2019 spalio 18 d. penktadienis, 5:26
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

JAV eskpertas: darbo rinkos poreikių tenkinimas nėra pagrindinis universitetų uždavinys

2014-08-05 10:45
Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjęs aukštojo mokslo ekspertas Thomasas A. Bryeris yra įsitikinęs – aukštasis mokslas nėra darbuotojų kalvė. „Universitetai skirti ne tik profesionalams rengti. Aukštasis mokslas turi ir kitų misijų, kurių sėkmę matuoti vien finansiniais rodikliais yra netikslinga“, – teigia Centrinės Floridos universiteto (JAV) Viešojo ir nevyriausybinio sektorių organizacijų valdymo centro direktorius T. A. Bryeris.
nuotrauka
Centrinės Floridos universiteto (JAV) Viešojo ir nevyriausybinio sektorių organizacijų valdymo centro direktorius T. A. Bryeris. KTU nuotr.


Daugelio mokslinių publikacijų bei šiais metais išleistos knygos „Aukštasis išsilavinimas – tai ne vien tik įsidarbinimo perspektyvos“ autorius glaudžiai bendradarbiauja su KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetu. Rugpjūčio pabaigoje aukštojo mokslo ekspertas jau antrą kartą susitiks su Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslininkais.

Lietuvoje krenta susidomėjimas socialiniais, humanitariniais mokslais ir menais. Kokia šių mokslų padėtis Jungtinėse Valstijose? Kaip sprendžiate šią situaciją?

Aukštajame moksle JAV šiandien labiausiai akcentuojamos mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijų kryptys. Manoma, kad šių krypčių studijų programas gerai pabaigę studentai turi galimybę gauti didesnes pajamas nei tie, kurie studijuoja socialinius, humanitarinius mokslus ar menus. Svarbūs valstybės veikėjai atvirai svarsto tam tikrų socialinių mokslų krypčių vertę, o šie svarstymai labai veikia visuomenės nuomonę. Yra netgi kalbų apie įstatymo pataisas, kurios paskatintų stojančiuosius rinktis MTIM studijų kryptis: pavyzdžiui, iš MTIM studijas pasirinkusių studentų imti mažesnį studijų mokestį nei iš tų, kurie mokosi socialinius mokslus. Kol kas jis dar nebuvo rimtai svarstomas.

Yra bandymų pakeisti tokias nuostatas. Menų šalininkai nedrąsiai siūlo įterpti dar vieną „M“ – „menai“ – greta „mokslo“ ir „matematikos“. Kai kurie universitetai (tarp jų ir Centrinės Floridos universitetas, kuriam atstovauju) siūlo pakeisti siaurą „naudingų“ studijų sampratą, primindami, jog universitetas turi vienyti ir vertinti visas aukštojo mokslo sritis, ugdydamas aukšto intelektinio lygio bei visuomeniškai aktyvius piliečius bendrai gerovei.

Panašu, kad šiandien universitetai rengia siauros specializacijos profesionalus. Ar sutinkate su tuo, jog universitetinis išsilavinimas tampa siauresnis? Kaip jūs spręstumėte šią problemą?

Sutinku, kad universitetinis išsilavinimas tampa siauresnis. Be to, jaučiamas spaudimas skirti išteklius tiems padaliniams, kurie gali sukurti didesnę investicijų grąžą universitetui, jo studentams arba alumnams. Veiksmingu metodu tampa veiklos finansavimas, skiriant išteklius „reikalingesnėms“ studijų kryptims ar veiklai. Siūlyčiau šią problemą spręsti dvejopai.

Pirmiausia, konceptualiu lygmeniu, svarbu suprasti, kad skirtingi universitetinio išsilavinimo tikslai iš tiesų ne konkuruoja, o papildo vienas kitą. Bendrąja prasme išsilavinimo tikslas vienas – sustiprinti bendruomenes ir įgalinti individus siekti geresnio gyvenimo sau patiems ir kitiems. Universitetai atlieka keturias svarbias funkcijas: skleidžia žinias, moko įgūdžių, kuria darbo vietas ir ugdo piliečius. Jeigu susikoncentruosime tik į darbo vietų kūrimą arba specialistų, reikalingų šiandien ar rytoj rengimą, trukdysime universitetams siekti kitų dviejų tikslų.

