2020 liepos 12 d. sekmadienis, 16:34
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

KTU chemikas Juozas Gražulevičius: „Šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai – nebe fantastika“

2014-10-23 11:26
Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemiko Juozo Vido Gražulevičiaus rankose atsidurs dar vienas prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.
nuotrauka
KTU chemiko Juozo Vido Gražulevičiaus rankose šiandien atsidurs prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. KTU nuotr.


Baltijos Asamblėjos (BA) premija KTU Cheminės technologijos fakulteto Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjui prof. J. V. Gražulevičiui skirta už pasiekimus medžiagų chemijoje ir inžinerijoje bei už aktyvų bendradarbiavimą su mokslo partneriais iš Baltijos šalių inicijuojant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus. Apdovanojimas bus įteiktas spalio 23 d. vyksiančioje BA sesijoje Taline.

Vieno žymiausių Lietuvos chemikų J. V. Gražulevičiaus darbai yra įvertinti ir dviejomis Lietuvos mokslo premijomis (1997 m. – už darbą „Organinių fotopuslaidininkių sintezė ir savybės“, 2008 m. – „Naujos organinės medžiagos optoelektronikai“), mokslininkas pelnęs ne vieną stipendiją.

Džiaugdamasis Baltijos Asamblėjos premija, 50 išradimų autorius J. V. Gražulevičius išlieka kuklus ir teigia įnešantis tik nedidelį indėlį į savo srities mokslą, o didžiuosius atradimus jis palieka ateities kartoms.

Išsamiame interviu iškilus mokslininkas pasakoja apie nelengvą pasirinkimą tarp literatūros ir chemijos, savo ir kolegų pasiekimus, paaiškina, kodėl daugiausia bendradarbiauja su užsienio įmonėmis ir pateikia ateities įžvalgas.

Rinkosi tarp literatūros ir chemijos

Šiandien jus žinome kaip vieną aktyviausių ir geriausių šalies chemikų. Papasakokite, kaip atradote savo pašaukimą? Ar jau būdamas vaikas svajojote tapti mokslininku?

Tiek Liudvinavo, tiek Babtų vidurinėse mokyklose turėjau gerus chemijos mokytojus. Besimokydamas Babtuose, paskatintas savo mokytojos ponios Kalinienės, dalyvaudavau Lietuvos moksleivių chemijos olimpiadose.

Olimpiadų organizatoriai taip pat ragino studijuoti chemiją. Nors labiau traukė literatūra, pasirinkau chemiją bei cheminę technologiją. Beje, literatūriniai sugebėjimai reikalingi ir chemikams bei kitų mokslų atstovams ruošiant mokslinius straipsnius.

Baltijos Asamblėjos premija – garbė

Ką jums reiškia BA premija? Ar tai didelis įvertinimas mokslininkui?

Baltijos Asamblėjos premija yra didelis mano vadovaujamos mokslo grupės darbų įvertinimas. Malonu, kad man, bene pirmajam iš KTU mokslininkų, pavyko gauti šį apdovanojimą. Taip pat malonu atsidurti vienoje gretoje su tokiais iškiliais Lietuvos mokslininkais, kaip biochemikas Juozas Kulys, fizikas Algirdas Piskarskas, literatūros mokslininkas Leonardas Sauka, kurie yra ankstesnių metų šios premijos laureatai.

Jau senokai dirbame organinių puslaidininkių sintezės, tyrimų ir taikymų srityse. Šios krypties pradininkas Universitete buvo mano mokslinis vadovas docentas Rimtautas Kavaliūnas, šiemet žvalus ir sveikas atšventęs garbingą 80-ties metų jubiliejų.

Per netrumpą laikotarpį mums pavyko ši tą nuveikti. Sukūrėm nemažai efektyvių organinių puslaidininkių. Vieni iš jų pasirodė labiau tinkami lazerinių spausdintuvų fotoreceptoriams, kiti –šviesos diodams, treti – hibridiniams ar organiniams saulės elementams.

Vykdėme ir vykdome daug įvairių projektų, daugiausia su užsienio partneriais. Tai projektai ir su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, ir ES bendrųjų, ir tarpvalstybinių programų projektai.

