„Kasdien matydamas bokštinius kranus ir kylančius pastatus aš džiaugiuosi, kartu su visais kauniečiais laukdamas, jog dešinioji Neries pakrantė taps nauju traukos centru bei dideliu postūmiu Kauno vystymuisi. Pradedamos tvarkyti apleistos teritorijos ir namai–vaiduokliai liudija apie didelius pokyčius ir naują etapą Kauno gyvenime. Tai dar vienas žingsnis Kaunui tampant moderniu ir šiuolaikišku miestu“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago, Piliamiesčio teritorijoje kuriamas modernus komfortiškas kvartalas su viešosiomis erdvėmis: „Tikimės, kad Piliamiestis suteiks postūmį naujo rajono susikūrimui Kaune ir taps nauja mėgstama laisvalaikio erdve kauniečiams. Taip pat viliamės, kad statybos paskatins aplinkinių teritorijų vystymąsi ir tolimesnius nepelnytai užmirštos krantinės tvarkymo darbus“.

Neries pakrantėje tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, o dalis nuo potvynių saugančio terasinės konstrukcijos pylimo virs amfiteatru. Nuo jo taip pat atsiveria įspūdinga iki tol kauniečiams mažai pažįstama panorama į kitame krante esantį senamiestį, santaką ir projekto įkvėpimo šaltiniu tapusią Kauno pilį.

5,4 ha ploto Piliamiesčio teritorijoje numatyta pastatyti 20 pastatų – gyvenamuosius namus ir daugiafunkcį pastatą su biurų ir prekybinėmis patalpomis. Planuojama, kad per artimiausius metus čia įsikurs apie 2000 gyventojų.

Pasak Piliamiesčio projekto autoriaus, architektūros studijos „Kita kryptis“ įkūrėjo Tomo Kriaučiūno, visi kvartalo pastatai suprojektuoti trimis savitos stilistikos ir aukštingumo statinių grupėmis. Siekiant išlaikyti stilistinę vienovę su architektūrine aplinka, arčiausiai upės esančių namų šlaitiniai stogai suprojektuoti taip, kad primintų tradicinių senamiesčio pastatų siluetus.

„Kurdami projektą laikėmės trijų pagrindinių nuostatų: siekėme išlaikyti vizualinį ryšį su kitame krante esančiu Kauno pilies kompleksu, antra, išsaugojome teritorijos viduje plytintį senąjį pušyną, kuris taps jaukia poilsio vieta gyventojams, trečia – didelį dėmesį skyrėme komfortiškų gyvenamųjų vidaus erdvių – poilsio zonų, vaikų žaidimo aikštelių – sukūrimui. Projektuodami kompleksą nuolat grįždavome prie idėjos, kaip jis atrodys iš senamiesčio kranto, miesto apžvalgos aikštelių“, – pasakojo T. Kriaučiūnas.

Didelis dėmesys gyvenamųjų namų teritorijoje skiriamas aplinkai. Pasitelkti landšafto specialistai sukūrė žaliųjų zonų projektus. Pirmųjų aukštų gyventojai turės terasas, aukštesniuosiuose aukštuose – erdvius balkonus su vaizdu į pakrantę ar žaliąsias zonas.

Arčiausiai upės esantys pastatai dengti tamsių keraminių plokščių apdaila, toliau nuo upės projektuojami tradicinės architektūros šviesiu tinku bei termiškai apdorota mediena dailinti pastatai.

Gyvenamuosiuose namuose numatomi aplinką tausojantys ir energiją taupantys sprendimai – didesnės šiluminės varžos langai, fasadai bei stogai, centrinė rekuperacinė – mechaninė oro vėdinimo – sistema ir kt.

Piliamiesčio projektą, kurio pasiruošimas užtruko trejus metus, planuojama įgyvendinti etapais ir užbaigti iki 2025 metų. Daugiau informacijos apie projektą.