2019 lapkričio 13 d. trečiadienis, 6:20
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kas Vilniaus gatvėse matuoja laiką?

2016-04-17 08:42
Kiekvienas Europos miestas nuo senų senovės turėdavo savo svarbiausiąjį laikrodį. Tai gyva savivaldos tradicija, žinoma nuo XIV amžiaus. Neatsitiktinai mechaninio laikrodžio išradimas sutapo su amatų ir prekybos suklestėjimu, miestų reikšmės išaugimu, universitetų kūrimusi. Pagal laikrodžio varpų dūžius atsiverdavo miesto vartai, prasidėdavo prekymečiai ir turgūs, vykdavo pamaldos bažnyčiose [...]. Apie tai, kas Vilniaus gatvėse matuoja laiką, portalo www.statybunaujienos.lt supažindina ištrauka iš Liberto Klimkos knygos „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“, kurią 2016 m. išleido „Žaros“ leidykla.
nuotrauka
Iliustracijos autorė – dailininkė Vilija Mačiulytė


Nuo kada Vilniuje tiksi laikrodžiai?

Laiko tėkmė tarsi sraunioji Vilnia gludino Vilnių, palikdama mūsų kartai nepakartojamo žavesio miestą. Gatvės vingis – ir vaizdo perspektyvą užbaigia grakštus bokštas. Dažname jų kitados slypėjo geležinė širdis. Rotušės, Katedros, Universiteto astronomijos observatorijos laikrodžių dūžiai nuaidėdavo virš senamiesčio čerpinių stogų, jaukių gatvelių ir kiemų iki Užupio skardžių, Taurakalnio, Šeškinės ir Antakalnio kalvų. Jiems atitardavo Misionierių, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Trinitorių bažnyčių laikrodžiai.

Rytiniame Vilniaus universiteto observatorijos bokšte nuo seno buvo laikrodžiui skirta vieta. Varpų dūžiais jis kviesdavo į paskaitas senojo universiteto studentus. 1798 m. inventoriaus sąraše šis laikrodis jau pavadintas senovišku. Jis turėjo keturis ciferblatus, mušė valandas ir ketvirčius. Viena iš svarbiausių observatorijos tarnautojų pareigų buvo prižiūrėti senąjį laikrodį.

XIX a. pradžioje ilgą laiką jo svarsčius užtraukdavo Dominykas Mickevičius. Vėliau – Juozapas Savickis, dirbęs ir laikrodininkų ceche, ir mechaniku observatorijoje.

Antrojoje XIX a. pusėje astronomijos observatorija buvo iš pagrindų rekonstruojama. Senasis bokšto mechanizmas, kaip metalo laužas, buvo parduotas aukcione už 16 rublių ir 76 kapeikas. Gerokai daugiau gauta už du laikrodžio varpus, kartu svėrusius apie trisdešimt pūdų. Šv. Dvasios stačiatikių vienuolyno brolija sumokėjo už juos 200 rublių. Direktoriaus P. Smyslovo iniciatyva buvo perdirbtas ir laikrodžio bokštas. Norint jame įtalpinti svarbų astrofizinių tyrimų prietaisą – fotometrą, teko stilingą XVIII a. vidurio barokinį stogelį pakeisti sukamu kupolu. Gauti observatorijai perstatyti reikalingų lėšų nebuvo lengva. Tikėdamasis vietinės valdžios dotacijų, P. Smyslovas pažadėjo bokšte miestiečiams įrengti tikslų laikrodį. Sužinota, kad Džeimso Ričio ir sūnaus firma Škotijoje, Edinburge, gamina modernius elektrinius bokšto laikrodžius. Tai buvo Menočio elementais maitinami mechanizmai su Džonsono konstrukcijos švytuokle. Užsakymą firma atlikdavo per porą mėnesių.

Ciferblatą buvo galima pasirinkti: medinį iš geriausios Velso epušės su auksuotais valandų skaitmenimis arba dvigubo veidrodinio stiklo su juodais skaitmenimis, matiniame fone. Vilniaus užsakovams patiko stiklinis ciferblatas, nes jį naktį galima apšviesti dujų rageliais. Beliko nurodyti firmai ciferblato skersmenį bei atstumą tarp rodyklių ir mechanizmo. Nutarta daryti laikrodį didesnį už senąjį – net 60 colių (apie 1,8 m) skersmens ir pakelti šiek tiek aukščiau – į bokšto langelį. Naujasis laikrodis kainavo 38 svarus, t. y. apie 330 sidabro rublių, o ciferblatas atskirai – dar 90. Su pervežimu iš viso susidarė apie 500 rublių suma. Šiuos pinigus, kaip ir kitas observatorijos perstatymo išlaidas, padengė krašto generalgubernatorius iš kontribucinės rinkliavos, kurią mokėjo dvarininkai, prisidėję prie 1863 m. „sumaišties Šiaurės vakarų krašte“.