Todėl reikia sukurti atitinkamus veiklos efektyvumo vertinimo ir veiklos finansavimo modelius, kurie įvertina visus iš minėtųjų faktorių.

Kokiais rodikliais būtų galima išmatuoti, kiek efektyviai universitetai atlieka tuos daugialypius uždavinius?

Yra keletas būdų. Pavyzdžiui, siūlau darbo vietų kūrimo aspektą vertinti per vidutinį absolventų atlyginimą praėjus penkeriems ir dešimčiai metų po universiteto baigimo (vertina darbdaviai) bei absolventų, dirbančių valstybės tarnyboje skaičių, absolventų, kurie įkūrė verslo įmones ar nevyriausybines organizacijas, skaičių ir kitus rodiklius.

Tam, kad tinkamai išmatuotume, kaip universitetas ugdo įgūdžius, siūlau atkreipti dėmesį į darbdavių, kurie įdarbina absolventus, kuriems reikia papildomų apmokymų, skaičių bei absolventų, kurie randa darbo vietą savo srityje per vienerius metus po baigimo ir kitus panašius rodiklius.

Tam, kad įvertintume, kaip gerai universitetas ugdo pilietiškumą, siūlau įvertinti absolventų dalyvavimą vietinės ir šalies valdžios rinkimuose, aktyvumą skiriant pajamas labdarai ir dalyvavimą bendruomenės veikloje.

Galiausiai tam, kad įvertintume, kaip gerai universitetai atlieka žinių skleidimo funkciją, vienas iš efektyviausių kriterijų yra valstybinių, nepelno siekiančių, privačių ar religinių organizacijų skaičius, kurios bendradarbiauja su universitetu ir naudojasi žmogiškaisiais ar materialiaisiais universiteto ištekliais.

Yra toks posakis, kad darome tik tai, ką išmatuojame. Taigi, turime atsakingiau apsibrėžti tai, ką matuosime, prisimindami, kad universiteto tikslas yra vietos bendruomenės stiprinimas.

Ar visi universitetų absolventai gauna darbo vietas? O gal jie padidina bedarbių skaičių?

Pagal neseniai JAV surinktus duomenis, apie 75 proc. ką tik aukštąją mokyklą baigusiųjų absolventų, dirba. Tačiau beveik 50 proc. iš jų užima tokias pareigas, kurioms nereikia aukštojo išsilavinimo arba srityse, kurios nesusijusios su jų studijomis. Šiuos duomenis galime interpretuoti dvejopai. Pirma, nėra ryšio tarp aukštųjų mokyklų ir darbo rinkos, antra, išsilavinimą derėtų suprasti plačiai. Jei absolventai dirba tokius darbus, kuriems nereikia įgytojo išsilavinimo, jie galėtų tapti vadinamaisiais „piliečiais profesionalais“, kurie išnaudoja savo žinias ir įgūdžius, stiprindami visuomenę ir bendruomenę.

Jungtinėse Valstijose turime kitą problemą – tai studentų skola. Daugiau nei 40 milijonų amerikiečių turi studijų paskolų už daugiau nei trilijoną JAV dolerių. Per pastaruosius 10 metų vidutinė aukštojo mokslo absolventų alga palaipsniui krito, o studentų skola vis augo. JAV studentai baigia turėdami 20-50 tūkst. JAV dolerių skolos, kuri maždaug dešimtmečiui apriboja jų dalyvavimą ekonomikoje plačiąja prasme. Pavyzdžiui, žmonės gali atidėlioti šeimos sukūrimą, namo ar naujų automobilių įsigijimą.

Kaip pasiūlytumėte įtraukti visuomenę į universiteto veiklą?

Visuomenės, bendruomenės ir piliečių įtraukimas į universiteto veiklą yra būtinas tam, kad būtų išpildytas universiteto potencialas kurti darbo vietas, vystyti įgūdžius, skleisti žinias ir ugdyti piliečius. Ši idėja yra pagrindinė vertybė. Ypač svarbu suprasti, kad bendruomenės nėra skirtos tenkinti visuomenės elito poreikius ir užgaidas. Bendruomenė – tai grupė žmonių, gyvenanti tam tikroje geografinėje vietoje, besidalijanti interesais ir erdve. Elitas – tai žmonės, kuriems jų kompetencijos ar pareigos suteikia tam tikrų galių. Į elitą galima įtraukti ir, pavyzdžiui, universitetų profesorius.

Aukštosios mokyklos bendruomenė ir plačioji visuomenė gali sąveikauti pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, studentai gali dalyvauti bendruomenėje per tarnystę ir kitus kūrybinio ugdymo metodus, per vykdomus taikomuosius tyrimus, projektus. Kita vertus, universiteto profesoriai ir kita akademinė bendruomenė gali pasidalinti turimomis žiniomis ir išmokyti kritinio mąstymo metodų. Žinoma, tai reiškia, kad aukštosios mokyklos turi dalyvauti visuomeninių reikalų svarstyme, kad būtinas humanitarinis išsilavinimas, kad aukštoji mokykla ir visuomenė turi glaudžiai bendradarbiauti.

Kaip universitetas gali kurti pridėtinę vertę?

Paprastai universitetų sėkmė matuojama taip pat, kaip ir versle – investicijų grąža (universitetui, valstybei ar absolventui). Šis būdas nėra objektyvus, nes jis pagrįstas rinkos taisyklėmis ir tarsi leidžia manyti, kad bet kokia veikla turi būti vertinama tik finansiniais rodikliais. Centrinės Floridos universitete vadovauju Viešojo ir nevyriausybinio sektorių organizacijų valdymo centrui, kuriame mes sėkmę matuojame įsitraukimo rodikliais. Stengiamės išvengti rezultatų ir pasekmių pavertimo pinigais.

Pavyzdžiui, Centre kuruojame valstybės remiamą programą pagal kurią piliečiai savanoriškai dirba visu etatu tam, kad sustiprintų bendruomenėje veikiančias vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas. Kalbant konkrečiai – padedame bendruomenei spręsti universiteto regione gyvenančių benamių moksleivių problemas. Iš tiesų mes išleidžiame daugiau pinigų žmogiškiesiems ir kitiems ištekliams valdyti nei gauname finansinės paramos. Tačiau ilgalaikę sėkmę matuojame pasikeitimais vietinių mokyklų, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų įstatuose ir programose. Be to, galime ilgalaikėje perspektyvoje išmatuoti, kaip ši veikla paveikė benamių moksleivių gyvenimo ir išsilavinimo perspektyvas. Mūsų universiteto regione yra apie 3 proc. benamių moksleivių – tai gana didelis skaičius.

Interviu parengė Kauno technologijos universitetas 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2019-10-17 15:08
Tarptautinei energetikos bendrovei „Ignitis grupė“ priklausanti įmonė „NT Valdos“ spalio 17 d. įvykusiame aukcione pardavė du nekilnojamojo turto objektus Marijampolėje ir Trakuose, kurių bendra pardavimo kaina siekia 446 tūkst. eurų, įskaitant PVM. Aukcioną organizavo tarptautinė nekilnojamojo turt...
nuotrauka
2019-10-17 11:44
Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį daugiafunkcio centro konkursą. Ieškomas rangovas, kuris suprojektuotų bei pastatytų jau daugiau nei dešimtmetį gyventojų itin laukiamą modernią laisvalaikio ir sporto erdvę Gargždų mieste.
nuotrauka
2019-10-17 09:37,      papildyta 2019-10-17 12:08, Atnaujinta informacija
„Tai viena didžiausių ekologinių nelaimių pastaruoju metu, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, atvykęs į padangų perdirbimo įmonę Alytuje, kur tebegesinamas gaisras. – Aplinkos ministerija sieks, kad būtų nustatytos šio gaisro priežastys ir nubausti kaltininkai. Sustiprinsime visas prevencin...
nuotrauka
2019-10-17 09:22
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo atleidžia Dianą Vilytę iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pareigų.
nuotrauka
2019-10-16 16:23
Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip rašoma pranešime, vis dažniau sulaukia klausimų, ar galima keisti pasirašytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi subtiekėjai išreiškė pageidavimą, jog su jais būtų atsiskaityta tiesiogiai, nors nei pirkimo dokumentuose, nei pirkimo sutartyje tai nebuvo numatyta.
nuotrauka
2019-10-16 16:01
Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus.
nuotrauka
2019-10-16 15:44,      papildyta 2019-10-16 16:15, Papildyta nauja informacija
Mažinant neapskaitytos ekonomikos mastą ir piktnaudžiavimus statybų sektoriuje, kiekvienas statybvietėje dirbantis žmogus privalės turėti statybininko saugos tapatybės identifikavimo kodą. Trečiadienį tokio kodo įteisinimui pritarė ministrų kabinetas. Tam dar turės pritarti Seimas.
nuotrauka
2019-10-16 09:28
Š. m. lapkričio 14 dieną įvyks 3-ioji skaitmeninės statybos konferencija „BIMLINK 2019“.
nuotrauka
2019-10-15 16:35
Didžioji dalis Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymais num...
nuotrauka
2019-10-15 15:06
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, o užsakovų numatomi biudžetai atsilieka net po kelerius metus. Tai vis labiau verčia ne tik sunerimti statybos rangovus, bet ir valstybei stabdyti ne vieną statybos darbų pirkimo konkursą ar net vykdomą projektą. Ar valstyb...
nuotrauka
2019-10-15 10:43
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė konkurenciją ribojantį susitarimą komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sektoriuje ir kartelį sudariusioms bendrovėms „Ecoservice“ ir „Marijampolės švara“ skyrė adekvačias b...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-15 09:49
Vilniaus apygardos teismas atmetė Visagino atominės elektrinės (VAE) buvusio direktoriaus R. V. apeliacinį skundą ir paliko galioti 2019 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Teismas buvusiam VAE direktoriui skyrė...
nuotrauka
2019-10-15 09:48
Spalio 14 d. įvairių frakcijų atstovai Seime įregistravo įstatymų projektus, kuriais siekiama sudaryti prielaidas privalomos vadinamosios statybininko kortelės įvedimui, kad būtų galima efektyviau mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje, mažinti nelegalaus darbo mastą, didinti saugą statybvietėse ir su...
nuotrauka
2019-10-14 10:38
Lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks aukcionai, kurių metu bus parduotas jo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas. Už turtą gautos lėšos bus investuojamos į universiteto infrastruktūros gerinimą – sudarant sąlygas mokslininkams vykdyti aktualius tyrimus, o studentam...
nuotrauka
2019-10-14 10:28
10 proc. tvariosios energetikos verslo atstovų sudaro moterys – šiuos duomenis atskleidė pirmą kartą atlikta tokio pobūdžio 800 europiečių verslininkų profilių analizė. „EIT InnoEnergy“, visą Europą apimančio tvariosios energetikos inovacijų skatinimo tinklo, inicijuotas tyrimas taip pat parodė, jog...
nuotrauka
2019-10-14 10:01
Ne paslaptis, kad dėl spartėjančio gyvenimo tempo darosi vis sunkiau efektyviai konkuruoti darbo rinkoje. Lietuvoje kas antras darbdavys mano, kad surasti tinkamą darbuotoją yra pakankamai sudėtinga. Vis dėlto, rašoma KTU pranešime, technologijų atnešami pokyčiai, automatizuotos darbo vietos tampa į...
nuotrauka
2019-10-14 09:48
Pirmoji vieta skirta architektų biurui „DO Architects“, projekto autoriai: Gilma Teodora Gylytė, Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Algimantas Neniškis, Domantas Baltrūnas, Gediminas Aismontas. Nugalėtojams atiteko 12 tūkst. eurų premija.
nuotrauka
2019-10-11 10:01
Teisingumo ministerijos parengtuose naujuose notarų įkainiuose numatyta, kad jaunoms šeimoms, perkančioms butą už skolintas lėšas, nereikėtų mokėti notarams jokio mokesčio už nekilnojamo turto įkeitimą (hipoteką), o našlaičiams, globojamiems vaikams kai kurios notarų paslaugos būtų nemokamos. Šis te...
nuotrauka
2019-10-11 09:44
Verslo įmonės jau planuoja kitus metus: atnaujinamos strateginės kryptys, planuojami biudžetai, peržiūrimos sutartys su tiekėjais, ieškoma bendradarbiavimo galimybių, padėsiančių prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų ir klientų lūkesčių. Ekspertai pastebi, kad sprendimai kartais gali būti ir net...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...