„Kad statybininko kortelė reikalinga – sutinka visi. Ginčas iš esmės vyksta tik dėl to, kas bus šios sistemos operatorius – valstybė, kaip siūlo Vyriausybė, ar Lietuvos statybininkų asociacija, kuri tokią sistemą jau yra įdiegusi. Todėl svarbu plačiau paaiškinti, kuo skiriasi mūsų, Seimo narių grupės, užregistruotas ir Vyriausybės siūlomas variantas. Savąjį mes teikiame visų pirma dėl to, kadangi manome, jog su informacinės sistemos kūrimui Vyriausybės numatytomis 1,5 mln. eurų valstybės lėšų tikrai būtų galima nuveikti prasmingesnių darbų, o ne „išradinėti dviratį“, – Seimo pranešime cituojamas parlamentaras A. Butkevičius.

Vyriausybės atstovai teigia, kad statybininko kortelės administravimo sistemos sukūrimas kainuotų apie 1,5 mln. eurų ir dar apie 200 tūkst. eurų kainuotų kasmetinis aptarnavimas. LSA projektas valstybei nieko nekainuotų, o sąnaudas asociacija pasidengtų per valstybės reguliuojamus įkainius.

„Į klausimą, kuo blogai, kad šią funkciją vykdytų Lietuvos statybininkų asociacija, kuri jau turi didžiulį įdirbį šioje srityje, nesulaukiau jokio atsakymo. Vyriausybės atstovai taip nė karto ir neįvardijo, kodėl šių funkcijų negali atlikti LSA, kokios čia galimos grėsmės. Tiesiog sakoma, kad tai turi atlikti valstybinis sektorius ir tiek“, – stebėjosi Seimo narys A. Butkevičius.

Savo ruožtu, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas atkreipė dėmesį, kad paties sektoriaus savivalda ir savireguliacija yra ypač sveikintinas dalykas, o valstybei telieka įteisinti, kas padaryta ir pasiekta Lietuvos statybininkų asociacijos, bei toliau pasitikėti asociacija jai vykdant statybininko kortelės apskaitą ir susijusias funkcijas.

„Šiuo metu mes turime tokią situaciją, kad sąžiningai dirbančios statybų bendrovės yra priverstos veikti konkurencijos sąlygomis su mokesčių nemokančiomis bendrovėmis ir užuot ieškoję sprendimų, kaip ištraukti iš „šešėlio“ nelegaliai uždirbtas pajamas, mes apmokestiname sąžiningai dirbančias bendroves“, – pastebėjo parlamentaras S. Gentvilas.

„Asociacijos sukurta kortelė jau daugiau nei metus veikia rinkoje ir sukurta remiantis gerąja užsienio šalių praktika. Mes manome, kad Vyriausybės priimtas sprendimas dėl tokios kortelės privalomumo valstybės mastu – sveikintinas, tačiau biudžeto lėšas geriau panaudokime ne analogiškos sistemos kūrimui, o pensijoms ir švietimui. Kviečiame priimti ryžtingą ir logišką sprendimą taupyti valstybės resursus ir įteisinti jau sėkmingai veikiančią sistemą, siekiant bendro tikslo – statybos sektoriaus pažangos ir skaidrumo“, – susidariusią situaciją komentavo LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Vyriausybės kanceliarijos užsakymu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos valstybėse viešojo administravimo funkcijas statybininkų kortelių srityje dažniausiai vykdo statybos sektoriaus asocijuotos struktūros, o valstybė pati jas vykdo tik pavieniais atvejais. Analogiškos ar panašios funkcijos suteiktos asocijuotoms struktūroms tokiose valstybėse kaip Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir kt., rašoma pranešime

Spalio 14 d. įvairių frakcijų atstovai Seime įregistravo įstatymų projektus, kuriais siekiama sudaryti prielaidas privalomos vadinamosios statybininko kortelės įvedimui, kad būtų galima efektyviau mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje, mažinti nelegalaus darbo mastą, didinti saugą statybvietėse ir sukurti prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus. Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, siūlomi pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri jau yra tokią sistemą įdiegusi ir kuri efektyviai veikia savanoriškumo principu.

Kaip rašoma Seimo pranešime, pagal 2019 m. birželio 19 d. Vyriausybės pasitarime pateiktą informaciją, statybos sektoriuje yra neapskaitoma 500–700 mln. Eur pajamų.