Ką galima daryti, jei prieš jūsų langus staiga iškilo kitas pastatas?
Mūsų patirtis tokia: dėl valdininkų neapdairumo sklypą šalia mūsų namo susigrąžinę savininkai norėjo jame pradėti komercinės paskirties statybas. Tačiau to negalėjo daryti dėl sklypo paskirties – tai žemės ūkio, o ne komercinės paskirties sklypas. Šiame sklype buvo planuojama įrengti intensyviai naudojamus želdinius (parką).
Tam, kad pakeistų paskirtį, jie laukė 2015-ųjų metų, kol pasikeis bendrasis miesto planas. Po kryžiaus kelių, kai įvairiose instancijose bandėme savarankiškai išsiaiškinti sklypo grąžinimo aplinkybes, neturėjome kito pasirinkimo kaip tik kreiptis į prokuratūrą, siekdami užkirsti tam kelią.
Prokurorai iš tiesų rado priežasčių, galimų viešojo intereso pažeidimo požymių, remdamiesi tuo išreikalavo visų dokumentų, kurių mums anksčiau gauti nepavyko ir parengė ieškinį teismui dėl restitucijos taikymo (sklypo grąžinimo atgal valstybei). Taigi, šiuo metu teisiamės su Nacionaline žemės tarnyba dėl neteisėto sklypo grąžinimo fiziniam asmeniui.
Sklypui kol kas uždėtas areštas, neleidžiama keisti jo paskirties ar parduoti. Manau, kad viską, ką galėjome, jau padarėme. Dabar tiesiog laukiame, kaip pasibaigs teismas, aktyviai dalyvaujame ir teisminiame procese.
Mūsų žiniomis, atsakovės (sklypo savininkės) advokatas nori sudaryti su Vilniaus miesto savivaldybe taikos sutartį bei ketina įrengti parką savo lėšomis. Su sąlyga, kad jame bus kažkoks komercinis elementas. Iš karto klausiu: koks tai komercinis elementas?
Jei tai bus pora kioskų, prekiaujančių vaisvandeniais – nieko blogo, tačiau jei parkas bus aptvertas tvoromis ir renkami pinigai už įėjimą į jį – mums nepriimtinas toks „komercinis elementas“.
Tai turi būti vieša erdvė. Kadangi negavome atsakymo, kokia yra tos „taikos sutarties“ esmė, kreipėmės į savivaldybę, kad ir mus įtrauktų į taikos sutarties rengimą.
Visi mūsų ir aplinkinių namų gyventojai, pirkę butus iki 2009 m., buvo užtikrinti, kad šioje vietoje yra ir bus parkas (daugiabutis stovi Naujojoje Pilaitėje, netoli Pilaitės prospekto). Jau nuo 2007-ųjų Naujosios Pilaitės rajone yra visi keliai, įrengta visa infrastruktūra – tetrūko pačių želdinių.
Pagyvenę čia kelerius metus nusprendėme įsteigti bendriją ir parką įrengti savo lėšomis – maža ką – gal savivaldybė neturi tam lėšų? Nusprendėme padėti savivaldybei savo darbo jėga.
Kreipėmės į Pilaitės seniūniją su prašymu padėti sutvarkyti parką. Ir visiškai atsitiktinai sužinojom, jog sklypas – jau nebe savivaldybės.
Jis buvo itin greitai grąžintas fiziniam asmeniui su visais keliais, visa infrastruktūra, nutiestomis komunikacijomis (šilumos, elektros, nuotekų tinklais ir vandentiekiu). Pagal įstatymą grąžinti sklypą, kuriame jau įvestos komunikacijos – draudžiama.
Už šio „kabliuko“ ir užsikabinome.
Ką darėme? Pirmiausia kreipėmės į savivaldybę, kuri mums teatsakė, kad sklypas, nors savivaldybė tam ir prieštaravo, grąžintas buvusiam savininkui.
Tuomet – į Žemės tarnybą, klausdami, kuo remiantis šis sklypas grąžintas?
Žemės tarnyba į užduotus klausimus neatsakė. „Nieko neaiškinsime, jei norite – skųskitės“, – toks tebuvo jų atsakymas.
Skundėmės prokuratūrai, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą galimai neteisėtai pasielgusių valstybės tarnautojų atžvilgiu, tačiau skundas buvo atmestas. Trūko įrodymų dėl konkrečių tarnautojų kaltės. Tačiau kaip juos gauti, jei Nacionalinė žemės tarnyba neteikia jokios informacijos? Prokuratūros veiksmus apskundėme ikiteisminio tyrimo teisėjui, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą, gauti įrodymus ir jų pagrindu patraukti kaltus asmenis atsakomybėn. Mums tiesiog trūko duomenų įrodyti, kad buvo vykdoma neteisėta veikla.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas neiškėlė jokios bylos ir paliko prokuroro sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nepakeistą.
Galiausiai tas pats prokuroras pripažino, kad kažkas šioje situacijoje ne taip ir perdavė bylą prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui.
Šis skyrius išsireikalavo visų duomenų, kurių mums gauti taip ir nepavyko, juos išanalizavo ir patvirtino mūsų abejones, kad sklypas grąžintas galimai neteisėtai. Prokuroras, ginantis viešajį interesą, pateikė ieškinį teismui dėl NŽT sprendimo atkurti nuosavybę panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Tada pagaliau gavome visus su sklypu susijusius dokumentus.
Žinoma, tuose dokumentuose – akivaizdus aplaidumas. Biurokratas pasielgė taip, kaip reikėjo kažkam, o ne visuomenei. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2009 m. įsakymu suformuojamas sklypas busimam parkui įrengti ir kreipiamasi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu leisti naudotis suformuotu sklypu (įrengti parką, vystyti naujo mikrorajono infrastruktūrą) 99 metus. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 9 d. įsakymu suformuojamas busimo parko sklypas jo paskirtis, ribos ir naudojimosi sąlygos ir pavedama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui užregistruoti suformuotą sklypą.
Įdomiausia bylos dalis ir neteisėto grąžinimo esminis momentas – 2010 m. kovo 29 d. t.y. po 20 kalendorinių dienių prieš tai aprašyto sprendimo priėmimo, to paties Vilniaus apskrities viršininko jau kitu įsakymu tvirtinamas kitas sprendimas tvirtinantis atliktus kadastrinius matavimus grąžinant sklypą privačiam asmeniui. Privatus asmuo suformuotas sklypo ribas labai greitai įregistruoja.
„Iš miego pabudęs“ Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, kuriam 2010 m. kovo 9 d. įsakymu yra pavesta užregistruoti suformuotą busimo parko sklypą VĮ „Registrų centras“ 2011 m. kovo mėn. pagaliau kreipiasi į VĮ „Registrų centrą“, su prašymų įregistruoti 2010 m. kovo 9 d. įsakymu suformuotą busimo parko sklypą, bet sklypo jau nebėra. Jis jau grąžintas fiziniams asmeniui (t.y. užimtas) pagal 2010 m. kovo 29 d Vilniaus apskrities viršininko įsakymą.
Mūsų manymų ši byla turi akivaizdžius nusikalstamo neveikimo požymius, dėl kurių fizinis asmuo atgavo nuosavybę, o miesto ir gyventojų interesas „guli valdininkų stalčiuje“ metus laiko ir matyt „tyliai laukia“ savo eilės.
Kitas teismo posėdis numatytas 2016 m. sausio 11 dieną.
Tikimės, jog mūsų interesai bus apginti. Atsakovės advokatas dievagojasi, jog grąžinant sklypą fiziniam asmeniui (sklypo kadastriniai matavimai vietoje buvo atliekami 2010-06-02) dar nebuvo įrengta infrastruktūra. Tikėtina, kad jie net nepastebėjo nei kelių, kuriais atvažiavo, nei apšvietimo ar kitų infrastruktūros elementų, kurie jau buvo įrengti nuo 2006 m. ar net anksčiau. 2007 m. jau buvo priduotas M.Mažvydo 15 namas ir pirmieji naujakuriais jau gyveno jame nuo 2007 m. vasaros pabaigos. Absurdas ir akivaizdus melas! Na, jei jau reikia – renkame vaizdinę ir kitokią medžiagą tam įrodyti.
Žinoma, norėtume, kad sklypas liktų toks, koks ir planuotas, be jokių komercinės paskirties objektų ar „komercinių elementų“ jame.
Ar būtų buvę vilties sustabdyti statybas, jei netyčia nebūtume aptikę, kad sklypas grąžintas buvusiam savininkui?
Stipriai abejoju. Mūsų laimė – jog sklypo savininkams reikėjo pakeisti jo paskirtį. Jie tiesiog nespėjo to padaryti, užkirtome tam kelią
Kadangi supratome, jog savo jėgomis mūšio nelaimėsime, perdavėm prokuratūrai. Panašu, kad pavyko.