Vykdant viešuosius renovacijos darbų pirkimus, susiduria užsakovų ir rangovų interesai, kuriuos suderinti ne visada paprasta, kurių vienus riboja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, kitus – elektroninių katalogų, informacinių pirkimo sistemų taisyklės.

„Jei gauni geresnį rezultatą, galbūt verta sumokėti ir daugiau“

„CPO LT yra pasirengusi dirbti ir dar labiau patobulinti savo paslaugas pagal poreikius“, – sakė CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, dalyvaudamas portalo www.statybunaujienos.lt organizuotoje diskusijoje „Kaip tobulinti viešuosius renovacijos ir statybos darbų pirkimus, vykdomus per CPO LT?“

CPO LT direktorius sutinka, kad pastatus turi renovuoti patys kvalifikuočiausi statybininkai, turi būti didelis jų pasirinkimas, medžiagos turi būti aukščiausios kokybės, o technologijos pažangiausios. Tačiau visa tai nekoreliuoja su mažiausia kaina. „Jei gauni geresnį rezultatą, galbūt verta sumokėti ir daugiau“, – svarsto CPO LT vadovas.

R. Černiauskas akcentavo CPO LT nuostatą katalogą tobulinti taip, kad jis teiktų didžiausios naudos, kad būtų patenkinta kuo daugiau proceso dalyvių lūkesčių ir pakvietė teikti siūlymus.
„Tobulumui ribų nėra. Mes esame pasirengę dirbti taip, kad produktas atitiktų visų norus“, – kviesdamas diskutuoti ir teikti pasiūlymus, sakė CPO LT direktorius R. Černiauskas.

Pasiūlymų kainų skirtumus lemia atlyginimas ir jo mokėjimo būdas

Vilmantas Jankūnas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius, sako, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančioji organizacija yra įpareigota viešai atskleisti pirkimo objektą, rangovus, pirkimo kainas. Rangovai dėl to nėra patenkinti, nes visų smulkmenų paviešinimas iškraipo konkurenciją – visi apie visus viską žino ir konkuruoti tampa vis sunkiau. Tam įtakos turi ir mažiausios kainos kriterijus, dėl kurio kokybė tampa abejotina. Jis siūlo nustatyti tvarką, kad pavyzdžiui, iš 6-7 konkurse dalyvaujančių bendrovių, iš karto būtų atmetama mažiausia ir didžiausia siūloma kaina. Tuomet pasiūlymus galima būtų vertinti pagal bazinę kainą, o kitos kainos skirtųsi tik apie 15 procentų. Dar vienas V. Jankūno pasiūlymas – bendrovę, pasiūliusią pačią mažiausią kainą, prašyti ją pagrįsti.

Neretai užsakovai abejoja, ar rangovai pateikia teisingas kainas. Viešojoje erdvėje kalbama, kad tinkamos viešiesiems pirkimams kainos „padaromos“ per darbo užmokestį. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ vadovo nuomone, bendrovės privalomai turėtų pateikti duomenis apie vidutinį darbo užmokestį. V. Jankūnas nedviprasmiškai pastebėjo, kad pasiūlymų kainų skirtumus paprastai lemia atlyginimas ir jo mokėjimo būdas.

„Darbo užmokestis turėtų būti vienas iš kriterijų“, – kalbėdamas apie rangovų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, pastebi ir Andrius Palionis, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys.

Kai kalbama apie viešuosius finansus, skaidrumo nėra per daug

Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė, nesutinka su V. Jankūno pastabomis dėl neva, per didelio viešumo, kuris iškreipąs konkurenciją. „Kai kalba eina apie viešuosius finansus, atvirumo, skaidrumo ir viešumo niekada nebuvo per daug. Tiek, kiek man bus lemta būti Viešųjų pirkimų tarnyboje, tas vertybes ir principus tikrai ginsiu, nes manau, kad tai bus naudinga ir verslui, – stebėti, kaip konkurentai „eina į minusą“ ir vis tiek dalyvauja konkursuose; įdomu stebėti ir prekių gamintojams, kokios iš tikrųjų yra kainos ir kaip gaunamas papildomas finansavimas. Galų gale, tai bus sveika visuomenei“, – sako naujoji VPT direktorė D. Vilytė.

