Personalo daugumą sudaro jaunimas

Portalo kalbintas UAB „Arginta Engineering“ direktorius Gintautas Kvietkauskas teigė, kad beveik visi, šiuo metu įmonėje dirbantys specialistai, yra jauni ir užauginti bei apmokyti pačios įmonės.

„Kalbant apie inžinerinį personalą, tai pas mus praktiškai apie 95 proc. baigusiųjų inžinerijos mokslus KTU arba VGTU. Jie tai padarė 5-7 metų laikotarpiu. Taip kad praktiškai pas mus dirba jaunimas. Kai plėtėmės, buvo didžiulis poreikis inžinerinių profesijų atstovų. Tačiau dabar, kadangi plėtra pas mus jau sustojo, šios profesijos atstovų priimame tik tuomet, kai atsilaisvina darbo vieta. Bet šiuo metu tai būna labai retai“, – sakė G. Kvietkauskas.

Darbuotojų ieško bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis

Įmonė personalą renka bendradarbiaudama ir palaikydama gerus santykius su aukštosiomis mokyklomis. „Bendraujame su VGTU, KTU, su visais universitetais, kurie ruošia techniškąsias specialybes. Bendradarbiaujame ne vien dėl to, kad mums reikia specialistų, bet ir dėl to, kad jie važiuoja pas mus į ekskursijas – atlieka praktiką, rašo baigiamuosius darbus. Taigi integracija yra plati. Be to, yra įvairiausi moksliniai, tiriamieji, užsakomieji darbai. Taip, kad bendradarbiavimas yra gana platus, tiesa ne toks aktyvus, kaip norėtųsi, bet reikalai krypsta tikrai į gerąją pusę. Aktyvumas jau juntamas ir iš universitetų ir tai yra labai gerai“, – pasidžiaugė G. Kvietkauskas.

UAB „Arginta“, pasak G. Kvietkausko, yra Jeruzalės mokymo centro dalininkė. „Bet kokį žmogų, kuris ateina, – tarkim, suvirintojas, – nors ir mokantis virinti, siunčiamas pas juos papildomai mokytis, praktiką atlieka pas mus ir specifinių žinių, kurių reikia įmonei, mes suteikiame papildomai apmokydami. Tris mėnesius vyksta mokymas ir adaptavimas. Tai darome su visų darbininkiškų profesijų atstovais“, – teigė įmonės direktorius.

Jis minėjo, kad jaunus žmones reikia apmokyti ir darbų saugos. „Pavyzdžiui, suvirintojui, kad galėtų pradėti dirbti įmonėje, reikia devynių įvairiausių darbų saugos pažymėjimų. Kitos įmonės gal žiūri į tai pro pirštus – viską daro formaliai – paskaityk ir pasirašyk. O mes siunčiame mokytis“, – pažymėjo G. Kvietkauskas (nuotraukoje).

Į karjeros viršūnę – nuo žemiausios pakopos

Nemaža dalis darbininkiškų profesijų atstovų į UAB „Arginta“ priimti po aukštojo mokslo baigimo. Jiems sudaromos karjeros galimybės pagal specifinę sistemą. „Padirbę darbininkais jie stovi pirmoje eilėje, kai atsilaisvina darbo vieta ir mes išsirenkame iš tų esamų žmonių, kurie jau dirba ir turi inžinerinį išsilavinimą. Tokiu būdu jie daro karjerą“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, praktiškai visi meistrai, kokybės inspektoriai, dalis technologų, instruktorių pradėjo nuo darbininko, nors ir yra baigę aukštąsias mokyklas. „Tokiu būdu jie pačiupinėja ir patį gaminį, ir sugeba jį suprasti. O priimti absolventus, kurie neturi praktikos gamyboje – tiesiai iš universiteto – yra didelė problema“, – sakė G. Kvietkauskas.

