„Pagal sienos nugriuvimo pobūdį, kitų duomenų neturiu, matyti, kad siena ne nuvirto, o tiesiog sudribo. Nuvirsti į išorę ji ir negalėjo, nes tai buvo pastato kampas. Į vidų įgriūti taip pat negalėjo, nes buvo atsirėmusi į esamas sienas“, – portalo www.statybunaujienos.lt paprašytas išsakyti savo nuomonę, sako Juozas Zykus, piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas (nuotraukoje). Jo žodžiais, siena „sudribti“ galėjo tik suirus pamatui ir besileidžiant mūrinei pastato daliai – ji sulūžo į gabalus, krisdama tiek į išorę, tiek į vidų.

Pamatai, J. Zykaus nuomone, suiro todėl, kad jie buvo sudėti iš riedulių, kurie nebuvo surišti arba tas surišimas neatlaikė spaudimo. Priežastis galėjo būti ir tai, kad rieduliai, atkasinėjant pamatus, galėjo būti tiesiog išjudinti atkasinėjant pamatus.

„Norint tai išsiaiškinti, reikia apklausti liudininkus arba kruopščiai tikrinti likviduojant griuvėsius“, – sako J. Zykus.

Avarijos – dėl žmonių neišmanymo

Kaip portalui pasakojo J. Zykus, 19 amžiaus pabaigoje, nesant cemento, pamatai buvo daromi iš riedulių, tarpus tarp jų užpildant smėliu, o atskirais atvejais – tik kruopščiai sutankinus į pamatų tranšėją pilamą žvyrą. Tuo metu statyboje naudojamos kalkės buvo taupomos ir be reikalo nenaudojamos. Sienos smukimą paskatino ir tai, kad smunkanti dalis nebuvo surišta su visu pastatu, kadangi per laiką suirusi dalis buvo primūryta nesurišant su esamomis sienomis.

„Apibendrinant galiu pasakyti, kad tai jau trečia avarija, kuri įvyksta todėl, kad prie pastatų, kurie buvo statyti prieš 100 metų, dirba žmonės, neišmanantys, kaip tie pamatai tuo metu buvo statomi, – sako J. Zykus. – Tai galiu teigti iš savo asmeninės patirties, nes esu dirbęs įrengiant keliasdešimt kartų didesnės apimties rūsį Vilniaus ir Islandijos gatvių kampe, kuris yra tik kelių dešimčių metrų atstumu nuo aptariamos avarijos vietos.“

Minėtą rūsį įrenginėjo UAB „Vilniaus rentinys“, kurio veiklos sritis – projektuoti ir įrenginėti požemines konstrukcijas. Bendrovės įkūrėjas ir vadovas (iki perduodant įmonę sūnums) J. Zykus inicijavo ir Vilniaus metro idėją.

Atsakingai parengtas projektas – pusė darbo saugiai statybai užtikrinti

Statybos inspekcijos tvirtina, kad projektuotojams keliami dideli kvalifikacijos reikalavimai, o asmenys, rengiantys ypatingų statinių projektus, privalo atestuotis.

„Kad statybos procesai vyktų sklandžiai, Lietuvoje sukurtas ir prevencijos bei kontrolės mechanizmas – specialistų atestavimas, statybos dalyvių civilinės atsakomybės draudimas“, – skalbia Statybos inspekcijos šaltiniai.

Tačiau J. Zykus yra kitos nuomonės. „Inžinierių kvalifikacijos lygį nustato ir leidimą dirbti šiuo metu Lietuvoje išduoda valdininkai, o ES šalyse tai daro profesinės organizacijos, – pastebi jis. – Todėl ir Lietuvoje kvalifikaciją nustatantį dokumentą ir leidimą dirbti tam tikroje statybos srityje privalėtų suteikti Lietuvos statybos inžinierių sąjunga arba pagal šios sąjungos teikimą – valstybinė institucija.“

Kol Lietuvoje neįvyko panašių griūčių, kokia ištiko Rygoje, kai sugriuvo „Maxima“ pastatas, sako J. Zykus, šį klausimą statybos verslu užsiimantys ir šį verslą prižiūrintys asmenys turėtų aptarti ir pasinaudoti ES šalių patirtimi, suteikiant kvalifikaciją ir išduodant leidimus vykdyti vienus ar kitus statybos ar su statyba susijusius darbus. „Pagrindinis kriterijus, nustatant tiek specialisto, tiek firmos kvalifikaciją, mano nuomone, turėtų būti ilgalaikė ir sėkminga patirtis“, – įsitikinęs J. Zykus.

Statybos inspekcija siūlo pataisą

Parengtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Kodeksas papildomas straipsniu „Neteisėta statyba naudojamuose statiniuose“, kuriame numatyta, kad statybos darbų vykdymas naudojamame statinyje, kai nėra sustabdyta ūkinė ar kitokia veikla statinyje ar jo dalyje, kai tai numatyta statinio projekte, užtraukia baudą statytojui ir (ar) rangovui – fiziniam asmeniui nuo 2 000 iki 5000 litų (nuo 580 eurų iki 1448 eurų) ir statytojo ir (ar) rangovo – juridinio asmens vadovui nuo 3000 iki 6000 litų (870 eurų iki 1738 eurų).

Tokiomis aplinkybėmis atliekama statinio statybos techninė priežiūra užtraukia baudą nuo 1 000 iki 3 000 litų, vadovavimas statybos darbams – nuo 1 000 iki 3 000 litų (nuo 290 eurų iki 870 eurų).

VTPSI praeitais metais patikrino daugelį šalies didžiųjų prekybos centrų pastatų. Siekta nustatyti, ar juose vykdomi statybos darbai, ir, jeigu vykdomi, – ar laikantis projektų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų. Nustatyti keli pažeidimai, neturėję tiesioginės įtakos pastatų naudojimo saugai.