Netekęs kantrybės buto gyventojams dėstyti, kodėl „atestuotos dizainerės“ sprendimas neturėtų būti įgyvendinamas, E. Zaremba kartais provokuoja: „Puiki idėja! Kaip mūsų architektai to nesugalvojo! Pasiūlysiu ir jūsų kaimynams tualetą įsirengti virš jūsų miegamojo!“

Tas raminantis čiurlenančio klozeto garsas

„Žmonių vaizduotė ir kūrybiškumas, vis tik, yra beribiai. Gavę laisvę ne visuomet žinome, kaip atsakingai su ja elgtis – tai pasireiškia įvairiose srityse. Tad paminėsiu tik kelias situacijas, su kuriomis patys esame susidūrę“, – portalo Statybunaujienos.lt žurnalistams sakė E. Zaremba.

Greičiausiai visiems jau yra tekę susidurti su pakabinamais klozetais – jų bakeliai ir nuleidimo mechanizmai montuojami sienoje. Tad kam prarasti dalį vertingo tualeto ploto, kai bakelį iš tiesų galima įmontuoti... į kaimyno sieną?

„Ką jie daro? Šiaip reikėtų tokį bakelį tvirtinti prie sienos ir uždengti. Tačiau žmogus pasižiūri brėžinius: ties klozetu – tarpbutinė siena. Joje – plyta, garso izoliacijai skirta vata ir vėl plyta. Gudručių pamokyti, jie išdaužo plytų sluoksnį, lauk išlupa izoliacinę vatą ir į tą susidariusį gal 20-ies centimetrų sluoksnį įgrūda tą visą savo bakelio sistemą. Tokiu būdu sutaupo sau nemažą centimetrų kiekį erdvės“, – apie vieną iš „rekonstrukcijų“ naujame bute pasakojo E. Zaremba (asm. archyvo nuotr. kairėje)

Kokios būna tokio remonto pasėkmės? Na, tiesiog kaimynas puikiai girdi visus tuos kartus, kai jūs nuleidžiate vandenį. Girdi taip puikiai, kad kartais nuo šio garso prabunda naktimis, o netrukus ima koneveikti daugiabučio rangovą: „Kokį šlamštą čia pastatė?!“

„Gudrutis sau pasidaro patogiau, o kaimynui ženkliai pablogina gyvenimo kokybę. Ir įrodyti tai sunku – juk reikia patekti į privačią nuosavybę. Mums gali pasakyti: „Eikit lauk, ko čia landžiojat?!“– kalbėjo bendrovės „Veikmė“ vadovas.

Virš miegamojo – vonia su tanko varikliu

Kita gana dažnai pasitaikanti šunybė – klozeto perstatymas į kitą vietą. Tai lengviausia padaryti išdaužius grindų sluoksnį ir išėmus ten esančią garso izoliacijai skirtą medžiagą.

„Kol kas viskas gerai – tokius darbus ir reikia atlikti, norint grindyse išvedžioti nutekėjimo ir vandens padavimo vamzdžius. Tačiau tai padarę jie nesudeda garso izoliacijos į vietą! Tiesiog užpila cementiniu sluoksniu. Toje vietoje vėlgi dingsta tarpbutinė garso izoliacija“, – paaiškino E. Zaremba.

Jis svarstė, jog kartais to galbūt nežino net pats buto savininkas – jis gali pasamdyti atgrubnagius statybininkus, kurie tiesiog tingės tvarkingai sudėti garso izoliacijos sluoksnį atgal.
Pakabinamas tualetas. Pixabay.com nuotr.

Kiti nusprendžia, jog sanitarinio mazgo nori didesnio: jo vietoje įsirengia sandėliuką, o tualeto ir vonios patalpas perkelia į kitą vietą. Gal ir neblogai. Tačiau ar norėtumėte, jog kaimynas turėtų tualetą tiesiai virš jūsų miegamojo?

„Hidroizoliacija – gal dar dar, bet garsas... Atsiranda garso šaltinis, kuris šioje vietoje nebuvo numatytas. Taip sugadinamos sąlygos žemiau gyvenančiam kaimynui. Na, duok Dieve, kad visus sluoksnius žmogus įrengtų atsakingai. Tačiau tokia galimybė yra mikroskopinė. O kur dar idėja tokioje vietoje įrengti burbulinę vonią? Ir tokią „gerą“, su kinietišku tanko varikliu!“ – gyventojų išradingumą komentavo E. Zaremba.

Kai kurie pirkėjai ateina iki pat direktoriaus kabineto su brėžiniais ir įsitikinimu – „klientas visada teisus“.

„Tada sakau: „Tikrai, kokia gera idėja! Jūsų dizaineris puikiai padirbėjo, išdėstė visas funkcines zonas taip, kaip patogiau – mūsų architektai, žiopliai, to neįvertino. Pasiūlysiu ir jūsų viršutiniam kaimynui sanitarinį mazgą perkelti virš jūsų miegamojo!“. Pamatytumėte reakciją...“, – juokiasi „Veikmės“ vadovas.

