Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, gausu šiltinimo medžiagų, šiuolaikinių technologijų, sako „Paroc“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims ir Europai Audronė ENDRIUKAITYTĖ (nuotraukoje), tačiau vien tik medžiaga nieko nelemia.

Ar žmonės pasirengę gyventi komfortiškomis sąlygomis

„Reikia kalbėti apie bendrą koncepciją, kurios, renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, trūksta. Ir medžiagų, ir sprendimų pavyzdžių galima rasti Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, – kalbėjo diskusijoje A. Endriukaitytė, akcentuodama, kad ir tarp renovuotų namų galima rasti tokių, kurie yra artimi pasyviam namui. – Patirties yra, yra iš ko mokytis. Klausimas – ar mes esame pasirengę gyventi tokiomis sąlygomis?“

Daugelis pamena laikus, kad prasidėjus šalčiams vienas svarbiausių ir būtiniausių darbų būdavo – apklijuoti langus. Nors tas laikas jau praeityje, tačiau neretas atvejis, kuomet paprastai garbaus amžiaus žmonės geriau sėdi šiltai prisirengę, bet vengia padidinti šilumos kiekį.

„Kai prieinama prie pasirinkimo teisės, tai renkamės dešrą už keturis litus, nors žinome, kad mėsos joje nėra. Nieko nėra blogiau už pigų daiktą. Sveikata ir gyvenimo komfortas kainuoja, – pastebi A. Endriukaitytė. – Pirmas dalykas, nuo ko reikia pradėti renovaciją – teisingi sprendimai, teisingas projektas, lankstus požiūris ir profesionalūs statybininkai. Ne tie, kurie ateina už pigiausią kainą.“

Specialistė pastebi, kad statybininkų siūlomos kainos gali skirtis, nes yra priemonių, būdų, kurie leidžia sutaupyti sąnaudų. Vienas tokių taupymo būdų – geras darbų organizavimas. Bet kai rangovų sąmatos skiriasi 30 ar 40 proc., reikia būti labai įtariems.

„Galima pigiai susitvarkyti stogą, bet jis kainuos labai brangiai, nes nesaugos šilumos, neteiks komforto – turėsime didelį galvos skausmą vaikščiojant po teismus, kaip atsiimti pinigus, kad galima būtų jį pataisyti, – primena pigaus darbo ir pigių rangovų grėsmes A. Endriukaitytė. – Svarbu akcentuoti, kad renovacija – tai ne tik pastato šiltinimas – tai visas procesas: šiltinimas ir vienas iš pagrindinių dalykų – vėdinimas. Šiandien nekalbėtume apie pelėsį, jei šiltindami pastatus įrengtume pastato vėdinimo sistemą. Jei gyvename užkaišiotais plyšiais ir negauname šviežio oro, kvėpuojame tuo, ką iškvepiame.“

Pakilus kainoms, sumažėjo renovacijos priemonių paketas

Apie renovaciją reikia kalbėti, nusitaikius į emocijas, diskusijoje dalijosi UAB „Alkesta“ statybinių medžiagų gamybos padalinio vadovas Giedrius RAŠKAUSKAS (nuotraukoje), pastebėdamas, kad svarbiausia – įtikinti žmones ir nugalėti jų baimes, parenkant priemones ir rengiant projektus.

„Sienos yra dalis pastato apvalkalo, kurios kartu su stogais, langais, rūsio perdangomis sudaro bendrą visumą, per kurią pastatas praranda šilumą. Kuo didesnis konstruktyvas, tuo daugiau šilumos prarandama, – kalbėjo G. Raškauskas. – Sienos sudaro didžiausią dalį, tad per jas patiriami didžiausi šilumos nuostoliai.“ Renovuoti pigiai, anot pašnekovo, netinka. Jis pritarė A. Endriukaitytės minčiai, kad svarbiausia – priemonių paketas, kuris lemia kokybę. Tačiau pinigų toms priemonėms vis mažėja, nes kyla kainos. Anksčiau už tą pačią kainą galima buvo pakeisti visą šildymo sistemą į dvivamzdę, pakeisti šilumos mazgą, kitas priemones, o dabar pinigų lieka tik sutvarkyti vienvamzdę sistemą.

