Trečdaliui svarbiausia, kad būtų sąžiningai perskaičiuotos kainos. Likusieji tikisi, kad atsiskaitymas naująja valiuta bus sklandus, prekybos vietų personalas – apmokytas dirbti su naująja valiuta ir pirkėjams tai nesukels papildomų rūpesčių.

„Įvedant eurą, svarbiausias mūsų tikslas – visapusiškas kainų skaidrumas, tad pirmiausiai sieksime, kad euro įvedimo laikotarpiu kainos nebūtų didinamos nepagrįstai. To paties sąžiningumo ir teisingumo tikimės ir iš ilgamečių mūsų partnerių – tiekėjų bei gamintojų. Taip pat atsižvelgę į tai, kad daugeliui šalies gyventojų svarbu, kad įvedus eurą jų mėgstamų, kasdienių produktų kainos nedidėtų, mes ir toliau ieškosime galimybių savo klientams pasiūlyti geriausią kainą ir padėti jiems sutaupyti“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Arūnas Zimnickas.

Paklausti, ar spės priprasti prie euro per 6 mėn. po jo įvedimo, kai prekybos vietose bus privaloma kainas nurodyti litais bei eurais, teigiamai atsakė beveik pusė respondentų. 41 proc. – kad atsiskaitinėti eurais priprastų netgi greičiau.

Didžiajai daugumai respondentų, 84 proc., naudingiausia „Maxima“ pagalba euro įvedimo laikotarpiu (iki įvedimo ir 6 mėn. po įvedimo) būtų – aiškiai abiem valiutomis surašytos produktų kainos ir kita susijusi informacija parduotuvėse. Likusieji tikisi, jog „Maxima“ personalas gebės atsakyti į su euru susijusius pirkėjų klausimus, o parduotuvėse bus pateikiama informacinė medžiaga apie eurą – apie euro banknotų rūšis, saugos požymius ir kita.

Dauguma apklaustųjų teigiamai vertina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos kartu su šalies prekybos įmonėmis ketinamą pasirašyti „Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą“, kuriuo šalys įsipareigoja sąžiningai perskaičiuoti paslaugų ir prekių kainas, nesinaudojant euro įvedimu kaip pretekstu joms pakelti. Absoliuti dauguma – 86 proc., mano, kad šis memorandumas yra gera iniciatyva – sąžiningas kainų paskaičiavimas yra labai svarbus. Iki dešimtadalio apklaustųjų nepritaria memorandumui ir mano, kad gamintojai ir prekybininkai turi teisę peržiūrėti kainas, nebijodami būti apkaltinti jas keliantys dėl euro.

Daugelis tvirtina, kad euro įvedimas nepakeis jų atsiskaitymo įpročių. Beveik pusė, 44 proc., apklaustųjų šiuo metu už pirkinius atsiskaitinėja dažniau grynaisiais pinigais nei kortele, ketvirtadalis vienodai dažnai moka ir grynaisiais pinigais, ir mokėjimo kortele. Beveik trečdalis respondentų teigia, kad įvedus eurą ir toliau grynaisiais pinigais atsiskaitinės dažniau nei mokėjimo kortele. Ketvirtadalis ir toliau ketina grynaisiais pinigais ir mokėjimo kortele atsiskaitinėti vienodai dažnai.