Mokslui reikia daug lėšų

Bendradarbiavote su trimis pasaulinėmis korporacijomis – JAV elektronikos gigante „Imation“, Pietų Korėjos elektronikos lydere „Samsung Electronics“ ir Vokietijos chemijos koncernu „BASF“. Kaip pavyksta užmegzti tokius kontaktus?

Bendrus projektus su „Imation“ ir „Samsung Electronics“ vykdėme kartu su profesoriaus Vytauto Getaučio mokslo grupe iš KTU Organinės chemijos katedros bei su fizikų grupe iš Vilniaus universiteto Kieto kūno elektronikos katedros.

„BASF“ atstovai patys mus susirado – su šia kompanija dabar sėkmingai bendradarbiauja V. Getaučio mokslo grupė.

Šiuo metu su pramoniniais partneriais – Vokietijos bendrove „Novaled“, kurią neseniai įsigijo ta pati „Samsung Electronics“ bei Prancūzijos įmonė „Astron-FIAMM“ – bendradarbiaujame per bendrus Europos mokslo programų projektus.

Kodėl bendradarbiavimui renkatės ne lietuviškas įmones?

Deja, kol kas labai nedaug lietuviškų įmonių gali skirti mokslui tokias lėšas, kurios sudarytų sąlygas produktyviai bendradarbiauti. Mokslas ir verslas – neatsiejami dalykai, tačiau tam, kad bendradarbiavimas būtų produktyvus, tiek verslas, tiek mokslas turi pasiekti tam tikrą lygį. Priešingu atveju gali gautis tik bendradarbiavimo imitacija.

Kuria mėlynus OLED spinduolius

Papasakokite daugiau apie jau minėtą programą „Horizontas 2020“.

Dirbsime šios programos projekte „Naujos paradigmos labai efektyviems mėlyniems spinduoliams, skirtiems baltiems organiniams šviesos diodams sukurti“. Tikslas – sukurti inovatyvius, labai efektyvius mėlynus organinių šviesos diodų (OLED) spinduolius, kurie leistų užtikrinti proveržį rentabiliose apšvietimo technologijose.

Malonu akcentuoti, kad būtent prie mūsų inicijuoto projekto sutiko prisijungti ir į konsorciumą susijungti Europos organinės elektronikos mokslo lyderiai iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.

Šioje srityje labai intensyviai dirba daugelio pasaulio universitetų bei kompanijų laboratorijų mokslininkai. Tikimasi, kad neorganiniai šviesos diodai (LED) pakeis būtent organiniai šviesos diodai. OLED labai efektyviu būdu bus galima pagaminti daug didesnio ploto. Jie galės būti lankstūs ir net suvyniojami! Mokslininkų planuose yra ir skaidrūs organiniai šviesos diodai, kurie galėtų būti naudojami kaip šviečiantys langai.

LED sukėlė perversmą apšvietime, o jų kūrėjai šiemet už tai gavo Nobelio premiją. Kada galėsime ir mes džiaugtis šios premijos laureatu?

Lietuvos mokslininkų tarp Nobelio premijos laureatų tikriausia dar ilgokai neišvysime. Tačiau paskelbti savo tyrimų rezultatus pačiuose prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose – „Nature“ ar „Science“ – lietuviai jau sugeba. Profesorius Leonas Valkūnas su bendradarbiais šiemet „Nature“ grupės žurnaluose paskelbė net du straipsnius. Tai didelis įvertinimas mokslininkui.

Laboratorijose fantastika virsta realybe

Mokslinės fantastikos kūriniuose minimi prietaisai neretai iš tiesų būna sukuriami ir pritaikomi kasdieniame gyvenime. Gal jūsų laboratorijoje jau dabar yra tokių išradimų?

Šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai ar saulės energija varomi automobiliai ir yra tie prietaisai, kurie iš fantastikos srities intensyviai veržiasi į mūsų buitį. Mūsų laboratorijose su fantastika besiribojančius prietaisus kurs ateities kartos. Tuo tarpu mes stengiamės įnešti savo mažą indėlį į šios srities mokslo pasiekimus šiandien.