Į Vilnių laikrodis gabentas laivu iki Karaliaučiaus, toliau – rogėmis. 1868 m. sausio 7 d. observatorijos tarnautojai nekantriai išpakavo jo dėžes. Deja, brangusis ciferblatas buvo skilęs, be to, sulaužyta ir sudėtingosios švytuoklės pakaba. Matyt, kalti buvo Virbalio muitinės krovikai, tinkamai neapsaugoję brangaus prietaiso. Teko kuo skubiausiai užsakyti dar vieną ciferblatą. O gegužės 6 d. sutarta su Vilniaus miesto dūma dėl laikrodžio apšvietimo dujomis. Tam įrengta dvylika dujų ragelių. Laikrodis išties rodė tiksliai, nes buvo galvaniškai sujungtas su astronominiu Šeltono chronometru. Maža to, nuo 1869 m. birželio 1 dienos ant Pilies kalno lygiai vidurdienį nuaidėdavo patrankos šūvis. Astronomai karinei įgulai paskolino vieną iš senoviškų stebėjimams nebenaudojamų teleskopų. Juo kariškiai ir stebėdavo observatorijos bokšto laikrodžio rodykles. Observatorijos direktorius P. Smyslovas džiaugėsi, kad visa laiko skaičiavimo miestui sistema tekainavo tiek, kiek buvo išlaidų parakui, o šūvio paklaida – tik 5 sekundės. 1882 m. uždarius observatoriją, neliko ir šio įdomaus technikos istorijai elektrinio laikrodžio. Į bokštelį buvo įkeltas gana nesudėtingas Peterburgo firmos „F. Winter“ laikrodis, veikęs iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar bokštelis gražiai restauruotas, papuoštas atgaminta iškilnia vėtrunge. Kaip jame trūksta gyvybės...

Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios laikrodis yra ypač svarbus amato istorijai, nes vienintelis pažymėtas meistrų vardais. Ant jo mechanizmo rėmo rašytinėmis raidėmis įrėžta: „Joseph Berłman Wylnje Roku 1794“ ir „Jozef KozJiewjc RobjE 1794“. Įrašai su akivaizdžiomis klaidomis: laikrodžių cecho knygoje nurodyta seniūno Juozapo Bergmano pavardė. Tai tas pats svarbiausio Vilniaus laikrodžio „gelbėtojas“, – griūvant rotušei, perkėlęs jos laikrodį į Šv. Kazimiero bažnyčios bokštą. Lietuvos nacionalinis muziejus saugo porą šio meistro 1785 m. ir 1796 m. pagamintų laikrodžių, skirtų didelei patalpai, bei dirbtuvės etaloninį laikrodį. Antroji pavardė – pameistrio arba kalvio.

Bažnyčios laikrodžio mechanizmas yra kaltinis, jo matmenys – 1,5 ir 1,5 ir 1,0 m. Rėmas iš 7 cm pločio juostinės geležies, suveržtas kaišteliais. Laikrodžio inkaras yra Klemento tipo. Mechanizmas turi valandų ir ketvirčių skambinimo mazgus, sujungtus su skambiais garsiausio vilniškio liejiko Jono Delamarso varpais. Tačiau rodyklė tik viena, ciferblatas taip pat vienas, gana negrabiai įspraustas į baroko perlu vadinamos bažnyčios kairįjį bokštelį. Į žemiau paliktą tam reikalui langelį didelis ciferblatas tiesiog netilpo. Įspūdingi laikrodžio svarsčiai – tai tašyto akmens ritiniai, geležinėmis sankabomis sujungti po du. Ritinių skersmuo – 0,3 metro, bendras aukštis – 1,5 metro. Per skridinius jie nusileidžia iki pat bokšto pamatų. Dabar svarsčiams užtraukti įrengtas elektrinis kėliklis. Mechanizme nėra remonto ar perdirbimo žymių; jis savo darbą galėtų gerai atlikti ir šiandien.

Misionierių bažnyčios lieknuosius bokštus, statytus apie 1750 m., puošia dideli ciferblatai, deja, juose laikrodžio mechanizmo jau nebėra. O laikrodinius varpus šiems bokštams liejo garsusis J. Delamarsas. Laiko tėkmė nusinešė ir Trinitorių bažnyčios bokštų laikrodį, tepalikusi keturkampius ciferblatus, kurių forma dailiai dera su bažnyčios architektūra. 