Tačiau ji pritarė dėl ekonominio naudingumo kriterijaus, pastebėdama, kad Lietuvai jo reikia ne tik dėl to, kad tai daryti skatina Europos sąjunga. VPT žada investuoti daugiau laiko ir pajėgumų, mokyti užsakovus, teikti jiems metodinę pagalbą, kad šis būdas prigytų. D. Vilytė nesitiki, kad tai pavyks įgyventi labai greitai, tačiau tai yra kelias, kuriuo VPT yra pasirengusi eiti.

„Didžiosios valstybės bėdos“ imasi Vyriausybė

Investicijų planai yra ta „didžioji valstybės bėda“, kaip ją pavadino VPT direktorė D. Vilytė, dėl kurios yra keiksnojamas renovacijos procesas. A. Palionio, Seimo biudžeto ir finansų komiteto nario, nuomone, daugelį investicinio plano problemų galima būtų spręsti perėjus prie skaitmeninės statybos principų, kurie sumažina klaidų tikimybę. „Suskaitmeninti“ vieną standartinį daugiabutį namą, jo skaičiavimais, kainuotų apie tūkstantį litų. Registrų centras šiuos duomenis įkeltų į savo portalą, kuriame turėtų būti sukurtas specialus registras, prieinamas visiems rangovams ir administratoriams. Toks registras su „suskaitmenintais“ pastatais, anot parlamentaro, aktualus tampa ir dėl to, kad netrukus laukiama startuojant viešųjų pastatų renovaciją.

Kaip tvirtina Seimo narys A. Palionis, dėl investicinių planų diskutuojama ir Vyriausybėje. „Linkstama prie to, kad prieš vykdant rangos pirkimus, būtų padarytas techninis projektas, kuris garantuotų teisingus kiekius“, – sakė A. Palionis. Elvyra Radavičienė, Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento direktorė, patikino, kad AM kartu su Lietuvos statybininkų asociacija netrukus pristatys Vyriausybės strateginiam komitetui pasiūlymus apie „skaitmenizavimą“ statyboje, perspektyvas ir numatomus žingsnius. Tačiau kol šie sprendimai laukia savo eilės, parlamentaras A. Palionis siūlo nedelsti – su gyventojais sėsti prie derybų stalo ir tartis, kaip taisyti jau padarytas klaidas.

Dabar susidariusią problemą dėl investicinių planų VPT direktorė D. Vilytė siūlo spręsti pasitelkiant Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Ši organizacija, jos nuomone, turėtų į procesą įjungti papildomą investicinių projektų patikrą. „Šiame lekiančiame traukinyje tai būtų vienintelis būdas, kuris šiek tie pagerintų situaciją“, – siūlo D. Vilytė. VPT vadovė, susipažinusi su investicinių planų kokybe, matydama, kokio lygio bendrovės dalyvauja pirkimuose, mano, kad būtina skirti lėšų ir peržiūrėti investicinius planus. Tik tuomet, jos nuomone, konkursuose dalyvautų tinkamos kokybės produktai.

Investicijų planai – „žinome, kokie jie buvo prieš trejus metus, ir kokie yra dabar“

„Investicijų planų kokybei iš pat pradžių skyrėme ir skirsime ypatingą dėmesį, – sakė Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas. – Patys žinome, kokie jie buvo prieš trejus metus, ir kokie yra dabar.“

Jei anksčiau projekto rengėjui nereikėdavo vykti į vietą matuoti kiekių, pagrįsti nurodytų kainų, dabar situacija, jo žodžiais, yra pasikeitusi. Be to, investicinių planų rengimui griežtinami kvalifikaciniai reikalavimai, neužilgo investicinius planus turėtų pradėti rengti projektų rengėjai. Tačiau, primena p. Petrauskas, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, investicinių planų ekspertizė negalima, nes tai nėra projektas. Tik tuomet, kai jis taps projekto dalimi, kad ir ekonomine, planus dėl ekspertizės galima bus įgyvendinti.