Kalbant apie chemijos mokslą, su kokiomis problemomis, sunkumais susiduria mokslininkai Lietuvoje?

Galimybės vykdyti mokslinius tyrimus Lietuvoje šiuo metu yra praktiškai idealios, lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimt, dvidešimt metų ar dar anksčiau. Reikia tik energingai tomis galimybėmis naudotis.

Mūsų mokslo grupei iki šiol labai trūko laboratorinės erdvės, tačiau atsiradus galimybei integruotis į „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centrą bei Technologinio verslo inkubatorių, ši problema išsisprendė.

Kokie Jūsų artimiausi planai?

Mano artimiausi darbai – užtikrinti darbingą atmosferą mokslo grupėje bei visoje KTU Polimerų chemijos katedroje, pasirūpinti pakankamu finansavimu, garbingai įvykdyti dabartinius mokslo projektus, nuolat gerinti publikacijų kokybę ir... pamažu ruoštis tam gyvenimo etapui, kai nereikės kasdien eiti į darbą. Kolega KTU profesorius Saulius Kitrys žadėjo pamokyti žvejoti.

KTU inf. ir nuotr.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-07-10 10:41
Kaune oficialiai duris atvėrė sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazė ant Lampėdžio ežero kranto. Prieš dvejus metus startavusi rekonstrukcija – baigta. Į objektą Kauno savivaldybė investavo apie 3 mln. eurų, dar 2 mln. eurų trasai gilinti skyrė Vyriausybė.
nuotrauka
2020-07-09 10:11
Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio šakų ir sudaro beveik 10 procentų Lietuvos BVP, o šiame sektoriuje dirba apie 110 tūkstančių žmonių. Vykdomas daugiabučių modernizavimas atneša didelę naudą ne tik gyventojams, bet ir šalies ekonomikai: verslas sumoka daugiau mokesčių į valstybės ...
nuotrauka
2020-07-08 13:58
Vilniaus miesto taryba šiandien, liepos 8 d., pritarė savivaldybės administracijos ir valstybės įmonės Turto banko jungtinės veiklos sutarčiai, o tuo pačiu – savivaldybės dalyvavimui įgyvendinant Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos Rinktinės gatvėje sutvarkymo projektą.
nuotrauka
2020-07-02 09:08
Patogesni takai, pakankamai suolelių, sutvarkyti priėjimai prie vandens, žaidimų aikštelė vaikams, apšvietimas, tualetai, atnaujinti tilteliai – ne tiek daug liko padaryti, kad tarp Paupio ir Subačiaus gatvių žaliuojantys istoriniai Misionierių sodai galėtų funkcionuoti kaip poilsio vieta, patogi įv...
nuotrauka
2020-06-30 15:19
Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl naujo darželio statybų Šilainiuose. Kuršių gatvėje iškils modernus 2,7 tūkst. kv. m ploto, vieno aukšto pastatas. Jame bus įrengta 200 vietų lopšelio ir darželio auklėtiniams ir apie pusšimtį – darbuotojams. Tai bus pirmoji miesto ikimokyklinio ugdymo įs...
nuotrauka
2020-06-30 14:26
Šiandien, birželio 30 d., oficialiai prasidėjo naujo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybos darbai. Naujasis pastatas iškils Radvilėnų plente, o numatoma darbų pabaiga – 2022 metų pradžia.
nuotrauka
2020-06-30 12:13
Net ir patys nesudėtingiausi statybų projektai negalėtų būti kokybiškai įgyvendinti, jei nebūtų naudojamos statybinės žaliavos. Visgi pradėjus kalbėti apie jas, nesunku pastebėti, jog daugelis nori investuoti į tik išmintingus bei naudingus pasirinkimus. Tačiau tikrai ne visos žaliavos, kurias galim...
nuotrauka
2020-06-30 11:56
Valdysenos, teisės, ekonomikos ekspertai įvardino svarbiausias sritis, kuriose didžiausia geležinkelių grupė Baltijos šalyse „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų koncentruotis naujame veiklos šimtmetyje. Pasak jų, svarbiausia – apsibrėžti aiškią ambiciją ir jos siekti, prie atnaujintos, modernios veiklos...
