Kraustosi į mažesnius butus

Nekilnojamojo turto kompanijos „In real“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius, kalbėdamas apie mažo ploto būstus, sakė: „Ilgą laiką stebėjome tendenciją, kad vidutinis būsto plotas traukiasi. Žmonėms buvo sunkiau įpirkti didesnius būstus ir juos atitinkamai apribojo tam tikra suminė pinigų išraiška.“

Populiariausiais pirkinys ilgą laiką, anot jo, buvo vos dviejų–trijų kambarių butai, kurių būsimieji šeimininkai pageidavo, kad šie kambariai būtų išplanuoti kaip įmanoma mažesniame plote.

Dažniausiai, eksperto teigimu, tokie būstai perkami nuomai ir investicijai, juose noriai apsigyvena studentai ir jaunos šeimos.

Kai daugiabučiai virsta bendrabučiais

„Pastebime ir kitą tendenciją – aukštesnės klasės projektuose vyksta priešingas procesas. Vystytojai, kurie siūlė mažesnius butus, dabar pardavinėja juos apjungdami po tris keturis į vieną vienetą ir taip juos parduoda kaip 100–150 kv. metrų ploto būstus. Tokius būstus perka labiau pasiturintys pirkėjai, kurie turi vaikų ir nesidairo į mažas dėžutes“, – teigė A. Antanavičius.

Paklaustas apie itin mažų – iki 20 kv. m ploto – būstų paklausą, pašnekovas sakė, jog yra tekę susidurti su tokiais atvejais. Tokie būstai parduodami, nes jų suminė kaina nėra didelė ir už tai tokie butai atrodo patraukliai. Tiesa, kalbant apie ilgesnę perspektyvą, tokį pirkinį portalo pašnekovas vertina gana skeptiškai, nes būtina galvoti apie ilgalaikę pastato priežiūrą, išlaikymą. Kuo daugiau savininkų, tuo labiau komplikuota yra paties statinio priežiūra.

Anot jo, jei visi, kurie perka tokius būstus, įsigyja juos nuomai, tai ilgainiui daugiabutis gali virsti naujos statybos bendrabučiu. „Ar sumanius parduoti tokį būstą bus lengva tai padaryti? Ar tikrai būstas nepraras vertės? Kol viskas dar atrodo nauja – tokie būstai patrauklūs, bet rekomenduoju pagalvoti, kaip būstas atrodys po penkerių metų“, – susižavėjusius tokiais butais įspėjo specialistas.



Užburtas „nepardaviau, o jau perku“ ratas

A. Antanavičius pabrėžė, kad mažesniuose miestuose poreikis naujam būstui taip pat jaučiamas didelis, bet norint nusipirkti naują būstą, pirmiausiai reikia parduoti seną, o tai padaryti, kaip paaiškėja, nėra taip lengva. „Susidaro uždaras ratas, kuomet savininkai negali keisti būsto, ne sunku parduoti senąjį. Jį parduodant reiktų nuleisti kainą, o tai neatrodė patraukliai. Šios problemos pavyks išvengti sostinei, nes nuomos rinka yra savotiškas gelbėjimosi ratas“, – kalbėjo jis.

Pašnekovo teigimu, išskirtinai mažo ploto būstai statomi tik Vilniuje ir kitiems miestams tai nėra labai aktualu.

„Tokių butų pardavėjai orientuojasi į studentus, kad šie galėtų juos įsigyti. Už 20 kv. m naujos statybos būstą gali tekti suploti 25-30 tūkst. eurų. Žinoma, dar reiks tokį butą įsirengti, bet šios išlaidos sudarys nedidelę dalį kainos, nes plotas, kurį reikia įrengti, nėra didelis.

Yra buvę sandėrių už 20-30 tūkst. litų, jei tai perkamas kambariuką bendrabučio tipo pastate. Tad kalbame apie kelis tūkstančius eurų, bet tai priklauso nuo vietos ir turto būklės. Galima rasti pigų būstą, bet jis gal nebus labai patrauklus gyventi eiliniam gyventojui“, – kalbėjo jis.



Žmogus tarnauja būstui ar būstas jam?