„Pačios būtiniausios priemonės yra: atitvarų šiltinimas – tai sienos, stogas, rūsio perdangos, – bei sistemos balansavimas“, – įvardino pagrindinį paketą G. Raškauskas, skaičiuodamas, kad 80-90 proc. langų paprastai jau yra pakeista prieš renovaciją.

G. Raškauskas pasakojo, kad Alytaus regione buvo atliktos apklausos dėl pelėsio. Apklausos duomenys parodė, kad 20-30 proc. namų yra supeliję dar iki renovacijos. Specialisto nuomone, taip yra dėl to, kad šilumos energijos sunaudojimas mažinamas temperatūrą daugiabučiame name mažinant iki 18-19 laipsnių šilumos. Tuo metu probleminėse namo zonose temperatūra krenta iki 12 ar 15 laipsnių šilumos.

„Žmonės pasikeitė langus į plastikinius, kurie yra sandaresni už buvusius medinius, tad į patalpas nepriteka oro, o langų gyventojai neatidaro. Tai yra tos sąlygos, kurios ir lemia pelėsio susidarymą“, – reziumavo G. Raškauskas.

„Netikėkite, kad renovaciją galima padaryti pigiai“

Nors diskusijoje dalyvavęs specialistas tvirtino, kad didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per sienas, nes jų plotas didžiausias, gyventojai baksnoja į termovizines nuotraukas, kurios rodo didžiausius šilumos nuostolius patiriant pro langus, įvairias sandūras. Specialistai gyventojams patarė, kad tikriausias vaizdas bus tuomet, jeigu termovizija bus daroma ne iš pastato išorės, o iš vidaus. Svarbi ir temperatūra: geriausia termoviziją atlikti, lauko temperatūrai esant minus 15, viduje – plius 20. Tada, kaip sakė Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius Arvydas KLIMKEVIČIUS (nuotraukoje iš kairės: CPO LT direktorius R. Černiauskas, A. Klimkevičius, UAB „Magirnis" statybos direktorius D. Daukas), gaunamas geras termovizinis vaizdas.

Langų gamintojams atstovaujantis A. Klimkevičius kritikuoja Aplinkos ministerijos poziciją dėl langų renovuojamuose namuose. Jo žodžiais, ministerija sutinka, kad renovuojamuose namuose liktų seni plastikiniai langai, nes verčiant juos keisti, stringąs renovacijos procesas. A. Klimkevičius į diskusiją atsinešė seną stiklo paketą. Tai buvo 1995 m. 16 milimetrų stiklo paketas, kurio šilumos laidumo koeficientas – 1,8 – 2. Per tokius langus, A. Klimkevičiaus žodžiais, išeina visa šiluma.

Politikams, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktoriaus A. Klimkevičius nuomone, rūpi ne šilumos efektyvumas, o kiekis – kas padaryta. „Žmonės turi daugiau šilumos, nereikės keisti lango – ministerija [Aplinkos ministerija, aut. past.] patenkinta, nes lieka daugiau pinigų. Tai politikų kaltė, kurie skaičiuoja, ką padarė. O kas atsiskaitys prieš ES už įdėtus pinigus, kas suskaičiuos šilumos efektyvumą?“ – klausia A. Klimkevičius.

Diskusijoje A. Klimkevičius prisiminė atvejį, kai dėl pakeistų langų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Viename iš objektų Vilniuje 2002 m. buvo pakeisti langai, kurie objekte buvo tik apie ketverius metus. Toks sprendimas buvo priimtas apsisprendus objektą renovuoti, atlikus ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, ką būtinai reikia keisti. Statybininkams pradėjus keisti langus, darbo ėmėsi teisėsauga – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis buvo nutrauktas, nes sprendimas keisti ketverius metus naudotus langus buvo teisingas. „Netikėkite, kad renovaciją galima padaryti pigiai“, – pastebėjo langų gamintojų atstovas.

Apie kitas diskusijoje „Kaip pigiai, bet efektyviai apšiltinti namą ir neįveisti pelėsio?“ problemas –

kitose publikacijose.