Pradėjote informacinę kampaniją „Išmintinga investicija“, kurioje atkreipėte dėmesį į daugelį renovacijos aspektų, kuriuos dažniausiai pamirštame ir menkai aptarinėjame. Sakykite, ar verta klausti, ką dar be mažesnių sąskaitų už šildymą gali duoti renovacija?

Taip, žinoma verta. Pasaulio sveikatos organizacija yra suskaičiavusi, kad net 90 procentų savo laiko mes praleidžiame pastatuose. Todėl nuo patalpų mikroklimato ir gyvenamosios aplinkos labai priklauso mūsų gyvenimo kokybė.

Investicija į pastatų modernizavimą, renovaciją yra ne tik investicija į „mažesnes sąskaitas už šildymą“ ar energinį naudingumą, bet ir į garso izoliavimą, gaisrinę saugą, komfortišką ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Kalbant apie pastatų šiltinimą, kokius aspektus išskirtumėte kaip svarbius ir reikšmingus?

Visų pirma reiktų pasakyti, kad šilumos izoliavimo, pastatų šiltinimo sprendiniai turi būti išties efektyvūs. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne tik šiltinimo medžiagos ir jų savybės nulemia vienokį ar kitokį rezultatą, bet ir visas sprendimas, visa šiltinimo sistema. Na, žinoma ir darbų kokybė.

Pavyzdžiui, jei sienos drėksta, tai jų šilumos izoliacinės savybės prastėja, jau nekalbant apie tokių atitvarų ilgaamžiškumą. Drėgmė yra didžiausias pastato priešas. Ilgai besikaupiant drėgmei, padidėja visos sienos drėgnis, todėl ant vidinių sienos paviršių susidaro tinkamos sąlygos pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams augti. Visa tai mažina pastato naudojimo efektyvumą, blogina patalpų mikroklimatą ir trumpina pastato sienos naudojimo laiką.

Mineralinė vata yra vandens garams laidi medžiaga ir leidžia drėgmei pasišalinti iš atitvarų. Paprastai tai yra vadinama „kvėpuojančiomis sienomis“.

Iš mineralinio pluošto pagaminta termoizoliacinė medžiaga vandens garus praleidžia daug geriau nei kitos termoizoliacinės medžiagos. Pro šią medžiagą praeinantys vandens garai nekeičia akmens vatos savybių: siena išdžiūsta, o mineralinė vata ir toliau puikiai sulaiko šilumą, slopina triukšmą ir apsaugo nuo ugnies poveikio.

Izoliacinės medžiagos turbūt retai tampa gaisro priežastimi. Kodėl Jūs akcentuojate šiltinimo medžiagų degumą?

Izoliacinės medžiagos gal ir netampa gaisro priežastimi, tačiau kalbant apie saugumą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek Jūs galite sumažinti gaisro riziką ir gaisro padarinius. Jei naudojame nedegias statybines medžiagas, tai nepabloginame pastato atsparumo ugniai. Bet jei naudojame degias statybines medžiagas, tai mes prisidedame prie spartesnio gaisro plitimo. Laikas yra lemiamas veiksnys gaisro atveju. Kiek laiko turėsime žmonių ir materialinių vertybių gelbėjimui, kiek laiko liks sustabdyti gaisro plitimą – tai, bene, reikšmingiausi dalykai.

Mūsų gyvenamojoje aplinkoje, būstuose kasmet daugėja daiktų, pagamintų iš įvairių plastikų, organinių medžiagų. Paskutiniais dešimtmečiais gaisrų trukmė – nuo užsiliepsnojimo iki visiško gaisro išplitimo – drastiškai trumpėja, o nuostoliai didėja.

Beveik visos mineralinės vatos rūšys yra klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau akmens vatai būdinga itin aukšta – apie 1000 laipsnių lydymosi temperatūra, todėl ši vata konstrukcijas nuo ugnies poveikio saugo ilgiau. Dauguma be dangos akmens vatos gaminių priskiriami saugiausiai A1 klasei pagal degumo klasifikaciją.

Aš suprantu, kad pasirinkdami šilumos izoliaciją dažniausiai žmonės net nepagalvoja, kaip tai pakeičia jų pastato sienų gaisrinę klasę. Pavyzdžiui, mūro arba blokinių daugiabučių namų sienas, kurios yra nedegios ir atitinka A1 klasę, apšiltinus žemesnės degumo klasės izoliacinėmis medžiagomis, yra pabloginama pastato sienų degumo klasė, apie tai net nesusimąstant, net nepagalvojant, to net neįvertinant. Tik įvykus gaisrui suprantame kokią didelę klaidą mes padarėme.

Kokios dar izoliacinių medžiagų savybės, Jūsų nuomone, yra svarbios kalbant apie gyvenamosios aplinkos gerinimą šiltinant pastatus?

Artėkime prie žmogaus ir to, kaip jis jaučiasi. Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Miesto transporto, buitinių prietaisų, garso ir vaizdo aparatūros sukuriamo triukšmo lygis per paskutiniuosius 15-20 metų padidėjo apie 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip 2 kartus didesnį triukšmą.

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad triukšmas trikdo mūsų poilsį ir miegą, trukdo susikaupti dirbant ar mokantis, triukšmingoje aplinkoje būnantys žmonės greičiau susierzina, blogėja jų psichinė sveikata, vystosi hipertenzija ir išeminė širdies liga. 

Triukšmą sukeliančių technologinės pažangos priemonių atsisakyti sunku, todėl patalpos, kuriose žmonės praleidžia didžiąją gyvenimo dalį, turi būti gerai izoliuotos tiek nuo aplinkoje sklindančio, tiek ir nuo pastatuose esančių triukšmo šaltinių. Patalpose turi būti maža aidėjimo trukmė.

Mineralinė vata yra porėta medžiaga, dažnai naudojama daugiasluoksnėse konstrukcijose. Pastatų fasaduose ir stoguose naudojami vatos gaminiai apsaugo patalpas nuo išorėje sklindančio triukšmo, vidinėse pertvarose ir perdangose sumontuota vata slopina pastate sukelto triukšmo sklidimą. Akmens vatos garso sugerties koeficientas α yra 1, tai – vienas geriausių, lyginant su kitų medžiagų sugerties koeficientais, todėl patalpose įrengti akmens vatos elementai sumažina garso aidėjimo trukmę ir intensyvumą.

O kaip dėl kainos? Ar „Paroc“ akmens vatos kaina yra pagrįsta?

Kartais žmonės galvoja, kad sienų šiltinimas nedegia, puikiai šilumą ir garsą izoliuojančia, vandens garams laidžia šilumos izoliacija iš akmens vatos yra gerokai brangesnis už šiltinimą kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Tad nusprendėme suskaičiuoti keletą konkrečių gyvenamųjų namų šiltinimo įvairiomis sistemomis variantų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 50 kv. m ploto butas 12 aukštų 60-ies butų renovuojamame daugiabutyje šiltinant sienas tinkuojama fasado sistema su akmens vatos izoliacija pabrangsta tik 213 eurų, tai yra vos keliais eurais už kvadratinį būsto ploto metrą. Toks neženklus ir nereikšmingas pabrangimas arba papildoma nedidelė investicija sukuria vertes, kurios yra ypač svarbios ir sunkiai įkainojamos, tai – geresnę gyvenamąją aplinką, „kvėpuojančias sienas“, saugesnį ir ilgaamžį būstą.