Keletą įdomių laikrodžių praeityje turėjo ir Vilniaus gatvės. Štai kas rašoma apie namą Pilies ir Skapo gatvių sankryžoje. Jo pastogėje buvo mušantis laikrodis, įmontuotas į Madonos paveikslą. Naktį jį įspūdingai apšviesdavo žibintas. Pasirodo, tai kartu būta ir laikrodžių dirbtuvės iškabos.

XX a. pradžioje miesto valdyba ėmė tartis, ar nevertėtų tikslių laikrodžių įrengti ir gatvėse. Ilgai buvo svarstyta ir ginčytasi, kiek tų laikrodžių turėtų būti ir kokiose miesto vietose jie turėtų kaboti. Pagaliau nutarta pradėti kukliai, užsakant tik tris elektrinius laikrodžius, valdomus iš telegrafo stoties pastato. Dėl šio valdybos užsakymo varžėsi dešimt firmų iš Peterburgo, Varšuvos, Miuncheno, Stokholmo, Ciuricho ir kitų miestų. Mažiausios sumos, tik 1596 rublių, užsiprašė vietinė bendrovė „Konstruktor“. Be to, ji apsiėmė prižiūrėti ir remontuoti gatvės laikrodžius. Pasirašytoje sutartyje buvo numatytos laikrodžių įrengimo vietos: Teatro skvere Didžiojoje gatvėje (prie rotušės), Jurgio prospekto viduryje, Trakų ir Pylimo gatvių sankryžoje. Papildomai dar buvo užsakytas laikrodis Užupiui. Ši pirmoji tikslaus miesto laiko sistema pradėjo veikti 1912 m. pabaigoje. Gatvės laikrodžiai buvo pakabinti ant stilingų iš ketaus lietų kronšteinų. Gaila, kad šiuos dailius laikrodžius išdraskė Pirmojo pasaulinio karo audros. Išliko tik jų brėžiniai...

Kaip išmatuoti bokšto aukštį

Senojo universiteto studentams per geometrijos pratybas profesorius užduodavo įvairiais būdais išmatuoti Šv. Jonų bažnyčios varpinės aukštį. Tai iškiliausias Vilniaus senamiesčio pastatas, su kryžiumi siekiąs 68 metrus. Pasakojama, kad kartą profesorius paklausęs studentą, kaip aukštį būtų galima išmatuoti barometru. Studentas atsako: „Labai paprastai, tereikia užlipti ant bokšto stogo, virvele pririšti barometrą, nuleisti iki žemės ir išmatuoti virvelės ilgį“. Priblokštas atsakymo, profesorius sulemena: „Ir tai vienintelis Jums žinomas būdas?“ – „O, visai ne! Dar galima, pavyzdžiui, numesti barometrą nuo stogo, išmatuoti kritimo laiką ir pagal laisvojo kritimo formulę apskaičiuoti aukštį“. – „Gal dar?“ Studentas nė kiek nesutrikęs: „Dar galima kopiant į viršų barometru išmatuoti vienos laiptų celės aukštį, padauginti iš jų skaičiaus; štai ir gausime bokšto aukštį, išreikštą barometro vienetais. O jeigu diena saulėta, galima išmatuoti barometro ir bokšto šešėlių ilgius, o aukštį apskaičiuoti iš trikampių panašumo. Taip pat galima barometrą pririšti prie siūlo, tada išmatuoti tiksliai svyravimų periodą bokšto viršuje ir prie žemės, skaičiavimams pasinaudoti Niutono gravitacijos dėsniu. Bet neverta vargintis; paprasčiausia būtų nueiti pas bokšto sargą, padovanoti jam šį gražų prietaisą, – tegu pasako tikslų bokšto aukštį!“ Profesorius visai neteko amo...
 

 Libertas Klimka. Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos. Vilnius: Žara, 2016.
Žymės  Laikrodžiai