Vakuumas, bet užtat nešalta

Išdaužius grindis „Veikmės“ statytame bute rastumėte ploną juostelę akmens vatos – ji taip pat įdedama dėl garso izoliacijos.

„Jei šios juostelės neįdeda atgal, o tiesiog užlieja išlyginamąjį sluoksnį – smūginis garsas keliauja per visą pastatą. Taip gadinama gyvenimo kokybė ir sau, ir kaimynams“, – kalbėjo pašnekovas.

Dar vienas taškas, kur dažnai klystama – virtuvės garų surinktuvas. Ortakyje, ant kurio kabinamas garų surinktuvas, dažniausiai yra sumontuoti atbuliniai vožtuvai.

„Baldų gamintojai-surinkėjai, neretai nesigilina, kas tai per įtaisas: montuodami išlupa tą vožtuvą, ir neįdeda atgal. Ar iš žioplumo, ar iš tingėjimo. Tuomet, įsivaizduokite, ištrauktas oras per tą vėdinimo kanalą pučiamas atgal į butą. Esant atbuliniam vožtuvui to niekada nebūtų“, – sako E. Zaremba.

Virtuvė su garų surinktuvu. Freedigitalphotos.net nuotr.

Dar viena situacija – kai buto naujakurys savo naująjį garų surinktuvą išsirenka pagal grožį, o ne pagal realius poreikius.

„Išsirenka 1000 ir daugiau kubų (ištraukiamo oro, – red. past) galingumo. Kai vidutiniam butui užtenka 300 kubų galinčio ištraukti garų surinktuvo. Gal ir nieko blogo, kai tą galingumą žinai ir jį teisingai naudoji. Vietoje to oro, kuris ištrauktas, jo turi pritekėti. Žmogus spusteli 3 mygtuką (didžiausio galingumo trauka) ir suformuoja savo bute vakuumą! Veikiant jėgai oras pradedamas traukti iš visur – per mažiausius plyšelius“, – sakė E. Zaremba.

Dar viena slidi būsto vieta – orlaidės. Oras pro jas į būstą patenka šaltas. Todėl dalis gyventojų nutaria, jog nėra ko šalčio leisti į namus... ir užpurškia jas sandarinimo putomis.

„Kai nebelieka jokio vėdinimo, pradeda rasoti langai, žmogus dūsta, vaikšto pamėlynavęs ir teisinasi: „Vaikui šalta!“. Bet ar dėl to reikia vaiką dusinti? Orlaidės turi rankinio uždarymo funkciją – jas galima uždaryti, kai šalta, galiausiai – vaiko lovelę perstatyti kiek toliau nuo lango“, – stebėjosi E. Zaremba.

Daugiabučiame – kaimo turizmo sodyba su židiniu

Dar viena situacija: kai sugalvoję įsirengti įmantresnę palangę gyventojai ar jų pasamdyti statybininkai išplėšia garo izoliacijos juostas. Vėliau buto gyventojas skundžiasi pojūčiu, jog per langą „traukia vėjas“.

Taip pat negalima sausuoju būdu montuoti sienoje elektros kištukinių lizdų. Jei jau lendate į sienas ir suploninate šilumos izoliacijos sluoksnį, sumontuokite lizdus šlapiuoju būdu – naudodami skiedinį ar glaistą.

Jei sugalvojama įsirengti tokius blokus tarpbutinėse sienose – galioja ta pati taisyklė.

E. Zaremba nesveikina ir noro daugiabučiame name įsirengti židinį. Žinoma, tai – įmanoma, tačiau galioja daugybė papildomų priešgaisrinių reikalavimų, taisyklių, ką galima daryti, ko – negalima.Kad būtų paprasčiau, naujakuriai priima paprasčiausią sprendimą – židinio kaminą išveda į bendrą vėdinimo kanalą.

„Ir taip, pavyzdžiui, nuo antro aukšto iki devinto „varo“ dūmus“. Tiems, kurie klausia, rekomenduojame tai darančias įmones – juk kompetentingos įmonės nedaro tokių nesąmonių, jos saugo savo reputaciją“, – gūžčiojo pečiais pašnekovas.


Kad židinys daugiabutyje būtų įrengtas taip, jog nekeltų kitiems neigiamų pojūčių, kreipkitės į specializuotas įmones. Pixabay.com

Ką E. Zaremba patartų naujakuriams? Visų pirma – neužmiršti, jog daugiabutyje jie turi kaimynus. Antra – konsultuotis. Trečia – samdyti kvalifikuotus architektus bei dizainerius.

„Nori kažką daryti? Ateik ir pasiklausk. Žinoma, dalis tų, kurie išgirsta, kad kažko daryti negalima, palinksi galva ir eina daryti to, ką sugalvojo“, – sakė jis.

„Kiekvienas Lietuvoje yra geras statybininkas. Kaip ir krepšinio treneris“, – juokdamasis pokalbį užbaigia pašnekovas ir išdėsto auksinę taisyklę: „Remontuok butą taip, kaip tikiesi, kad remontuos kaimynas virš tavęs.“