„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės, erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos. Laisvės kalva – skulptūra visiems Lietuvos žmonėms, siekusiems laisvės, mylėjusiems ir tebemylintiems jos idėją. Ant pjedestalo neužkeliant konkretaus herojaus ar datos, tai memorialas savyje galintis talpinti tiek, kiek prasmių patys į jį įdėsime“, - savivaldybės pranešime cituojamas skulptorius A. Labašauskas.

Pasak jo, skulptūros forma pasirinkta neatsitiktinai: ji simboliškai reprezentuoja Lietuvos istorinį, gamtinį karkasą – piliakalnius, pilkapius, kalvas, mišką, pelkes, tarsi tai būtu mūsų visų tapatybės dalis, atėjusi iš praeities, aktuali ir šiandien.

„Fasadinė kalvos pusė bus memorialinė, skirta susikaupti, prisiminti už Laisvę kovojusius, galbūt ieškoti slapyvardžių simboliniam miške ar liesti išlietas medžių formas. Tuo tarpu iš kitos skulptūros pusės bus galima patekti ant žaliuojančios kalvos, vieniems tai taps apžvalgos aikštele, kitiems galbūt tribūna, kažkas čia sėdės ir klausys koncerto, o vaikai tiesiog žais ar žiemą leisis su rogutėmis – tikiuosi, kad Laisvės kalva suteiks veiksmų ir minčių laisvę kiekvienam ją aplankiusiam”, – pasakojo skulptorius.

Lukiškių aikštėje atsirasiantis realaus dydžio maketas sudarys mažą dalį visos būsimos Laisvės kalvos – čia iškils dvi plokštės, kurių bendras dydis 3x4 m, vaizduojančios simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai. Maketas stovės toje vietoje, kuri ir numatyta Laisvės kalvai, jį pratęs memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti Laisvės kalvos dydį. Specialiai Laisvės kalvai bus sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai galės pamatyti, kaip atrodys užbaigtas projektas.

Pats Laisvės kalvos pirmųjų segmentų gamybos procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Autorius pasakoja, kad pirmajame etape buvo ruošiamasi kūrybiniam procesui, teko daug laiko praleisti gamtoje, miške, vietose, kur kovojo ar žuvo laisvės kariai. Medžių kamienai ir žievės rinktis skirtinguose miškuose – nuo Molėtų iki Vingio parko. Pradžioje lietos mažesnės kvadratinio metro dydžio testinės formos, didesnių medžių kamienų faktūroms išgauti lietos gipsinės formos, kurios vėliau buvo lipdomos moliu. Išgautos formos buvo užpildytos specialiu betonu – tokiu būdu sukurti pirmieji Laisvės kalvos segmentai, vaizduojantys laisvės mišką.

Planuojama, kad Laisvės kalvos maketas Lukiškių aikštėje stovės apie dvi savaites.

Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos” idėja laimėjo Vyriausybės inicijuotą ir Kultūros ministerijos bei Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą, rašoma sostinės savivaldybės pranešime.