Nesant sukauptų lėšų, labai sudėtinga organizuoti namo remonto darbus. Už atliktus darbus reikia atsiskaityti iš karto, o ne kiekvieno buto savininkas įstengia sumokėti didesnę sumą. Ši problema tampa vis opesnė, nes senus daugiabučius tiesiog būtina atnaujinti. Daugelyje šalies miestų jie yra gerokai susidėvėję, kai kurie pastatai net ėmė kelti grėsmę jų gyventojams. Deja, gyventojai nėra linkę investuoti į bendrojo naudojimo objektus. Todėl Civilinis kodeksas buvo patikslintas nuoroda, kad Vyriausybė nustatytų daugiabučiui atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką.

Šios lėšos pagal šiandien patvirtintąją tvarką turi būti kaupiamos, atsižvelgus į namo fizinę ir energinę būklę, konkretiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbams, kuriuos reikia numatyti parengus ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Šį planą ir pagal jį apskaičiuotą mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį tvirtina butų ir kitų patalpų savininkai. Per tą laiką, iki jie patvirtins, kaupiama minimalaus dydžio įmoka – nuo 0,03 iki 0,05 euro už kvadratinį metrą (priklausomai nuo namo dydžio). Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto savininkas per mėnesį turėtų įmokėti 1,5–2,5 Eur. Mėnesinės įmokos dydis yra apribotas, siejant jį su minimalia mėnesio alga, kad būtų užtikrinta socialinė apsauga mažesnes pajamas turintiems gyventojams.

Butų savininkų sukauptos lėšos gali būti naudojamos neplanuotiems namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos defektams ir gedimams šalinti, avarijoms likviduoti, bet jomis negalima apmokėti darbų, kurie įskaityti į namo techninės priežiūros tarifą. Namui atnaujinti kaupiamos lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje ir apskaitomos pagal kiekvieną namą ir kiekvieną buto savininką. Joms taikomas Indėlių draudimo įstatymas, praneša Vyriausybės šaltiniai.