nuotrauka
2020-06-30 11:21
Baltojo tilto sporto aikštynas į miesto gyvenimą grįžo dar iki atidarymo šventės. Judėjimo ir pramogų per karantino mėnesius išsiilgę vilniečiai pamėgtoje erdvėje pradėjo rinktis nė neišardžius statybinių aptvėrimų.
nuotrauka
2020-06-30 10:10
Rinkoje yra labai daug ir įvairių dažų, skirtų fasadams. Kaip nepasiklysti renkantis, kad rezultatas atitiktų ir pranoktų lūkesčius? Apie tai – UAB „Topcolor“ ekspertai.
nuotrauka
2020-06-26 12:43
Kasmet ruošdami šilumos energijos tiekimo tinklą naujam šildymo sezonui sostinės savivaldybės bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) atlieka profilaktinius (hidraulinius) bandymus ir nuosekliai renovuoja sostinės vamzdynus. Visa tai daroma tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas ir nepertraukiamas šil...
nuotrauka
2020-06-26 09:12
LR Susisiekimo ministerija kartu su valstybės valdoma AB Lietuvos paštas kviečia tarpinstitucinę darbo grupę į pirmą posėdį po karantino. Jai bus pristatomos visuomenės atstovų idėjos dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų įveiklinimo.
nuotrauka
2020-06-25 08:45
Baltojo tilto sporto aikštynas grįžta į miesto gyvenimą. Didžioji atidarymo šventė, kur pagrindiniai veikėjai bus profesionalūs sportininkai, įvyks jau birželio 29-ąją, bet jau šiandien krepšinio, tinklinio, gimnastikos ir mažųjų vilniečių žaidimų aikštelės atveriamos visiems kitiems išsiilgusiems a...
nuotrauka
2020-06-23 08:20
Vyriausybė priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai – beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jūrinis vėjas, kuris yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padid...
nuotrauka
2020-06-22 10:33
Vilnius ir toliau kūrybiškai kovoja su karantino pasekmėmis – siekdama konkuruoti dėl turistų bei priartinti vilniečiams jūrą, nuo rytojaus sostinė visą vasarą turės savo smėlio pliažą pačiame miesto centre – Lukiškių aikštėje.
nuotrauka
2020-06-22 08:44
Pranešimas apie tai, kad Dalius Gesevičius palieka AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) generalinio direktoriaus pareigas, pasirodė penktadienio popietę.
nuotrauka
2020-06-18 09:53
Bendrovės „Baltisches Haus“ prekybos paskirties pastatas Panevėžyje, Ragaudžių g. 2, įvertintas tarptautiniu tvariųjų pastatų BREEAM sertifikatu (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method), atspindinčiu pastatų valdymo kokybę bei poveikį aplinkai.
nuotrauka
2020-06-17 12:19
AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST), kaip skelbiama įmonės pranešime, vykdys teismo sprendimą dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos ir šiuo metu tariasi su antstoliu dėl jos apmokėjimo grafiko. Bendrovė siekia, kad atsižvelgiant į mokėtinos sumos dydį, jos apmokėjimas būtų atliekamas ne iš kart...
nuotrauka
2020-06-17 10:18
Beveik pusės metų darbas virto detalia Lukiškių kalėjimo komplekso galimybių studija, pranešė Turto bankas. Ruošiant studiją apklausta daugiau nei 20 įvairių institucijų, suorganizuoti atviri edukaciniai-konsultaciniai renginiai visuomenei, tarptautinė konferencija, skirta apžvelgti Lukiškių komplek...
nuotrauka
2020-06-12 10:19
Vilniaus oro uoste šią savaitę startavo pirmieji nusidėvėjusių riedėjimo takų atnaujinimo ir perono rekonstrukcijos rangos darbai. Pagrindinis rekonstrukcijos projekto tikslas – atnaujinus dangas, jas išplatinti, sudaryti sąlygas riedėti didesnės kategorijos orlaiviams bei diegti aplinkosauginius sp...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos