sutarčių įgyvendinimo ir laukia...
nuotrauka
2020-03-30 13:39
KLAUSIMAS. Kaimo vietovėje yra 50 aru namų valdos sklypas. Skaitytojas teiraujasi, kokiomis sąlygomis gali statyti pagalbines (be komunikacijų) 40 kv. m patalpas, kurių aukštis – apie 3,5 m. Ar reikia leidimų?

Statybunaujienos.lt » Aktualijos