Sodininkų bendrijos gyventojo statusas neatbaido tautiečių nuo noro būtent čia susikurti nuolatinę gyvenamąją vietą. Nepaisant daugybės gyvenimo sodininkų bendrijoje trūkumų (nėra bendrų inžinerinių tinklų, miesto infrastruktūros), daugelį vilioja įkandama žemės kaina mieste arba netoli jo ir patogus gyvenimas individualiame name, gamtos apsuptyje.

Nekilnojamojo turto bendrovių duomenimis, sklypų paklausa sodų bendrijose išlieka didėjanti.

Neoficialios gyvenvietės

Statistika rodo, kad skirtinguose šalies rajonuose namų užstatymas sodininkų bendrijose siekia net iki 60 procentų. Ir nors lietuviams sodininkų bendrijos tampa aktualia ir paklausia vieta, savivaldybėms jos – papildoma našta, kurios prisiimti nenorima, sako sodininkų bendrijos asociacijos pirmininkas Eigintas Germanavičius.

„Pirmiausia, šito reikalo nenori tvarkyti mūsų vyriausybė. Reikalingos papildomos lėšos, savivaldybėms atsirastų papildomų darbų, kurių jos nenori. Yra Seime paruoštas įstatymo projektas dėl sodininkų bendrijų įteisinimo. Jeigu tas įstatymas praeitų, sodininkų bendrija taptų juridiniu vienetu ir galėtų gauti ES lėšas ir būtų paprasčiau tapti gyvenviete“, – argumentus apie delsiamą sodininkų bendrijų virsmą gyvenvietėmis dėsto Eigintas Germanavičius.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius įsitikinęs, kad sodininkų bendrijos gyvenvietėmis taptų kur kas greičiau, jei prie to aktyviau prisidėtų ir patys bendrijų gyventojai.

„Sodininkų bendrijos jau seniai yra virtusios savotiškomis gyvenvietėmis. Įstatymai tokie, kad sodai galėtų išsiformuoti ir tapti gyvenvietėmis, tačiau tam reikia suformuoti gatves ir jas atiduoti miestui. Sodininkams reikia kiekvienam paaukoti gabaliuką savo žemės, kad siaurus pravažiavimus būtų galima paversti gatve ir nutiesti inžinerinius tinklus. Tačiau ne visi sutinka taip padaryti“, – pasakoja N. Valatkevičius.

Stringa įstatyminė bazė

Gatvės – itin skausminga tema gyvenantiems sodininkų bendrijose. Dėl siaurų pravažiavimų bendrijų teritorijose neįmanoma nutiesti magistralinių inžinerinių tinklų: vandentiekio, nuotekų šalinimo vamzdynų ir t.t.

„Yra sodininkų įstatymas, kuris numato, kad kelius turi perimti savivaldybės. Visas procesas turėjo prasidėti 2012 metų pabaigoje, tačiau reikalas vis dar nepajudėjęs. Mes pasiūlėme įvesti naują kelių kategoriją – sodininkų keliai ir gatvės“, – apie Seime užregistruotą įstatymo projektą, kuris turėtų palengvinti sodininkų bendrijų perregistravimą gyvenvietėmis pasakoja Eigintas Germanavičius.

Sodininkų bendrijų asociacija siekia, kad dar šiemet būtų nustatyta, kiek lėšų reikės sodininkų bendrijų kelių įteisinimui ir eksploatacijai, kad pinigai būtų numatyti kitų metų biudžete ir pradėta skirstyti savivaldybėms jau nuo 2015 m. pradžios.

„Projektai pateikti, tačiau darbai nejuda. Mano manymu, šis klausimas yra sąmoningai žlugdomas ir mano karta gal net nesulauks, kada sodininkų bendrijos taps oficialiomis gyvenvietėmis“, – dėl stringančios įstatyminės bazės apgailestauja sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas E. Germanavičius.

Lengvatiniai mokesčiai

Nepaisant to, kad sodininkų bendrijos nėra laikomos oficialiomis gyvenvietėmis, jų gyventojai džiaugiasi tokio statuso privalumais.

„Sodininkai turi bendrijas, moka nedidelius mokesčius. Be to, soduose – lengvatinės sąlygos statyti gyvenamuosius namus“, – apie privilegijas apsigyvenantiems sodininkų bendrijose pasakoja N. Valatkevičius.

Jau 12 metų gyvenantis sodo bendrijoje netoli Kauno, E. Germanavičius tikina, kad gyventi sodininkų bendrijoje nėra blogai: „Mes kaip pusiau miestas, pusiau kaimas. Aplinka labai graži, savivaldybė nesikiša, mes patys tvarkome visus reikalus, turime miesto vandenį, keliai – sodininkų.“

Sodininkų bendrijų gyventojams taikoma mokesčių našta, pasak E. Germanavičiaus, taip pat lengvesnė nei kitų gyventojų.

„Mokame kiekvienas sodininkas už savo nuosavą žemę. Tačiau tas mokestis toks mažas, kad kai kurios savivaldybės jo net neskaičiuoja, nes sąskaitų atsiuntimas kainuoja brangiau nei pats mokestis. Dar viena lengvata ta, kad žemės paskirties žemėje mes galime statyti namą, kitu atveju reikia keisti paskirtį. Bendrojo naudojimo žemės mokesčio mes nemokame, sodininkai yra nuo jo atleisti“, – sodininkų bendrijos nuolatinių gyventojų mokesčių lengvatas vardija E. Germanavičius.

Ne visos bendrijos virsta gyvenvietėmis

Sodininkų bendrijų asociacijai vadovaujantis E. Germanavičius pasakoja, kad situacija, kai bendrijos tampa gyvenvietėmis, pastebima tik miestų teritorijose arba netoli jų įsikūrusiose bendrijose. Didžiųjų šalies miestų sodininkų bendrijos nuolatinių gyventojų turi daugiau nei mažesnių miestų.

„Rajonuose esančios sodininkų bendrijos ir toliau atlieka savo pirminę funkciją – tarnauja kaip vasaros zonos teritorijos, savaitgalio poilsiui ir daržovių auginimui“, – situaciją rajonuose įsikūrusių sodų bendrijose komentuoja E. Germanavičius.