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2019-11-12 16:31
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) specialistai praėjusią savaitę paėmė požeminio vandens mėginius UAB „Ekologistika“ padangų gaisro teritorijoje. Juos tiria Aplinkos apsaugos agentūros ir LGT laboratorijos. Rezultatų tikimasi iki lapkričio 15 d.
nuotrauka
2019-11-12 11:24
Šiaulių apygardos prokuratūra į teismą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos tirtą sisteminės korupcijos didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas juridinis asmuo – UAB „Panevėžio melioracija“ ir dar 5 asmenys.
nuotrauka
2019-11-12 10:05
Konferencijos „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“ metu vykusiame tarpinstituciniame seminare „Sapiegų parkas, interesų susidūrimas kaip galimybė“ pagaliau pasiekta ilgai laukto susitarimo dėl Sapiegų parko rekonstravimo.
nuotrauka
2019-11-12 09:08
Šiuo metu Aplinkos ministerija, prieš teikdama Vyriausybei parengtus siūlymus, skirtus šalies statybos sektoriaus skaitmeninimui, juos aptaria su šio sektoriaus bendruomene. Siūlymai yra susiję su prievole taikyti statinio informacinį modeliavimą (BIM) projektuojant ir statant visus naujus sudėtingu...
nuotrauka
2019-11-11 11:46
UAB „LF Property“ sėkmingai pardavė pirmąjį Vilniuje A klasės verslo centrą Goštauto 40. Naujasis biurų pastato savininkas – UAB „AJ projektai“. Per rekordiškai trumpą laiką – vos keturis mėnesius – įvykusiam sandoriui tarpininkavo bendrovė „BPT Real Estate“.
nuotrauka
2019-11-11 08:21
Vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių pirkimų konkurencingumą, primena Viešųjų pirkimų tarnyba, tiekėjų patekimo į rinką galimybes – pirkimų, kuriuose dalyvauja vienas tiekėjas, dalis nuo visų įvykusių pirkimų.
nuotrauka
2019-11-08 09:01
Seimas nusprendė imtis siūlymo reglamentuoti gyventojų apklausas dėl galimų teritorijų keitimų. Seimui pateiktame įstatymo pakeitime siekiama, kad gyventojų apklausoje balsuotų ir savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos savivaldybės, kurios teritoriją planuojama prijungti, teritorijoje gyvenantys gyv...
nuotrauka
2019-11-08 08:38
Seimas nusprendė svarstyti pateiktą įstatymo „Dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti“ pataisą, neleidžiančią pernuomoti bet kokio savivaldybės suteikiamo būsto.
nuotrauka
2019-11-07 11:45
Sostinės savivaldybės įmonė AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia dar vieną aukcioną pastatų, esančių Smolensko gatvėje, pardavimui.
nuotrauka
2019-11-07 10:40
Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramonininkai rėžia ties...
nuotrauka
2019-11-06 12:43
Nuosekliai tęsiant Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programą, paskelbtas aerodromo rekonstrukcijos rangos darbų pirkimas. Aerodromo infrastruktūrą būtina rekonstruoti atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą bei siekį mažinti poveikį aplinkai.
nuotrauka
2019-11-06 09:37
Lietuvos architektų biuras „Office De Architectura“ pasirašė sutartį projektuoti nuolatinį Lietuvą reprezentuojantį paviljoną Bengbu mieste Kinijoje.
nuotrauka
2019-11-06 08:56
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos senamiestyje (Daržų g. 14, Didžioji Vandens g. 26 ir 28) atliktų griovimo darbų pagal Kultūros paveldo departamento (KPD) surinktą medžiagą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės vertės t...
nuotrauka
2019-11-05 13:53
Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. įsigalioja nauja pareiga teikti pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU pranešimas). Pareiga teikti LDU pranešimą kyla darbdaviams, įdarbinantiems ne ES šalių piliečius bei priimantiems komandiruotus laikinai dirbti į Lietuvą ES ir kitų užsienio šalių pilieč...
nuotrauka
2019-11-05 13:37
Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai. Tokias tendencijas pastebi sukauptus NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras.
nuotrauka
2019-11-05 12:41
Kritimai iš aukščio – viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų darbe priežasčių. Lietuvoje apie 30 proc. visų žuvusių darbe gyvybės neteko nukritę iš aukštai. Trečdalis iš patyrusių sunkias traumas taip pat yra nukritę. Daugiausia tai statybos sektoriaus darbuotojai, bet pastebima, kad iš aukščio kre...
nuotrauka
2019-11-05 10:26
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras skubos tvarka įvertino Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždarajai akcinei bendrovei „Ekologistika“. Minėtoje Alytaus bendrovėje, užsii...
nuotrauka
2019-11-05 09:34
Kviečiame į Net-UBIEP projekto informacinį renginį ir apskrito stalo diskusiją apie BIM naudojimą energiją taupančių pastatų statyboje.
nuotrauka
2019-11-04 07:30
Latvijos statybvietėse, kai objekto vertė – 1 mln. eurų ir daugiau, privaloma elektroninė darbo laiko apskaita. Tačiau nuošalėje liko darbuotojų kvalifikacijos įrodymas, kurį Latvijos statybininkų asociacijos prezidentas Normunds Grinbergs laiko pačiu svarbiausiu. Latviai domisi Lietuvos statybinink...
nuotrauka
2019-10-31 10:05
Kaip rašoma išplatintame pranešime, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos