2021 vasario 26 d. penktadienis, 18:19
Reklama  |  facebook

Kaip pastatui „įkrėsti“ proto

Aušra POCIENĖ      2015-11-05 06:00
Šiais laikais pastatas „be proto“ – mažiau vertas, nors ir pastatytas iš gerų ir brangių medžiagų, prikištas modernios ir sudėtingos inžinerinės įrangos. Žmogui tarnaujančia mašina jį paverčia išmanūs valdymo sprendimai, be kurių pastatas – tik nekilnojamas turtas, o brangi įranga – metalo krūva.
nuotrauka
„Premium“ verslo centras – vienas iš naujausių biurų kompleksų, kuriame įrengta išmani pastatų valdymo sistema. Bendrovės „Tvertika“ iliustr.


Minimos įmonės
BOD Group,
Tvertika, UAB
Neatsitiktinai inžinierinės įrangos automatizavimo profesionalai, kalbėdami tarpusavyje, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo ir kitą pastatų inžinerinę įrangą vadina „geležimi“ . Šiais laikais moderni įranga dažniausiai yra automatizuota, tačiau kiekvienas įrenginys kalba savo kalba. Tam, kad jie susišnekėtų ir duotų daugiausia naudos, nagus turi prikišti automatizavimo ir inžinierinių sistemų integravimo specialistai, kiekvienu konkrečiu atveju galintys pasiūlyti efektyviausius pastatų valdymo sprendimus. O nauda – akivaizdi: kelis kartus mažesnės sąskaitos už energiją, komfortas, efektyvi gamyba.

Bandė lenktyniauti su automatika

Skamba keistai, tačiau debesų kompiuterijos, daiktų interneto amžiuje inžinerinių sistemų automatika vis dar nėra toks svarbus pastato elementas, kaip sienos, stogas ar interjeras. Nors pastatų valdymo sistemų kaina tesudaro 2-5 proc. bendros sąmatos, o taupo nemažus pinigus, neretai sutaupyti bandoma būtent šių sprendimų sąskaita.

Šešiolika metų rinkoje dirbančios nedidelės pastatų inžinerinių sistemų automatizavimo bendrovės „Tvertika“ savininkas Tadeuš Mindiul pasakoja, kad net ir rimti rinkos žaidėjai – nekilnojamojo turto plėtotojai – kartais tik pasimokę iš savo klaidų, įvertina pastatų valdymo sprendimų naudą. Vienas modernių biurų statytojas, tik statydamas trečią biurų korpusą įrengė automatizuotą pastatų valdymo sistemą ir patyręs, kad ji taupo laiką ir leidžia biuro eksploatacijos išlaidas sumažinti maždaug 4 proc., nusprendė išmanų valdymą įrengti ir kituose anksčiau pastatytuose korpusuose. Tą padaryti, žinoma, galima, tačiau darbas sudėtingesnis, nei iš karto tą darant, ir kainuoja brangiau.

Tiesiog anekdotinė istorija nutiko viename Vilniaus daugiabutyje, kuriame „Tvertika“ specialistai automatizavo šildymo sistemą. Šildymo sezonui pasibaigus, daugiabučio namo bendrijos pirmininkas liko nepatenkintas, nes neva sutaupė per mažai.

„Pasirodo, žmogus yra pensininkas, visą dieną praleidžia namie ir vis bėgioja reguliuoti sistemos: kai saulė pašildo ar sinoptikai žada gerą orą, šildymą sumažina, kai vėjuota ar šalčiai, padidina. Tuomet jam pasakiau, kad galėjo iš viso negauti naudos, jei automatika būtų dirbusi prasčiau nei jis. Bet kadangi vis dėl naudos buvo, automatika, vadinasi, buvo protingesnė“, – prisiminęs kuriozišką atvejį juokiasi T. Mindiul, bendrijos pirmininkui, užuot bėgiojus reguliuoti sistemos, pasiūlęs naudingiau leisti laiką skaitant knygas ar prie televizoriaus.

Sėkmės istorijoms reikia pasitikėjimo

Dar viena sritis, kuri šiandien sunkiai įsivaizduojama be inžinerinių sistemų automatizavimo, pastatų valdymo – pramonės objektai. „Tvertika“ šioje srityje turi daug patirties, o vienu sėkmingiausiu bendradarbiavimo su užsakovais atveju vadina darbą bendrovės „BOD Group“ Aukštųjų technologijų tyrimo centre.


(Vienu sėkmingiausiu bendradarbiavimo su užsakovais atveju bendrovės „Tvertika“ specialistai vadina darbą „BOD Group“ Aukštųjų technologijų tyrimo centre. Bendrovės nuotrauka)

Modernioje gamykloje, kurioje turi būti užtikrinta išskirtinai švari gamyba ir efektyvus energijos panaudojimas, specialistai sukūrė unikalią klimato kontrolės, gamybos aprūpinimo šiluma ir šalčiu valdymo sistemą.

