Procedūras už bendrijas atlieka CPO LT

Portalo www.statybunaujienos.lt organizuotoje diskusijoje specialistai, atsakingi pareigūnai ir susiję asmenys aiškinosi, kas yra pertekliniai reikalavimai ir kaip reikėtų keisti pirkimo tvarką, naudojantis CPO LT katalogu. Vyriausybėje ir Aplinkos bei Ūkio, kuri yra CPO LT steigėja, ministerijose diskutuojama apie alternatyvų katalogą, kuris būtų taikomas neperkančiosioms organizacijoms.

CPO LT direktorius Rolandas ČERNIAUSKAS (nuotraukoje kairėje) pastebėjo, kad daugiabučių namų renovacijos pirkimas per CPO LT iš esmės jau ir yra alternatyva. „Todėl, kad viešuosiuos pirkimus, įpareigotos Viešųjų pirkimo įstatymo, vykdo viešojo sektoriaus perkančiosios organizacijos, – diskusijoje kalbėjo CPO LT vadovas. – Daugiabučių namų bendrijos yra privatūs subjektai. Bet norėdamos pasinaudoti skiriama Europos sąjungos parama daugiabučiams atnaujinti, privalo vadovautis taisyklėmis, kurios atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“

Taigi tiek perkančiosios, tiek neperkančiosios organizacijos privalo laikytis vienodų taisyklių, nes atskirų nėra. Todėl visi tiekėjai privalo įrodyti savo galimybes, kurias apsprendžia nustatyti minimalūs reikalavimai, apibrėžti Viešųjų pirkimų įstatyme. Kadangi renovacijos darbų pirkimas yra specifinis, specialiuosius reikalavimus nustato Aplinkos ministerija, kuri kuruoja renovacijos programą.

„Kiekvieno pirkimo metu yra nustatytas terminas, faktiškai – trys mėnesiai, – pateikti pasiūlymus pagal nustatytus reikalavimus, – sakė R. Černiauskas. – Toliau vyksta toks procesas: įvertiname dokumentus, nustatome pasiūlymo eilę, įvykdome visas procedūras, kurios pagal įstatymą reikalingos, ir sudarome preliminarias sutartis. Preliminaria sutartimi CPO LT leidžia pasinaudoti visiems norintiems – tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek neperkančiosioms, – tai yra katalogu gali naudotis tiek viešojo sektoriaus subjektai, tiek ir daugiabučiai.“

Gegužės 14 d. duomenimis, per CPO LT nupirkta 1087 objektai. Būsto energijos taupymo agentūros tinklalapyje nurodyta, kad šiuo metu renovuojama 1357 objektai. Tad galima daryti išvadą, kad 80 proc. darbų įsigyjama per CPO LT, nežiūrint, kad perkama su pertekliniais reikalavimais. Tokio populiarumo priežasčių, matyt, reikia ieškoti CPO LT veikimo pobūdyje: jeigu rangovams, dalyvaujantiems pirkimuose, reikia pildyti daugelį dokumentų ir teikti įrodymus, tai perkančioms organizacijoms, daugiabučių namų bendrijoms nereikia nieko – visa už jas atlieka CPO LT.

Nori kataloge matyti daugiau veikiančių rangovų

UAB „Mano būstas“, veikianti visoje Lietuvoje, šiuo metu administruoja apie 90 renovuojamų namų. Šios bendrovės Renovacijos padalinio vadovas Julius PAULAUSKAS (nuotraukoje kairėje)tvirtina, kad CPO LT yra patogus įrankis – tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek neperkančiosioms. „Kaip yra parašyta renovacijos tvarkos apraše, rangos darbai gali būti perkami ir per CPO LT katalogą, ir ne per CPO LT katalogą, – sakė jis. – Jeigu konkrečiai šnekant apie CPO LT katalogą, tai yra ganėtinai paprasta ir mums, kaip administratoriui, kaip užsakovui arba kaip pirkėjui, – nereikia daug galvoti. 10 dienų, paskelbi konkursą ir turi rangovą.“

Tačiau renovacijos darbus perkant per katalogą, kaip pastebėjo J. Paulauskas, reikėtų tobulinti kai kurias pirkimo dalis. Jo siūlymu, reikėtų keisti tvarką taip, kad kataloge būtų daugiau rangovų, kad jie būtų suskirstyti, pagal pajėgumus, pagal patirtį. Tačiau visi pakeitimai, jo pastebėjimu, turėtų būti atliekami taip, kad nenukentėtų darbų kokybė.

UAB „Mano būstas“ renovacijos darbus perka ne tik per CPO LT katalogą. Perkant kitais būdais, mažinami reikalavimai rangovams, tada atsitinka taip, kad rangovais tampa įmonės, kurios nėra patikimos arba jų finansiniai pajėgumui yra per maži. „CPO LT yra tas katalogas, kuris yra atrinkęs geriausius, kurie gali tuos darbus vykdyti, ir mums, kaip užsakovui, yra ganėtinai paprasta ir greita nusipirkti: nereikia vargti, dokumentų derinti, o dokumentų yra šimtai“, – dalijosi J. Paulauskas. Ir tai ne vien dokumentai, bet ir terminai, kurie tęsiasi savaitėmis, tapdami mėnesiais. Kadangi administratoriai atstovauja gyventojams, šie ima siekti daryti įtaką pirkimo sąlygoms, siekia pildyti, pakelti kartelę rangovui. Iš to nereti atvejai, kai objektas tampa finansiškai nenaudingas ir jo nenori joks geresnis rangovas. „CPO LT „išlygino“ visus: visi pagal vieną tvarką, vienodai, jokių sutarčių sąlygų keitimų. Man, kaip užsakovui, tai yra labai naudinga“, – dalijosi diskusijoje J. Paulauskas.

Pritardamas J. Paulauskui, CPO LT direktorius R. Černiauskas priminė, kad šiuo metu kataloge yra 311 rangovų įmonių, tačiau tik 60 proc. iš tų dalyvių yra bent kartą teikę pasiūlymus. Galima tik nutuokti, kodėl net 40 proc. potencialių rangovų lūkuriuoja.

Aplinkos ministerijos (AM) taip pat netenkina situacija, kai apie 40 proc. tiekėjų, nors ir yra užsiregistravę kataloge, nedalyvauja pirkimuose. Kaip sakė AM Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra RADAVIČIENĖ (nuotraukoje dešinėje), reikia rasti būdą, kad katalogą, nenusižengiant Viešųjų pirkimų įstatymui, būtų galima nuolat papildyti naujais tiekėjais, šalinant neaktyvius ir turinčius problemų dėl darbų kokybės.

Mažesni reikalavimai negarantuoja darbo mažoms įmonėms

Renovacijos dalyviai apstebi tendenciją, kai regionus dalijasi didžiosios įmonės. Prisisotinusios darbų, kurių nebegali atlikti pačios, jos ieško subrangovų, t. y. mažų įmonių. Kaip pastebi J. Paulauskas, daugelis tokių nedidelių įmonių darbus atlieka kokybiškai, tačiau renovacija pabrangsta, nes atsiranda tarpininkas. Dėl to pralaimi gyventojai.

Neretai į administratorius kreipiasi nedidelės įmonės, norinčios laimėti darbus. Jos prašo renovaciją pirkti ne per CPO LT katalogą, nes jos nėra registruotos kaip tiekėjai – neatitiko reikalavimų arba nedalyvavo dėl kitų priežasčių. Administratoriai skelbia pirkimą per kitas sistemas, kur ne tokie dideli reikalavimai rangovams. Tačiau, kaip pastebi J. Paulauskas, nors gaunama 7 ar 10 vokų, nebūtinai laimės ta maža įmonė, nes visa lemia mažiausia kaina.

„Tiekėjas turi teisę siūlyti ir aukštesnę, ir žemesnę kainą. Čia jo pasirinkimas. Bet aš manau, kad tiekėjai paprasčiausiai yra persisotinę ir siūlo didesnę kainą“, – diskusijos metu kalbėjo AM Statybos ir būsto departamento direktorė E. Radavičienė, pastebėdama, kad didesnei kainai atsirasti įtakos gali daryti ir tas faktas, kad samdomi subrangovai. Tačiau tai nereiškia, kad tas tarpininkas, subrangovas, gauna tiek, kiek turėtų gauti, kiek jis uždirbtų tiesiogiai dalyvaudamas ir pirkdamas pats.

„Dėl to ir reikėtų kažkaip atverti to katalogo duris, kad jis būtų pasipildantis“, – sakė E. Radavičienė.

Mažoms bendrijoms, daug mažų rangovų?

Vilnietis Stasys TARAILA (nuotraukoje dešinėje), Grybo gatvėje esančios DNSB valdybos pirmininkas, pasidalino pirkimo per CPO LT patirtimi, kuri tik patvirtino būtinybę kurti alternatyvų katalogą.

„Dokumentus renovacijai tvarkyti pradėjome praėjusių metų vasarą. Mūsų namas yra nedidelis, tai yra 9 butai ir komercinės patalpos – iš viso apie 1000 kvadratinių metrų. Bendra renovacijos darbų suma – 700 tūkst. litų. Pirmą kartą, norėdami pirkti darbus, kreipėmės spalio mėnesį. Užpildėme dokumentus ir laukėme. Praėjo 10 dienų, gavome atsakymą – niekas nesudalyvavo jūsų pasiūlyme. Pradėjome domėtis, pabendravom su vienais statybininkais, su kitais, tai mums tiesiai šviesiai pasakė: niekam jūs neįdomūs, jūsų projektas yra per mažas“, – pasakojo savo patirtis S. Taraila.

Susidūrusi su nesėkme, bendrovė ėmėsi statybininkų ieškoti pati – surado, kuri pažadėjo sudalyvauti konkurse ir nupirkti namo renovaciją. Tačiau po 10 dienų vėl gavo analogišką atsakymą – niekas nesudalyvavo. S. Taraila sakė tada išaiškėjus situaciją, kad bendrovės turi problemų dėl draudimo: prisiima daugiau darbų, negali garantuoti savo turtu.

Renovacijos darbus S. Tarailos bendrijai pavyko nupirkti tik iš ketvirto karto.

„CPO LT katalogas yra pakankamai geras instrumentas, yra atrinktos tikrai geriausios kompanijos, kurios, bet tokiems mažiukams kaip mes turėtų būti galbūt ne 311, o gal 1000 kompanijų, kurioms tie darbai būtų įdomūs“, – siūlė S. Taraila. Pasak jo, net patyrę ne vieną nesėkmę, jie vis tiek ne sykį bandė pirkti per CPO LT, nes šiame kataloge pirkimas vyksta labai greitai.

J. Paulausko, UAB „Mano būstas“ atstovo pastebėjimu, mažieji rangovai, kurie tiek administratoriams, tiek pačioms bendrijoms atrodo esantys patrauklūs, nepateko į CPO LT katalogą dėl žemiškų priežasčių.

„Tai nėra taip labai paprasta. Reikėjo įdėti nemažai darbo, skaičiavimo, nes kiekiai ir įkainiai buvo labai abstraktūs, todėl tik didžiosios įmonės, turėdamos specialistų, laiko, atsidūrė tame sąraše“, – sakė J. Paulauskas. Mažosios įmonės sakė neturėjusios laiko, specialistų, nesupratusios, ko reikia, nors iš tiesų jos dirba gerai. 

2010-2011 m. renovacijos programai viešinti buvo skirta 9 mln. litų. Diskusija leidžia suabejoti, ar bent dalies tų lėšų nereikėjo skirti ir statybų bendrovėms šviesti. Tačiau ūkio viceministras Gediminas ONAITIS (nuotraukoje dešinėje) buvo kategoriškas. Jo nuomone, statybininkai yra profesionalai ir reklamos jiems nereikią: jie turi būti atsakingi tiek už statybinę, tiek už vadybinę dalį.

„Pagrindinė problema visgi ta, kad mes negalime pakankamai operatyviai įtraukinėti naujų paslaugų tiekėjų į atitinkamus sąrašus“, – sakė ūkio viceministras G. Onaitis, akcentuodamas, kad tai yra vienas svarbiausių klausimų, generuojant pokyčius – apsisprendus dėl alternatyvaus katalogo.

Laukia pasiūlymų

CPO LT ir Aplinkos ministerija siūlo teikti pasiūlymus dėl alternatyvaus katalogo iki birželio 5 d. Pasiūlymus ir pastebėjimus siųsti e. p.: info@am.lt ir info@cpo.lt su užrašu „alternatyvus katalogas“.