Pastatų pritaikomumas priklauso nuo daug faktorių. O savivaldybės bendro modelio neturi. Yra kelios kryptys. Daug kas priklauso ir nuo miestelio, kuriame yra mokykla, gyventojų skaičiaus, tuo labiau – nuo pačios mokyklos padėties ar dydžio. Kaip rodo praktika, mūsų rajono miesteliuose, kur nedaug gyventojų, vienos mokyklos yra paprasčiausiai privatizuojamos. O kitos verčiamos daugiafunkciniais centrais.

Mažėjant gyventojų skaičiui, savivaldybei tampa ekonomiškai nenaudinga išlaikyti daugybę pastatų. Todėl kelios įstaigos ar įmonės įsikelia į vieną pastatą – daugiafunkcinį centrą. Čia būna ir seniūnijos administracinės patalpos, atsiranda ir kultūros centrai, kartais atskiri mokyklų padaliniai – dažniausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Daugeliu atvejų pas mus, užsidarius mokyklai, atsiranda tokie centrai. Būnant po vienu kelioms įstaigoms lengviau ir išsilaikyti, ir patys pastatai išnaudojami pragmatiškiau. Tuo tarpu mažuose miesteliuose, kuriuose gyventojų labai nedaug, mokyklos atiduodamos privatizavimui.

Be steigiamų daugiafunkcinių centrų, savivaldybei priklausančios mokyklose, galimi ir kitokie pritaikymo būdai. Strateginiuose tiksluose galima numatyti galimybes priskirti pastatui kitokias funkcijas. Tarkim, vienose savivaldybėse yra problemų su apgyvendinimu, tai mokyklas galima panaudoti ir šiais tikslais. Pavyzdžiui, Dusetose yra didžiulė apie 5000 kvadratinių metrų ploto nenaudojama buvusi pagalbinė mokykla. Šiai vietai jis yra per didelis, todėl jį sudėtinga pritaikyti. Mes mąstome, ką su šiuo pastatu daryti. Ir vienas iš variantų, – kad ateityje tai galėtų būti savarankiškos gyvenamos vietos.