2019 balandžio 24 d. trečiadienis, 17:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kaip sugrįžta medinukai  1

2015-01-28 15:40
Iki pat XX amžiaus pradžios Lietuvos kraštovaizdyje vyravo medinė architektūra. Medis tarnavo tiek gyvenamiesiems bei ūkiniams pastatams, tiek sakraliniams statiniams. Tad savaime suprantama, kad medinukų projektuotojai bei meistrai ilgainiui ištobulino atitinkamas statybines technologijas ir sukaupė neįkainojamą patirtį. Regis, tik perimk ir tęsk tradiciją, bet...
nuotrauka
Naujasis valdytojas pirmiausia atliko išsamius architektūrinius, archeologinius, vidaus polichromijos tyrimus bei projektavimo darbus. KPD nuotr.


Paveldo specialistai pagrįstai susirūpinę, kad medinis mūsų kultūros paveldas nyksta. Pirma, jis yra mažiau atsparus laiko ir atmosferos erozijai nei mūrinė statyba, antra – visuomenė nepakankamai suvokia šio paveldo vertę ir kultūrinį reikšmingumą. O tokiomis aplinkybėmis nelieka ir medžio amatininkų, kuriais, auksarankiais, Lietuva išties garsėjo.

Vertybė, nors auksu neblizga

Ne vieną straipsnį apie medinės architektūros bėdas parašiusi Lietuvos liaudies buities muziejфus architektė dr. Rasa Bertašiūtė apgailestauja, kad nė viena mokslo įstaiga nerengia restauratorių dailidžių, stalių ar krosnininkų. Kitas dalykas, jog kabinetuose parengtos medinio paveldo išsaugojimo programos nėra veiksmingos, nes šios problemos šaknis slypi atsainiame visuomenės požiūryje.

„Dirbdami su paminklais dažnai pamirštame, kad paveldo likimas priklauso nuo žmonių, kurie jį naudoja, tvarko, prižiūri, restauruoja. Architektūra yra bendruomenės kultūros išraiška, kuri perteikiama ne tik pastato formomis, erdvėmis, konstrukcijomis, bet ir savitu mąstymo būdu. Taigi kultūros objektų likimas didele dalimi priklauso nuo visuomenės požiūrio į jį.

Europos, ypač Skandinavijos, šalyse medine architektūra susirūpinta prieš kelis dešimtmečius. Tradicinė statyba pripažinta vienu svarbiausių veiksnių aplinkos ir tvarios kultūros raidai. Bendromis vyriausybės ir visuomenės pastangomis Europos šalyse gaivinami senieji amatai ir ieškoma būdų, kaip išsaugoti tradicijos tęstinumą", -- teigia Rasa Bertašiūtė.

Architektei pritaria ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė: „Pradėti reikia nuo suvokimo, kad medinis kultūros paveldas yra tai, kuo galime didžiuotis ir ką drąsiai galime rodyti užsieniečiams. Pavyzdžiui, mūsų medinės sinagogos yra netgi ne europinės, bet pasaulinės vertės palikimas. Galiu tik pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo lengviau pavyksta įtikinti tuo žmones, nuo kurių žodžio ir sprendimų priklauso šio paveldo likimas. Pirmiausia turiu galvoje savivaldybių, kurių teritorijoje yra išlikusių medinių nekilnojamųjų vertybių, vadovus".

Vilties teikia ir tai, kad turime iš ko pasimokyti adekvataus požiūrio į medinę praeities architektūrą. Pavyzdžiui, iš Skandinavijos valstybių, kuriose šis paveldas itin vertinamas ir puoselėjamas. Iš ten mus pasiekia ne tik metodinė, bet ir finansinė pagalba. Jeigu ne Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama, ne vienas šiandien akį džiuginantis ir gyvas medinukas greičiausiai būtų likęs tik nuotraukose ir vietos senbuvių prisiminimuose.

Anot architektės Rasos Bertašiūtės, Skandinavijos šalyse restauratoriai dailidės rengiami netgi universitetuose: „Profesinio parengimo kursuose mokoma dirbti su senaisiais įrankiais, supažindinama su senovinėmis statybos technologijomis. Studijos prasideda miške, kur mokomasi pažinti medžius. Prieš pradedant pastatą tvarkyti, nemažą laiko dalį restauratorius skiria pasirengimo darbams, į kuriuos įeina pastato stiliaus, konstrukcijų, statybos technologijų analizė, vizualus pastato apibūdinimas, detalus pažeidimų, jų priežasčių nustatymas, aprašymas, fiksavimas, tyrimų atlikimas.

Restauratorius privalo žinoti visą įmanomą informaciją apie restauruojamą objektą, jo istoriją, sukūrimo ir saugojimo sąlygas, ankstesnius pakeitimus. Dėl to sudaroma restauravimo programa, pagal kurią nuosekliai atliekami darbai. Per restauravimą objektas fiksuojamas, smulkiai aprašomos naudojamos medžiagos, įrankiai, darbo metodai".

Aristavėlės rūmai - sėkmės klasika

Pasak paveldosaugininkų, būtent iš minėtų finansinių mechanizmų atgimimo turėtų sulaukti tokie vertingi mediniai objektai kaip Palangos vila „Anapilis", Skaudvilės, Degučių bažnyčios, Pakruojo sinagoga ir kt. Yra ir į gyvenimą sugrąžintas paveldo objektas, kurį paveldo sargai vadina etalonu visais požiūriais, tai – Aristavėlės dvaras Kėdainių rajone. Jį dar 1987 metais įsigijęs Lietuvos liaudies buities muziejus pagrįstai didžiuojasi turtinga autentiškų medinių pastatų ekspozicija bei ilgamete jų restauravimo patirtimi. Žinant, kad kolūkiniais metais viename dvaro gale netgi buvo laikomos kiaulės, nesunku įsivaizduoti, koks buvo šios vertybės stovis...

Tuo tarpu geriausiais savo laikais Aristavėlės dvaro rūmai, architektės Rasos Bertašiūtės vertinimu, buvo vertingas baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdys, įkūnijantis stilistinės ir tradicinės statybos sąveiką, reprezentuojantis prestižinę, aukštos statybų kultūros, puošnių formų lietuvių bajorijos architektūrą: „ Pastato išorė ir vidus pergyveno kelias rekonstrukcijas. Iš seniausio baroko laikotarpio išlikęs puošnus ekspresyvus laužytos konfigūracijos stogas su profiliuotais karniziniais apvadais.

Buvo pakeista klasicistinė planinė struktūra ir apšildymo sistema, iš šio laikotarpio vertingiausia sienų ir lubų tapyba, kurioje Liudviko XV epochos stilius susipina su liaudiškais motyvais. Per antrąją rekonstrukciją XIX a. pabaigoje buvo perplanuota pietrytinė rūmų dalis, pristatytas 6 kolonų portikas. Labiausiai rūmai pasikeitė sovietų laikais: salė ir didieji kambariai suskirstyti pertvaromis, įrengti butai, perstatytos krosnys".
Apie garsios Medekšų giminės iki Antrojo pasaulinio karo valdytus rūmus sklando įvairios legendos. Pavyzdžiui, kad viename iš namo kaminų per 1863-ųjų sukilimą slėpėsi septyni vyrai. Tuo tarpu laukdamas Napoleono, tuometis Aristavėlės savininkas netgi padarė remontą. Rūmuose dar sovietmečiu buvo rasta sieninės tapybos likučių.

Naujasis valdytojas pirmiausia atliko išsamius architektūrinius, archeologinius, vidaus polichromijos tyrimus bei projektavimo darbus. Tuomet pastatas buvo išardytas ir pervežtas į muziejų, kur saugotas iki jo atstatymo.

2006 m. kultūros ir turizmo konsultantas Martynas Užpelkis parengė Aristavėlės dvaro sodybos atkūrimo ir pritaikymo regioniniam restauravimo – konservavimo centrui bei kultūrinio turizmo ir švietimo veiklai galimybių studiją. Joje išnagrinėti visi planuojamos veiklos aspektai, įvertintos muziejaus infrastruktūros ir veiklos plėtros galimybės, nustatyti tikslai ir uždaviniai, įvertinta projekto įgyvendinimui reikalingos lėšos, detalus veiklos planas, projekto finansinis gyvybingumas, investicijų grąža, ekonominė nauda ir kiti efektyvumo rodikliai.

2008 m. Liaudies buities muziejus pasirašė Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projekto įgyvendinimo, kurioje apibrėžtos projekto „Medinio paveldo restauratorių ir tradicinių amatų mokymo plėtra Lietuvos liaudies buities muziejuje, atstatant Aristavėlės dvaro sodybos rūmus" vykdymo specialiosios ir bendrosios sąlygos.