Kokybe, p. Petrausko nuomone, pirmiausiai turi rūpintis ir patys statybos proceso dalyviai, taigi ir užsakovai bei administratoriai. Jis priminė Viešųjų pirkimų įstatymą, kuriame parašyta, kad administratorius kartu su statytoju organizuoja ir atlieka statybos techninę priežiūrą.

Viešieji pirkimai ne pagal verslo planą, o pagal techninį projektą

E. Radavičienė, AM Statybos ir būsto departamento direktorė, palaiko ministerijos nuostatą, kad investiciniai planai yra per daug sureikšminami – tai esąs tik verslo planas ir jame tikslūs duomenys nėra reikalingi. Jos žodžius apie tai, kad viešuosius pirkimus reikia vykdyti ne pagal verslo planą, o pagal techninį projektą, pagal tikrus skaičius, auditorija, kurioje vyko diskusija, sutiko garsiai pritardama.

Reaguodama į pastebėjimus dėl renovacijos darbų pirkimo per CPO LT, AM atstovė pastebėjo, jog katalogas, jos nuomone, nėra prastas, pagal jį perka ir nuperka daugelis, tačiau jį nuolat reikėtų pildyti kvalifikaciją atitinkančiais rangovais.

Rangovui iškelta byla, bet jis ir toliau dalyvauja konkursuose

Teisininkų klientais tampa visi renovacijos proceso dalyviai. Vytautas Kalmatavičius, advokatų kontoros TRINITI partneris, NT ir statybos praktikos grupės vadovas, remdamasis savo patirtimi, siūlo rangovams, kurie pažeidžia bent vieną sutartį, tam tikrą laiką neleisti dalyvauti kituose pirkimuose. V. Kalmatavičius stebisi situacija, kuomet rangovai, kuriems iškeltos bylos, toliau dalyvauja pirkimuose ir laimi konkursus. „Atsakingų institucijų atstovai tik skėsčioja rankomis, o gyventojai ir administratoriai skambina pavojaus varpais“, – sako V. Kalmatavičius.

Atsiliepdamas į CPO LT prašymą teikti pasiūlymus dėl elektroninio katalogo, teisininkas pastebėjo, kad pagrindinėje CPO LT sutartyje nėra garantijos, t. y. draudimo laidavimo rašto formos. Pasirašyti sutartį skiriamos 5 dienos, – šis terminas, anot V. Kalmatavičiaus, yra trumpas, ir tuo pasinaudoja draudikai, prirašydami „visokių sąlygų“. Dėl to administratoriams ir gyventojams kyla sunkumų, kovojant su nekokybiškai dirbančiais rangovais.

Kaip pastebėjo CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, draudimo laidavimo rašto formos sutartyje nėra, tačiau joje yra reikalavimai garantui. Perkančiajai organizacijai reikia tik pasitikrinti, ar pateikiamas užtikrinimas – tiek banko, tiek draudimo kompanijos, – atitinka sutartyje nurodytus reikalavimus.

Diskusijos „Kaip tobulinti viešuosius renovacijos ir statybos darbų pirkimus, vykdomus per CPO LT?“ pabaigoje CPO LT direktorius R. Černiauskas dar kartą pabrėžė įstaigos suinteresuotumą efektyvinti elektroninį katalogą, dar labiau jį pritaikant tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjų poreikiams.

Renovacija kliūva vis už to paties - investicinių planų ir atsakomybių

CPO LT. Norėtume, kad visų norai sutaptų su galimybėmis

Investicijų planai ir renovacija. Kodėl atsitiko didžioji valstybės bėda

Renovacijos darbų pirkimas: dažniausiai girdimi priekaištai dėl investicijų planų, kainų ir kokybės