Dažniausiai įmonė priima į praktiką bei vėliau bando įdarbinti inžinierius, konstruktorius, technologus, gamybos meistrus – tai yra paklausiausios specialybės. Taip pat, kaip ir visoje Lietuvoje, labai paklausūs suvirinimo inžinieriai. „Tik deja jų yra labai mažai. Nesusirenka grupės, norinčių mokytis šio amato. Mano nuomone, tai tikrai įdomus ir perspektyvus darbas, tačiau norinčių nėra daug. O mes kaip tik didžiąją dalį priimame darbininkiškų profesijų atstovų. Jau šiandien priimčiau apie 30 tokių žmonių. Suvirintojų, programinių staklių operatorių, logistų, krautuvų vairuotojų, šaltkalvių ir dar kitų įvairių profesijų“, – vardino įmonės vadovas.
Studentams suteikiama galimybė atlikti praktiką

Įmonė suteikia progą studentams atlikti praktiką. Pasak G. Kvietkausko, praktikos specifika priklauso nuo to, kelintame kurse yra studentas. „Žemesnio kurso studentams suteikiama galimybė praeiti visus gamybinius procesus. Sudarius grafiką jie pamato visas operacijas, kurias atlieka darbininkai. Tai nereiškia, kad jie dirba. Jie tik stebi arba padeda darbininkams. Tai elementarūs dalykai, tačiau jiems padeda susivokti, ko reikalaujama ir ko reikia. Be to, kiekvienas jų turi savo užduotį – parašyti mokslinį ar kursinį darbą – tai praktikos metu susirenka medžiagą“, – praktikos naudą akcentavo įmonės direktorius.

Tačiau, anot pašnekovo, bėda ta, kad praktika trunka apie mėnesį, retais atvejais – tris mėnesius. „Žmogus, atėjęs stažuoti mėnesiui, dažnai pats nesusivokia, ką jis turi veikti, o ir įmonė negali suteikti pakankamai dėmesio. Jeigu jie ateitų ilgesniam laikotarpiui – trims mėnesiams, – tai per tokį laikotarpį ir pats studentas įgautų daugiau patirties ir drąsos. Be to, galėtų įsirašyti į savo gyvenimo aprašymą, kad atliko trijų mėnesių praktiką vienoje ar kitoje įmonėje. Tuo pačiu ir pačiai įmonei yra didesnė nauda, nes antrą mėnesį, po viso susipažinimo su darbais, studentas jau gali suteikti ir realią pagalbą, padirbti konkrečius darbus“, – mano G. Kvietkauskas.

Paruošti gerą specialistą kainuoja brangiai

Žiūrint iš finansinės pusės, pasak UAB „Arginta“ vadovo, jaunimo apmokymas įmonei yra našta, papildomos sąnaudos. Žymiai geriau ir pigiau, anot jo, būtų samdyti žmogų, kuris dirbo kitoje įmonėje, turi tam tikrų įgūdžių, mokėti iškart didesnį atlyginimą, nes jis padeda generuoti pajamas. O naujas žmogus, tik atėjęs po mokslų baigimo, neturi tokių specifinių žinių, kurių reikia įmonei.

„Todėl jis privalo dar minimaliai metus mokytis tam tikros įmonės specifikos. Daugeliu atvejų universitetai paruošia žmones, kurie turi bazinių žinių trūkumą. Juos reikia papildomai mokyti. Netgi pabaigusius mokslus reikia adaptuoti, kad jie pradėtų dirbti ir generuoti pajamas. O tai –didžiulės išlaidos. Bet suprantame, kad be tokių pažintinių praktikų ateityje nebus gerų specialistų. Pagaliau, juk ne viskas pinigais matuojama“, – teigė G. Kvietkauskas.

Darbuotojų lūkesčiai neatitinka kokybės

Pasak įmonės direktoriaus, renkantis potencialius darbuotojus, jeigu tai inžinerinės specialybės atstovas, pirmiausiai duodamas brėžinys ir paprašoma, kad jis pasakytų, ką mato jame. „Ne tai, kad kažką teisingo atsakyti, o apskritai – ką jis mato brėžinyje ir ką apie tai gali papasakoti. Iš dešimties testuojamų asmenų geriausiu atveju kažką įžvelgia tik keturi. Jeigu žmogus kažką mato, jau galima priimti į darbą. Kitas labai svarbus dalykas yra paties žmogaus vidinė motyvacija. Atsižvelgiama į tai, kiek jis nori mokytis, tobulėti“, – akcentavo pašnekovas.

Dažnai pasitaiko atvejų, kad atėję naujokai ar į darbo pokalbį atvykę jaunuoliai pareikalauja neadekvačių savo darbams ir galimybėms sąlygų. Su tokiais, pasak G. Kvietkausko, įmonei nepakeliui.

„Daugelis ateina su savo aukštais lūkesčiais ir reikalavimais, prašo aukštų atlyginimų, o patys paprasčiausiai lygiavertės atlyginimui naudos įmonei neduoda. Tad tenka išsiskirti. O tie, kurie supranta, kad žinios yra įgyjamos palaipsniui, generuoja daugiau pridėtinės vertės, tiems ir atlyginimas gali būti didesnis. Tokius ir priimame į darbą“, – pabrėžė įmonės direktorius.

Kelią jaunimui atveria kartų kaita

Kitas portalo pašnekovas, AB „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius Vaclovas Pakulis (nuotraukoje) sakė, kad integruotis jaunimui į įmonę padeda ir dabartinių darbuotojų amžiaus didėjimas. Dalis darbuotojų išeina į pensiją ir lieka laisvos darbo vietos.

„Pati mūsų įmonė yra solidaus amžiaus – greitai 60–metis. Todėl kolektyvas buvo susiformavęs dar senais laikais. Ir ilgą laiką turėjome specialistų, kurie įmonėje dirbo 20, 30 ar net ir 40 metų. Kadangi tuo metu inžinierių ar technologų ruošdavo daug, tad didelio šių specialybių atstovų poreikio ir trūkumo nejausdavome. Tačiau laikas bėga, specialistai sulaukė garbaus amžiaus ir natūralu, kad reikia keistis ir priimti naujus darbuotojus. Jau gerus penkerius metus mes žvalgomės ir ruošiame pamainą buvusiems darbuotojams. Tik problema ta, kad gerų specialistų rasti sudėtinga“, – teigė V. Pakulis

Tenka rinktis iš to, kas yra

Pirmas įspūdis, anot įmonės vadovo, apie jaunus, ką tik mokslus baigusius specialistus buvo nelabai teigiamas, tačiau palaipsniui požiūris keitėsi, nes nebebuvo kitos išeities. „Vis kažko trūkdavo. Nesutikdavo interesai. Ir paruošimas ne visai teisingas, ir požiūris ne toks. Tačiau palaipsniui, paanalizavus, supranti, kad dėl to mes visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai, ir mokslo įstaigos esame šiek tik kalti. Jauni žmonės yra tokie, kokie yra. Ir mes tiesiog dėl susidariusios tokios situacijos esame priversti rinktis iš to, kas yra. O tada jau stengtis apmokyti ir integruoti į darbinę veiklą“, –sakė portalo pašnekovas.

Šiuo metu labiausiai įmonei trūksta inžinierių, technologų arba gamybos padalinių vadovų. Todėl susiduriame su didžiulėmis problemomis. Nes nerandame ne tik, kad gebančių dirbti, bet netgi norinčių yra sunku surasti. O ir surasti asmenys nėra tinkamai pasiruošę. Tik maža dalis atrinktųjų nori ir gali dirbti sunkų gamybininko darbą“, – problemas dėstė įmonės vadovas.

Jis taip pat sakė, kad ieškodami darbuotojų AB „Ukmergės gelžbetonis“ anksčiau dalyvaudavo „karjeros dienose“, nes didžiausi reikiamų specialistų tiekėjai yra VGTU ir KTU. „Tačiau didelio susižavėjimo nesulaukdavome, kadangi esame provincijos įmonė, o ir pati gamybos šaka nėra ypatingai populiari, nes tai nėra kažkas nauja. Todėl pradėjome ieškoti specialistų paprastais būdais – per įdarbinimo agentūras arba skelbdami apie laisvas darbo vietas“, – pasakojo V. Pakulis.

Svarbiausia – noras ir motyvacija

Anot jo, buvo manoma, kad žmogus, ką tik baigęs mokslus, ateina dirbti, turėdamas specifinių žinių. Diplomas parodo, kad žmogus raštingas, moka dirbti kompiuteriu. Tačiau problema ta, kad universitetai neruošia konkrečių specialistų konkrečiai gamybos šakai.

„Bent jau statybinių medžiagų gamybos pramonėje nėra norinčių arba jų neruošia. Todėl mes imame specialistus su bendru inžineriniu išsilavinimu, o reikiamus įgūdžius įgauna dirbdami mūsų įmonėje. Patyrusiam kolegai padedant, jie pradeda atitikti keliamus reikalavimus. Tam reikia tik motyvacijos ir noro. Tiesą pasakius, mes net ir nesitikime, kad universitetas mums paruoš konkretų specialistą, atitinkantį mūsų gamybos poreikį, manau, kad to reikalauti butų netgi neteisinga. Todėl didžiausią dėmesį teikiame žmogaus norui mokytis ir motyvacijai. Svarbu turėti inžinerinį išsilavinimą, mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet svarbiausia – noras mokytis. O išmokti galima viską“, – akcentavo V. Pakulis.

Reikalingų darbininkų mokyklos neruošia

Kalbėdamas apie paprastus darbininkus, pašnekovas apgailestavo, kad tokio pobūdžio darbuotojų neruošia nė viena mokykla. Tam įmonėje sukurta speciali darbininkų ruošimo programa, pagal kurią apmokomi ir paskui atsirenkami tinkamiausi žmonės.

Įmonė taip pat suteikia progą studentams ar absolventams pasipraktikuoti. Tačiau tik retais atvejais atsiranda žmonių, kurie pasiliktų įmonėje. „Yra tokių praktikantų, kurie domisi, noriai dirba, tačiau ilgą laiką susidurdavom su tokiais, kuriems svarbu tik susirinkti parašus, jog praktika atlikta. O pačiam tuo metu lėkti kur nors į užsienį užsidirbti pinigų. Mes priversti jų negalime. Viskas tuo ir baigdavosi. O kitokių specialių pritraukimo būdų mes nesame sugalvoję“, – kalbėjo V. Pakulis

Pataria būti kantresniais

Problemų dideliuose norinčių įsidarbinti jaunuolių reikalavimuose įmonės vadovas neįžvelgia. Tačiau mano, kad šiuolaikinis jaunimas turėtų daugiau kantrybės. „Jauni žmonės turi savo lūkesčių. Tai yra natūralu ir žmoniška. Žinoma, vienų lūkesčiai gal yra per greiti – norima per metus karjerą padaryti, o nepavykus nusiviliama. Kitiems gal ir atlyginimai rūpi. Tačiau jei mes matome, kad žmogus domisi, yra motyvuotas, gali sukurti aukštą vertę, tai jis gali gauti vertę ir sau. Pagrindinis jaunų žmonių trūkumas, manyčiau – kantrybės stoka. Visko norima čia ir dabar“, – mano V. Pakulis.

Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ vadovas išskiria ir jaunosios kartos pranašumus – jaunieji geriau valdo šiuolaikines technologijas. Jie drąsesni ir aktyvesni, o vyresnioji karta tampa atsargesnė. Gal vyresnioji karta, V. Pakulio pastebėjimu, tiesiog nori jaunimą „sukirpti pagal savo modelius“, kai reikėtų tik priimti tokius, kokie jie yra.