Nuo vizijos iki naujo gyvenimo

Restauravimo darbai nuo pat jų pradžios buvo derinami su praktiniu mokymu. Iš anksto buvo žinoma, kad projekto metu sukurta infrastruktūra ateityje bus panaudojama kaip medinio paveldo ir tradicinių amatų kompetencijos centro bazė. Nutarta projekto metu kviestis ekspertus iš Norvegijos ir kitų šalių, kurie kartu su Lietuvos specialistais vadovautų praktinio mokymo seminarams ir atliktų medinio paveldo objektų būklės vertinimą.Tai – veiksmingas būdas perimti užsienio šalių, o ypač giliomis medinio paveldo apsaugos tradicijomis garsėjančios Norvegijos patirtį.

Bendru projekto tikslu buvo įvardintas medinio kultūros paveldo išsaugojimas ir tvari plėtra Lietuvoje bei medinio paveldo restauratorių ir tradicinių amatų mokymo plėtra Lietuvos liaudies buities muziejuje, atstatant Aristavėlės dvaro sodybos rūmus.

Rūmų restauravimas buvo baigtas 2010 metais. Kol kas jie stovi tušti, mat medžiui reikėjo laiko „susigulėti". Kaip ir buvo planuota, čia įsikurs medinio paveldo restauravimo-konservavimo mokymo centras. Rasa Bertašiūtė pasakoja, kad bus orientuojamasi į medžio meistrų rengimą. Šiuo metu kaupiama metodika, kad medinio paveldo savininkai gautų profesionalią ir efektyvią pagalbą. Tačiau besidomintieji konsultuojami jau dabar. Jau surengti medžio raižinių, medinio kultūros paveldo, krosnininkystės seminarai. O štai patys kosultantai rengiasi vykti pasisemti papildomų žinių pas norvegus, kurie turi meistrystės kompetencijų centrą.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako, kad iš Aristavėlės rūmų gaivinimo raidos galėtų pasimokyti bet kuris kito medinuko savininkas. Pirmiausia objekto savininkai turėjo viziją, kokiai funkcijai bus pritaikytas restauruotas pastatas. Buvo atlikti reikalingi tyrimai, kurie tapo gerai parengtos tvarkybos darbų dokumentacijos pamatu. Tačiau reikia atminti, jog kiekvienas medinis statinys yra unikalus, tad ir tyrimai – architektūriniai, polichrominiai, biologiniai, dendrologiniai ir kt. -- gali būti parinkti tie, kurie reikalingi būtent jam.

Direktorė primena, kad valstybės saugomo medinio paveldo tyrimai kompensuojami šimtu procentų, o tvarkybos darbų projektavimas – septyniasdešimčia.

Apie tyrimų reikšmę kalba ir architektė Rasa Bertašiūtė, kuri remdamasi savo patirtimi medinukų savininkams pataria negailėti profesionaliems tyrimams nei laiko, nei lėšų: „Reikia suvokti, kad medinukai yra be galo įdomūs. Tyrimų metu atsekama seno namo statybos istorija, technologiniai ypatumai, gyvensenos tradicijos, o ir jame gyvenusių žmonių praeitis. Visa tai padeda kitomis akimis pažvelgti į savo nuosavybę, išvysti jos žavesį.

Todėl visada verta išsaugoti autentiškus pastato tūrius, formas ir proporcijas, išorės apdailą ir puošybą, prieangius, duris, langus, krosnis, senoviškus metalo apkaustus, kitas įdomias interjero ir eksterjero detales. Taip išlieka namo savitumas, o jis tik padidina jo vertę."

Architektė Rasa – apie medinį charakterį

Ką reikėtų žinoti medinių kultūros paveldo objektų savininkams? Architektė Rasa Bertašiūtė pastebi, jog medinė architektūra yra jauki ir ekologiška, bet, priešingai nei mūro, trapi, lengvai pažeidžiama ir nuolat kintanti: „Norint, kad medinis pastatas tarnautų kuo ilgiau, reikalinga nuolatinė priežiūra ir smulkus remontas, atskirų jo dalių keitimas ar atnaujinimas. Jei smulkūs pažeidimai anksti pastebimi ir pašalinami, išvengiama didesnių gedimų. Pernelyg ilgai apleidus atsiradusius pažeidimus, rasis radikalių pakitimų, ir tada namui išsaugoti prireiks didelių investicijų.

Svarbiausios sąlygos norint užtikrinti namo ilgaamžiškumą – kokybiški pamatai ir tvarkingas stogas bei vandens nuvedimo įrenginiai. Labiausiai medienai kenkia ilgalaikė drėgmė. Drėgmė gali kondensuotis ir kauptis nevėdinamose patalpose arba atsirasti nuo netvarkingų inžinerinių įrenginių.

