Investavo daugiau nei 41 mln. litų

UAB „Danspin“ direktorius Rosvaldas Kunickas sako, kad siekdama išplėsti verpalų gamyklą bendrovė pasinaudojo ekonomikos augimo veiksmų programos „Invest LT+“ parama. Programos finansuojama veikla – tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į didelės pridėtinės vertės gamybos ir paslaugų verslo pradžią bei plėtrą Lietuvoje. Investicinio projekto esmė – išplėsti esamą kilimų verpalų gamyklą, pastatant naujus gamybinius, sandėliavimo ir administracinius pastatus ir įrengiant naujas gamybines linijas bei kitus gamybinius įrenginius.

Buvo parengtas techninis projektas, atlikti vidaus inžinerinių tinklų ir pastatų statybos darbai: pastatytas žaliavos sandėlis, gamybiniai cechai su gatavos produkcijos sandėliu, administracinės, techninės patalpos, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 14 tūkstančių kvadratinių metrų, įsigyta ir įdiegta gamybinė įranga. Statybos darbų generalinis rangovas – Raseinių rajone įsikūrusi UAB „Bilderis“.

Į projektą „Kilimų verpalų gamyba su MTTP padaliniu Raseiniuose“ investuoti daugiau nei 41 mln. litų: Europos Sąjungos parama sudaro penkis mln. litų, likusioji suma padengta iš projekto metu pritrauktų privačių investicijų. Pastatų statyboms iš šios sumos skirti 22 mln. litų.
Esami gamybiniai pajėgumai per trejus projekto įgyvendinimo metus išaugo 40 proc. Parduodant aukštesnės vertės produktus su papildomomis specifikacijomis bendrovės pajamos išaugo 65 proc. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu bendrovėje sukurta 101 nauja darbo vieta.

Įkūrė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros padalinį

„Šio, valstybės planavimo būdu atrinkto, projekto ekonominė nauda yra didesnė nei jo finansinė nauda privatiems investuotojams – bendrovės „Danspin“ savininkams. Įgyvendinus projektą, jau per pirmuosius penkerius metus bus papildomai sumokama apie 8,5 mln. litų mokesčių į valstybės biudžetą“, – sakė projektą administravusios Lietuvos verslo paramos agentūros Verslo skyriaus projektų vadovas Linas Urba.

Iki šiol tyrimai ir bandymai būdavo atliekami Danijoje. Projekto įgyvendinimo metu įrengtos 50 kvadratinių metrų patalpos naujai sukurtam Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros padaliniui. „Dabar turime laboratoriją ir įrangą, kuria galime pamatuoti įvairius verpalo parametrus – nustatyti pluošto sudėtį, tikrinti spalvas. Turime nedideles karšimo stakles, kuriomis galima atlikti testus. Bandome įvairius mišinius, kad galėtume sukurti naują, aukštesnės kokybės produktą“, – aiškina R. Kunickas.

Lietuviškos vilnos nenaudoja, nes jos yra per mažai

Pasak R. Kunicko, pagrindinė žaliava verpalams – avių vilna – į gamyklą vežama iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos. „Vietiniai ūkininkai taip pat siūlė savo produkciją, tačiau netgi susikooperavę jie galėtų per sezoną parduoti tik 150 – 200 kg vilnos, tokį kiekį viena įmonės linija sugebėtų paruošti per vieną valandą. Be to, lietuviška vilna nėra tokia kokybiška ir švari, kaip atvežta iš kitų šalių“, – sako R. Kunickas.

Visa pagaminta produkcija eksportuojama į Didžiąją Britaniją, JAV, Kiniją. Bendrovė gamina ir tokius verpalus, kurie naudojami kiliminėms dangoms aviacijoje, tačiau gaminant šį produktą tenka įverpti metalo pluošto, kuris padeda verpalui nesielektrinti.

Per dieną įmonė apdoroja septynių – aštuonių tūkstančių avių vilną. Per mėnesį pagamina 600 tonų verpalų, per parą 30 tonų. „Iš per parą pagamintų verpalų galėtume pusantro karto apjuosti pusiaują“, – sako bendrovės vadovas.