Nekilnojamojo turto kompanijos „Remax“ mokymų ir frančizės vadovė Džiuginta Daujotaitė teigė, kad mažo ploto būstų populiarumas didėja: „Kalbant apie pigesnį ekonominės klasės būstą, akivaizdu, kad jo paklausa auga. 40-ties kvadratinių metrų būstą – tai gali būti vadinamasis pusantro kambario ar dviejų kambarių butas – dažniausiai perka jauni žmonės, poros, dar neturinčios vaikų.“

Pasak jos, dažniausiai tokie maži būstai yra bendrabutinio tipo pastatuose ir tai mažina jų patrauklumą. „Pirkėjų logika labai paprasta: neturiu pinigų, žiūriu, ką galiu įsigyti ir galiu gyventi net dvidešimties kvadratinių metrų būste“, – juokavo pašnekovė.

Gal lietuviams kultūriškai dar nėra priimtina ekstremaliai mažo būsto idėja? „Taip. Būstas turi tarnauti žmogui, o ne žmogus būstui. Mūsų mentalitete smarkiai įsišakniję, kad reikia turėti savo būstą – ne nuomoti. Nesvarbu kaip, dirbsiu per du darbus, pasiimsiu daug paskolų, bet tikslą pasieksiu.

Pasaka, kad mano name gyvens abu sūnūs, dukra ir visi vaikščiosime per skirtingus įėjimus, jau bliūkšta“, – kalbėdama apie lietuvių mąstymą sakė Dž. Daujotaitė.

Būstas už 6 tūkst. eurų

Užsienyje populiarūs būstai, kurie įrengti išnaudojant palėpių ir pusrūsių erdves, bet ekonominį būsto variantą besirenkantys lietuviai šiuo aspektu tebėra išrankūs. „Palėpes tautiečiai jau pamėgo, jos paklausios. Yra žmonių kategorija, kurie pageidauja būtent tokio būsto, bet į pusrūsius mažai kas nori kraustytis“, – sakė pašnekovė.

Paklausta apie patį „ekonomiškiausią“ mažo ploto būsto sandorį, NT ekspertė pasakojo, kad būta atvejo, kuomet už 32 kv. m butą pirkėjas sumokėjo vos 23 tūkst litų. (6 670 eurų). „Tai buvo tikra „bakūžė“ – labai nugyventas būstas, kuriam reikėjo itin didelio remonto, o tai reiškia nemažas išlaidas“, – komentavo ji.



Įsigyja kaip antrąjį būstą

Su kolegų teiginiais, kad mažo ploto būstų populiarumas auga, sutiko ir bendrovės „Capital real esate“ brokeris Gytis Andrijauskas (pokalbis su juo vyko praėjusią savaitę, tragedijos išvakarėse).

„Mažo ploto būsto populiarumas didėja. Šiuo metu turime vieną projektą, kur butų plotas 30–37 kv. m ir šie būstai buvo parduoti gana greitai. Butai buvo puikiai išplanuoti – juose įrengta po du kambarius, tad senyvo amžiaus žmonės ir studentai aktyviai jais domėjosi“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, šiuo metu už naujos statybos 37 kvadratų butą naujakuriai moka maždaug po 49 tūkst. eurų.

„Itin mažų butų pasirinkimas nėra didelis. Tokių butų galima rasti senamiestyje. Paprastais tokie butai būna arba puikiai suremontuoti, arba visai seni“, – apie ekstremaliai mažus butus kalbėjo brokeris.

Pašnekovas prisiminė, kad senamiestyje naujos statybos name jam teko matyti 26 kv. m ploto butą. „Ten buvo įrengta miegamoji zona, ją nuo svetainės skyrė stumdomo stiklo siena. Bute buvo įrengta ir maža, bet kompaktiška virtuvė. Tokių butų pirkėjai – žmonės, kurie gali sau leisti turėti antrą būstą mieste. Tai nuo miesto šurmulio pabėgę miestiečiai, kurie į sostinę užsuka rečiau. Tokie būstai nuomojami ir turistams. Jie puikai tinka trumpalaikės nuomos paslaugai“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, labai apleistą butą sostinėje galima įsigyti ir už 15 tūkst. eurų, bet didelių investicijų pareikalaus tokio pirkinio remontas.