Į sudrėkusį, šlapią medį labai greitai įsimeta grybelis ir pelėsiai, o patrūnijusį medį apninka įvairūs kenkėjai. Pavojus dar padidėja, jeigu mediena – prastos kokybės ir blogai vėdinama. Atradus puvinį ar grybelį, pirmiausia reikia pašalinti pažeidimų priežastis, sutvarkyti, izoliuoti drėgmės šaltinį, išdžiovinti patalpas, sužalotą medieną išpjauti ir sunaikinti, o pažeistas medienos dalis pakeisti naujomis.

Tvarkant medinį pastatą, patartina naudoti tradicines medžiagas arba tik tokias, kurios dera su senomis. Medinis namas turi savitą atraminę pusiausvyrą, jis juda, dėl ore esančios drėgmės pokyčių mediena plečiasi ir traukiasi, sukelia nedidelius konstrukcijų kitimus. Atnaujinant būtina tokia statybos technika, kurią būtų galima pritaikyti prie šių kitimų. Neapgalvotas seno medinio namo sutvirtinimas mūru ar betonu gali pakenkti. Šiuolaikines modernias sintetines medžiagas, įvairius plastikus, užpildus, hermetikus reikia naudoti itin atsargiai (daugelis jų kaupia drėgmę ir sudaro sąlygas rastis puviniui).

Stogo forma, nuolydis, proporcijos ir danga formuoja pastato architektūrinį vaizdą. Todėl perdengiant stogą reikėtų išsaugoti arba pakartoti seną konstrukciją. Šilumos izoliacija gali būti dedama virš, tarp arba žemiau gegnių. Kai izoliacija dedama virš gegnių, medinės stogo konstrukcijos lieka atviros, vėdinamos, ant jų nesusidaro garų kondensatas. Kai izoliacija dedama tarp gegnių ir po jomis, būtina palikti oro tarpų stogo konstrukcijai vėdinti.

Namas įgis papildomos vertės ir grožio, jeigu pavyks išsaugoti ir restauruoti senus originalius langus, duris, puošybos detales. Atnaujinto lango kokybė gali būti net geresnė nei naujo. Senus langus galima užsandarinti tarpinėmis, įdėti papildomus stiklus ar stiklo paketus.

Norint tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti medinės architektūros paveldą, geriausia naudoti tradicines, amžių patikrintas statybos technologijas. Prieš pradedant tvarkymo darbus, svarbu apsispręsti, kur naudoti tradicinius, kur – šiuolaikinius įrankius bei medžiagas, masinės gamybos ar individualius gaminius.

Šie sprendimai lemia intervencijos pobūdį ir galutinį rezultatą bei atnaujinto pastato vertę. Atnaujintas namas niekada nekels kerinčio naujumo įspūdžio kaip naujas, bet visada sukurs paslapties, amžiaus ir išskirtinumo pojūtį. Netinkamai tvarkant ar perstatant pastatą, netenkama istorinės ir architektūrinės vertės. Kuo mažiau jį keičiame, tuo daugiau išsaugojame ir perduodame ateinančioms kartoms, praneša Kultūros paveldo departamentas. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

medinukai
2015-01-28 16:00
mediniame name žmogui yra sveikiausia gyventi. Vasarą jame gali surasti ir vėsią vietelę ,o žiemą kaip jame šilta.

Miestiečiai

nuotrauka
2019-04-23 14:30
Visas grindis, iš kokios medienos jos bebūtų, teks plauti, siurbti iš lauko prineštą žvyrą, kad juo nebraižytumėte ir negadintumėte paviršiaus. Kad grindys džiugintų akį, rekomenduojama kartą per metus jas atsinaujinti – padengti atnaujinančia alyva. Tas pat ir su baldais: jei ant stalviršio, medini...
nuotrauka
2019-04-23 14:15
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ plečia savo tinklus ir tūkstančiams gyventojų suteiks galimybę jungtis prie naujų centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.
nuotrauka
2019-04-18 10:56
Vienas švaraus oro priešų – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo ...
nuotrauka
2019-04-16 12:20
Jei kiekviena šeima turi iš kartos į kartą perduodamas Kalėdų stalo dekoravimo tradicijas, Velykų laikotarpiu tam skiriame kur kas mažiau dėmesio. IKEA Lietuva interjero dizainerė Eimantė Nemanė dalijasi artėjančios šventės dekoro patarimais, kuriuos lengvai galėsite pritaikyti pagal savo skonį ir n...
nuotrauka
2019-04-12 07:43
Nors gyvenate bute, kartais norisi pusryčius pagardinti šviežio baziliko lapeliais, o įsibėgėjus vasarai pasimėgauti naminiais pomidorais? Specialistai sako, kad mėgautis šviežiu derliumi net ir gyvenant mieste įmanoma, o sodininkystės eksperimentams puikiai tinka balkonas.
nuotrauka
2019-04-11 11:55
Panevėžio apylinkės teismas tenkino Vilniaus gatvės daugiabučio namo pirmo aukšto buto savininkių ieškinį – pakeisti buto paskirtį į komercinę su atskiru įėjimu. Daugiabučio namo bendrija nebuvo davusi tam sutikimo.
nuotrauka
2019-04-10 14:44
Patalpų oro kokybė yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, mat patalpose praleidžiame apie 80–90 proc. laiko. Remiantis mokslininkų atliekamais tyrimais, sveikatai kenkia net ir iki šiol sveikomis laikytos statybinės medžiagos. O didžiausią neigiamą įtaką žmogaus organizmui daro lakūs or...
nuotrauka
2019-04-05 10:21
Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie.
nuotrauka
2019-04-04 14:04
Jei vartotojas jam priklausančiame būste šilumos ir (ar) karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, jis išlieka šių sistemų tiekiamos energijos vartotoju, kuris taip pat turi pareigą atsiskaityti ir už karšto vandens skaitikli...
nuotrauka
2019-04-02 12:59
Nuosavas būstas ir kokybiškas jo įrengimas yra bene kiekvieno lietuvio norų ir tikslų sąraše. Ir turbūt visi, kam tenka įsirenginėti namą ar butą patvirtins, jog šiame procese kyla daug klausimų, susiduriama su nemažai problemų. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį naujakuriams? Kokios dažniausiai daromos ...
nuotrauka
2019-03-29 10:23
Pagaminti, suvartoti, išmesti – daugelį dešimtmečių gyvenome tokiu ritmu, už savęs palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių pasla...
nuotrauka
2019-03-28 13:28
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčą dėl pakeisto šilumos paskirstymo metodo, nepritarė vartotojo reikalavimams: šilumos tiekėjas daugiabučiame name pakeitė šilumos paskirstymo metodą, nes kiekvieną mėnesį jam nebu...
nuotrauka
2019-03-28 10:05
Riedėjimo sezono atidarymą sostinė simboliškai pradeda nuo naujų dviračių takų tiesimo – jau tiesiamas beveik kilometro ilgio naujas dviračių takas palei Kareivių gatvę, tarp Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžos. Naujas raudono asfalto takas bus taip reikalinga jungtis su Eurovelo taku palei Nerį, k...
nuotrauka
2019-03-22 13:21
Būsto energijos taupymo agentūra, įvertinusi pagal pastarąjį, paskelbtą praėjusią liepą, Aplinkos ministerijos kvietimą daugiabučiams atnaujinti pateiktas 719 paraiškų, tinkamomis įgyvendinti pripažino 707.
nuotrauka
2019-03-20 10:35
Naujos statybos būstą perkantys naujakuriai susiduria su galvosūkiu dėl dalinės apdailos. Kadangi nėra teisiškai reglamentuota, kokie darbai privalo būti atlikti, nekilnojamojo turto vystytojai pirkėjams siūlo itin skirtingus dalinės apdailos variantus. Būtent todėl atėję apsidairyti viename bute ra...
nuotrauka
2019-03-19 11:31
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina kovo mėn. yra 5,48 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su vasario mėn., mažėja 0,36 proc. Per metus (nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn.) vidutinė šilumos kaina didėjo 6,00 proc. – skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
nuotrauka
2019-03-18 14:15
Sodininkų bendrijoje tarp kaimynų kilo ginčas. Vienas iš jų, nesilaikydamas nustatyto atstumo tarp sklypų, įsirengė individualią nuotekų valymo sistemą (ji susidarė iš įrenginio „Bioclar-6“, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko). Infiltravimo laukas buvo įrengtas iškasus dirvožemį ir duobę užpildž...
nuotrauka
2019-03-14 11:54
Seimas priėmė Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaroma galimybė valstybės lėšomis remti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atskirai modernizuojamas tik gyvenamojo pastato šilumos punktas.
nuotrauka
2019-03-14 11:14
Nuo šių metų sausio 29-osios esama pokyčių, įrengiant Šilumos punktus, praneša Valstybinė energetikos inspekcija (VEI).
nuotrauka
2019-03-13 12:15
Patvirtinta Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą. Pagal ją šiemet numatyta investuoti rekordinę 134 mln. eurų sumą ir planuojama gerokai daugiau priemonių nei ankstesniais metais.

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai

nuotrauka

„Resta 2019“: kokias naujienas rasite JUNG stende?

Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.