„Gamyklos patalpų šildymui ir aušinimui naudojama geoterminė energija. Galinga šilumos siurblių sistema, viena vertus, gamina šilumą, antra vertus – šaltį, kuris paprastai atiduodamas į žemę, o mes jo dalį panaudojame gamyboje. Jei neužtenka šalčio, papildomai įsijungia šaltį gaminanti įranga. Ji vėl generuoja šilumą, kurią mes taip pat panaudojame tiek patalpų klimato palaikymui, tiek gamybos procesui. Esame supynę tokią „pynę“ ir ją automatiniu būdu kontroliuojame. Tokių procesų valdymui vien programavimo neužtenka. Būtina suprasti ir mechaniką“, – pabrėžia T. Mindiul.

Ne mažiau inovatyvus sprendimas, leidžiantis taupyti energiją ir užtikrinantis efektyvų patalpų vėdinimą ir kondicionavimą, pritaikytas ir Santariškių klinikų reanimacijoje. Tačiau, kad tokie sprendimai gimtų, labai svarbus visų svarbiausių šio proceso grandžių – užsakovo, įrangos rangovų ir valdymo sprendimų kūrėjų – supratimas ir bendradarbiavimas.

Tačiau specialistas apgailestauja, kad kartais pasirinkimą lemia ne naujovių, efektyvių sprendimų siekis, o noras jų sąskaita sutaupyti. Jo nuomone, dar trūksta ir supratimo, kokią naudą gali duoti išmanus pastatų valdymas. Namo sienos, stogas, interjeras – čia viskas paprasta ir aišku, o automatika atrodo kažkoks sunkiai suvokiamas ir apibrėžiamas dalykas. Tačiau kokybišką automatizuotą valdymą turintys pastatai yra likvidesni, o jų eksploatacija kainuoja kur kas mažiau.

Taupo ir klysta

Bendrovės direktorius Žilvinas Trečiokas kolegą papildo sakydamas, kad, nors požiūris ir keičiasi, tačiau kol kas tam didesnę įtaką daro privalomi reikalavimai (Europos Sąjungos direktyvos), susiję su atsinaujinančios energijos panaudojimu, CO2 emisijos mažinimu, o ne sąmoningas vartotojų apsisprendimas. Didelę įtaką tam daro ir įmonės, ieškančios biurų nuomai ir keliančios jiems aukštus reikalavimus.

„Norėtųsi daugiau sąmoningumo ir supratimo, kad išmanūs pastatų valdymo sprendimai ilgoje perspektyvoje, – o pastatai paprastai gyvena ilgą gyvenimą, – duoda didelės naudos, ir kad tai yra ilgalaikė ir atsiperkanti investicija“, – sako jis.

Dabar įmonės specialistai deda daug pastangų, siekdami tiesiogiai bendrauti su statytojais, kad galėtų jiems patarti, laiku pakonsultuoti. Jei pasirenkami neteisingi sprendimai, klaidos kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, patalpų šildymas gali kainuoti net tris kartus brangiau vien todėl, kad nebuvo susikalbėjimo tarp visų projekto šalių, automatikos specialistų, mechaninės dalies projektuotojų.

Geriausią rezultatą duoda tinkamas mechaninės įrangos ir automatikos derinys. 

Automatikos vis daugiau ir daugiabučiuose, individualiuose namuose. Profesionalus džiugina, kad lietuviai vis labiau supranta investicijų į inžinerinę įrangą (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir rekuperacijos sistemas) naudą. Tuo pačiu stebina, kad ne visi pagalvoja apie sistemų integravimą į vieningą namo valdymo sistemą. Šildymo, oro kondicionavimo, ir atsinaujinančios energijos gamybą galima sujungti į vieną sistemą, kurią galima valdyti per mobilų įrenginį namuose ir už jo ribų. Nesant namuose, valdymas užprogramuojamas iš anksto. 

(Kai namus valdo išmani automatika, žmogus gali ramiai savo laiką skirti mėgstamiems užsiėmimams. Bendrovės iliustr.)

Išmanų ir patogų valdyti galima padaryti ir nedidelį butą. Pavyzdžiui, užtenka termostatinius reguliatorius, tvirtinamus prie radiatorių, pakeisti programuojamais, ir sąskaitą už šildymą galima sumažinti 20 proc. Ž. Trečiokas, tokį patobulinimą padaręs savo dviejų kambarių bute, tuo akivaizdžiai įsitikino pats. O didesniame name radiatorių valdymą jau apsimoka padaryti dar išmanesnį – valdomą iš vieno pulto. Automatizavimas leidžia valdyti atskiras patalpas arba zonas, nustatyti joms individualius režimus, keisti juos pagal poreikį ir taip subalansuoti visą sistemą ir, žinoma, taupyti. 

Reklama

Statybunaujienos.lt




Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2021-02-23 13:43
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...
nuotrauka
2021-02-15 08:21
Skaitmeninių statybos technologijų įmonė UAB „AGA CAD“ prisijungė prie Europos statybos ir gamybos skaitmeninės transformacijos lyderės - Prancūzijos įmonių grupės „GROUPE MONNOYEUR“. 100 proc. „AGA CAD“ akcijų įsigijo antrinė šios grupės įmonė „ARKANCE“. Dėl to Vilniuje įsikūręs „AGA CAD“ specializ...
nuotrauka
2021-01-25 11:41
Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai vykdyti gamybą, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, testuoti inovatyvias savo idėjas galės Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Čia bus tinkama patalpų infrastruktūra, veiks gamybai skirta įranga, bus teikiamos apie...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-08-26 07:05
„Caverion Lietuva“ baigė 2019 m. Kaune atidarytos „Hollister Lietuva“ gamyklos įrengimo projektą. „Hollister Incorporated“ priklausančios gamyklos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros produktų gamyba, reikšminga visoje Europoje, todėl ir inžineriniai sprendimai, kuriais rūpinosi „Caverion Lietuv...
nuotrauka
2020-07-17 12:02
„Continental Automotive Lithuania“ ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro atstovai pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir pradeda pameistrystės modelio mokymo programą mechatronikos srityje. Tai viena pirmųjų tokio tipo mokymo programų Lietuvoje.
nuotrauka
2020-07-15 09:24
Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms ...
nuotrauka
2020-07-13 10:47
Visuomenėje dažnai diskutuojama apie specialiųjų poreikių turinčius moksleivius ir studentus: apie jų geresnį integravimą, specialiai pritaikytas programas ir sąlygas. Tačiau ar kada susimąstome, kad ypač talentingi jaunuoliai ar tie, kurie vis neatranda savęs – taip pat turi specialiųjų poreikių, k...
nuotrauka
2020-07-09 11:15
Reaguodama į miesto pasirinktą – pramonės – kryptį, sparčiai išaugusį robotikos mokymų šuolį ugdymo įstaigose, STEAM projekto populiarumą ir vis labiau juntamą technologijos specialybių darbuotojų trūkumą Panevėžio regione, Panevėžio kolegija stiprina savo mokymų bazę.
nuotrauka
2020-05-18 07:57
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su UAB „Metso Lithuania“ gamybos padalinio vadovu Ričardu Šalkausku. Suomijos bendrovė „Metso“ plečia pasaulinę apdirbamosios pramonės veiklą – Lietuvoje steigiama nauja gamykla. UAB „Metso Lithuania“ savo veiklai pasirinko Šiaulius ir čia sėkmingai kur...
nuotrauka
2020-04-07 10:06
Lietuvos verslas ir pramonė žengia skaitmenizavimo keliu. Valstybė skiria didelį dėmesį šiam procesui skatinti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi reikšmingas ES investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje šiuo metu paskelbtas kvietimas...
nuotrauka
2020-03-23 14:10
Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos", įsikūrusi Kaune, kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.
nuotrauka
2020-01-14 10:09
„Caverion Lietuva“ vykdo švarių patalpų ir cheminių medžiagų saugyklos įrengimo darbus, kurių vertė siekia daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai vykdomi naujai statomoje JAV sveikatos priežiūros produktų gamybos įmonės „Hollister Lietuva“ gamykloje.
nuotrauka
2019-11-07 10:40
Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramonininkai rėžia ties...
nuotrauka
2019-10-17 14:43
Lietuva sau ir pasauliui įrodė, kad gali būti ne tik namams ir mokymuisi skirtų elektronikos prietaisų importuotoja, bet ir gamintoja bei eksportuotoja.
nuotrauka
2019-10-01 14:22
Inžinieriai lėmė itin sparčią visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Šiandien jie taip pat vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje. Inžinerinei pramonei aktualių profesijų atstovai patenka ne tik tarp paklausiausių, bet ir geriausiai apmokamų darbuotojų Lietuvoje.
nuotrauka
2019-08-27 10:02
Ateinanti 4.0 pramonės revoliucija smarkiai pakeitė ir išaugino inžinerinę pramonę visame pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje, tačiau reikalingų specialistų deficitas tik didėja. Situacijos nekeičia ir beveik dvigubai šalies darbo užmokesčio vidurkį viršijantys atlyginimai, valstybės skiriamos ir finan...
nuotrauka
2019-07-31 11:58
Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai tik 3 įmonės iš 100 savo veikloje pasitelkia robotus. Panašūs skaičiai užfiksuoti Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje. Kol kas daugiausiai Europoje robotizuotų įmonių veikia Ispanijoje, Danijoje, Suomijoje – 10-11 proc. Ka...
nuotrauka
2019-07-22 09:11
Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.
nuotrauka
2019-06-25 12:50
Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko kvietimu, regiono merai aptarė Pramonės 4.0 specializacijos vystymo gaires. Susitikime diskutuota, ar ji gali tapti vieninga Panevėžio regiono specializacija, kuri apimtų 2018 m. patvirtintas šešias regiono specializacijos kryptis: robotiką ir automatizavimą, tr...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė