2019 lapkričio 13 d. trečiadienis, 14:29
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kodėl sodininkų bendrijos netampa gyvenvietėmis?  7

Ramunė NARMONTIENĖ      2014-05-15 11:44
Jau seniai nieko nebestebina žinia, kad vis daugiau tautiečių gyvena sodininkų bendrijose. Vietoje vasaros namelių bendrijose kyla prabangūs gyvenamieji namai, kuriasi bendruomenės, asfaltuojami keliukai, tačiau iš daugiau kaip 1200 Lietuvoje įkurtų sodininkų bendrijų nė viena vis dar nėra performuota į gyvenvietę, nors didelė dalis gyventojų jau oficialiai deklaruoja gyvenamąją vietą sodininkų bendrijose.
nuotrauka
Sodininkų bendrijos tampa gyvenvietėmis – nepriklausomai nuo valdžios pozicijų. Portalo nuotr.


Sodininkų bendrijos gyventojo statusas neatbaido tautiečių nuo noro būtent čia susikurti nuolatinę gyvenamąją vietą. Nepaisant daugybės gyvenimo sodininkų bendrijoje trūkumų (nėra bendrų inžinerinių tinklų, miesto infrastruktūros), daugelį vilioja įkandama žemės kaina mieste arba netoli jo ir patogus gyvenimas individualiame name, gamtos apsuptyje.

Nekilnojamojo turto bendrovių duomenimis, sklypų paklausa sodų bendrijose išlieka didėjanti.

Neoficialios gyvenvietės

Statistika rodo, kad skirtinguose šalies rajonuose namų užstatymas sodininkų bendrijose siekia net iki 60 procentų. Ir nors lietuviams sodininkų bendrijos tampa aktualia ir paklausia vieta, savivaldybėms jos – papildoma našta, kurios prisiimti nenorima, sako sodininkų bendrijos asociacijos pirmininkas Eigintas Germanavičius.

„Pirmiausia, šito reikalo nenori tvarkyti mūsų vyriausybė. Reikalingos papildomos lėšos, savivaldybėms atsirastų papildomų darbų, kurių jos nenori. Yra Seime paruoštas įstatymo projektas dėl sodininkų bendrijų įteisinimo. Jeigu tas įstatymas praeitų, sodininkų bendrija taptų juridiniu vienetu ir galėtų gauti ES lėšas ir būtų paprasčiau tapti gyvenviete“, – argumentus apie delsiamą sodininkų bendrijų virsmą gyvenvietėmis dėsto Eigintas Germanavičius.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius įsitikinęs, kad sodininkų bendrijos gyvenvietėmis taptų kur kas greičiau, jei prie to aktyviau prisidėtų ir patys bendrijų gyventojai.

„Sodininkų bendrijos jau seniai yra virtusios savotiškomis gyvenvietėmis. Įstatymai tokie, kad sodai galėtų išsiformuoti ir tapti gyvenvietėmis, tačiau tam reikia suformuoti gatves ir jas atiduoti miestui. Sodininkams reikia kiekvienam paaukoti gabaliuką savo žemės, kad siaurus pravažiavimus būtų galima paversti gatve ir nutiesti inžinerinius tinklus. Tačiau ne visi sutinka taip padaryti“, – pasakoja N. Valatkevičius.

Stringa įstatyminė bazė

Gatvės – itin skausminga tema gyvenantiems sodininkų bendrijose. Dėl siaurų pravažiavimų bendrijų teritorijose neįmanoma nutiesti magistralinių inžinerinių tinklų: vandentiekio, nuotekų šalinimo vamzdynų ir t.t.

„Yra sodininkų įstatymas, kuris numato, kad kelius turi perimti savivaldybės. Visas procesas turėjo prasidėti 2012 metų pabaigoje, tačiau reikalas vis dar nepajudėjęs. Mes pasiūlėme įvesti naują kelių kategoriją – sodininkų keliai ir gatvės“, – apie Seime užregistruotą įstatymo projektą, kuris turėtų palengvinti sodininkų bendrijų perregistravimą gyvenvietėmis pasakoja Eigintas Germanavičius.

Sodininkų bendrijų asociacija siekia, kad dar šiemet būtų nustatyta, kiek lėšų reikės sodininkų bendrijų kelių įteisinimui ir eksploatacijai, kad pinigai būtų numatyti kitų metų biudžete ir pradėta skirstyti savivaldybėms jau nuo 2015 m. pradžios.

„Projektai pateikti, tačiau darbai nejuda. Mano manymu, šis klausimas yra sąmoningai žlugdomas ir mano karta gal net nesulauks, kada sodininkų bendrijos taps oficialiomis gyvenvietėmis“, – dėl stringančios įstatyminės bazės apgailestauja sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas E. Germanavičius.

Lengvatiniai mokesčiai

Nepaisant to, kad sodininkų bendrijos nėra laikomos oficialiomis gyvenvietėmis, jų gyventojai džiaugiasi tokio statuso privalumais.

„Sodininkai turi bendrijas, moka nedidelius mokesčius. Be to, soduose – lengvatinės sąlygos statyti gyvenamuosius namus“, – apie privilegijas apsigyvenantiems sodininkų bendrijose pasakoja N. Valatkevičius.

Jau 12 metų gyvenantis sodo bendrijoje netoli Kauno, E. Germanavičius tikina, kad gyventi sodininkų bendrijoje nėra blogai: „Mes kaip pusiau miestas, pusiau kaimas. Aplinka labai graži, savivaldybė nesikiša, mes patys tvarkome visus reikalus, turime miesto vandenį, keliai – sodininkų.“

Sodininkų bendrijų gyventojams taikoma mokesčių našta, pasak E. Germanavičiaus, taip pat lengvesnė nei kitų gyventojų.

„Mokame kiekvienas sodininkas už savo nuosavą žemę. Tačiau tas mokestis toks mažas, kad kai kurios savivaldybės jo net neskaičiuoja, nes sąskaitų atsiuntimas kainuoja brangiau nei pats mokestis. Dar viena lengvata ta, kad žemės paskirties žemėje mes galime statyti namą, kitu atveju reikia keisti paskirtį. Bendrojo naudojimo žemės mokesčio mes nemokame, sodininkai yra nuo jo atleisti“, – sodininkų bendrijos nuolatinių gyventojų mokesčių lengvatas vardija E. Germanavičius.

Ne visos bendrijos virsta gyvenvietėmis

Sodininkų bendrijų asociacijai vadovaujantis E. Germanavičius pasakoja, kad situacija, kai bendrijos tampa gyvenvietėmis, pastebima tik miestų teritorijose arba netoli jų įsikūrusiose bendrijose. Didžiųjų šalies miestų sodininkų bendrijos nuolatinių gyventojų turi daugiau nei mažesnių miestų.

„Rajonuose esančios sodininkų bendrijos ir toliau atlieka savo pirminę funkciją – tarnauja kaip vasaros zonos teritorijos, savaitgalio poilsiui ir daržovių auginimui“, – situaciją rajonuose įsikūrusių sodų bendrijose komentuoja E. Germanavičius. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Paulė
2018-06-20 14:32
Reikėtų naikinti ne tik Sodų bendrijas, bet ir garažų. Pirmininkų savivalė, daugiau nieko.
Regina
2016-02-25 06:18
Ne kurios sodininkų bendrijos užsiima plėšikavimu. Ar tu naudoji vandenį ar nesinaudoji šiukšlių išvežimu vistiek mokėk už tuos, kurie naudojasi. O jei užsimanysi išstoti tai nepavyks, nes susirinkimas sprendžia kaip tau gyventi. O ne sodininkų bendrijos nariams nusprendžia mokėti tokius mokesčius , kurie kelis kartus didesni už bendrijos narį. Nepatinka-kreipkis į teismą, kuris tavęs negins, o gins bendriją. Žodžių kaip pokario laikais - neištrūksi iš kolchozo.Dar pagrąsins antstoliais, kad tu nemoki už paslaugas, kurių tu negauni ir jų tau nereikia.Jautiesi kaip musė voratinklyje. O parduoti sodą- galimybių jokių -niekam jų nereikia.. Tik dabar ne sodininkų bendrijos nariai ėmėsi iniciatyvos ( kreipėsi į Seimą), kad mokesčiai ne sodininkų bendrijos nariams būtų nustatytas SB įstatyme, ne kažkoks susirinkimas priimtų sprendimą plėšikauti,
aldona
2015-05-06 17:41
nuosirdziai pritariu poniai danguolei nes pas mus irgi tas pats i susirinkimus ateina keli zmogeliai ir is antro karto po susirinkimo viena aktyvi bobule pasirase protokola kad ji pirmininke ir buhaltere jau dabar begioja sestadieniais po sodus ir renka grynais pinigais pagal kazkokius lapelius mokescius juk zeme musu ispirkta uz elektra mokame individualiai savivaldybei irgi mokame mokesti uz siuksles mokame apvalius metus keliu niekas netaiso nepriziuri tarpmusu sodu gyvena senieji kaimo zmones savo sodybose tai kodel delsiama panaikinti vadinamas bendrijas ir vel butu normalios gyvenvietes
Sonata
2015-04-16 09:48
Išleistu įstatymą kad PVZ: 55% bendrijos nariu deklaravo nuolatinę gyvenamąja vieta sodo bendrijoj. Tokiu atveju SB privalo keisti savo statusą.
danguole
2015-01-21 11:48
Kodėl stengiamasi įrodinėt ,kad sodų bendrijos tai gerai,bet tai netiesa .Todėl ,kad labai mažai yra žmonių kurie dirbtu s.b. naudai ,pirmininkai ir buhalteriai dirba tik tam ,kad jie turėtu pajamų ir kuo daugiau susimokėtu visokeriopais būdais...sau apsiskaičiuotu atlygį.Žmonės nedalyvauja susirinkimuose taip atsiranda korupciją ir veltui žmogus moka už savo nuosavą žemę ,o už patarnavimus irgi moka pats tik veltui išlaiko pirmininką ir buhalterį. Būnant kaimo ar miesto teritorijoje bent turėtum tas pačias teises kaip miestietis ar kaimo žmogus...
http://www.taurosodai.lt
2014-05-20 11:51
Straipsnis „Kodėl sodininkų bendrijos netampa gyvenvietėmis?“ Parašyta gegužės 17, 2014 Tinklalapis www.statybunaujienos.lt šią savaitę publikavo straipsnį apie sodininkų bendrijas „Kodėl sodininkų bendrijos netampa gyvenvietėmis?„. Keletas įdomesnių ištraukų: Jau seniai nieko nebestebina žinia, kad vis daugiau tautiečių gyvena sodininkų bendrijose. Vietoje vasaros namelių bendrijose kyla prabangūs gyvenamieji namai, kuriasi bendruomenės, asfaltuojami keliukai, tačiau iš daugiau kaip 1200 Lietuvoje įkurtų sodininkų bendrijų nė viena vis dar nėra performuota į gyvenvietę, nors didelė dalis gyventojų jau oficialiai deklaruoja gyvenamąją vietą sodininkų bendrijose. Pastaba. Ši informacija straipsnyje yra klaidinga, kadangi žinomos bent dvi sėkmingai persitvarkiusios sodininkų bendrijos – bendruomene tapusi Kilimų sodininkų bendrija (jau buvo apie tai rašyta čia - Pokalbis su “Kilimų” bendruomenės atstovu: ar buvo verta naikinti sodininkų bendriją?) ir kaimu tapusi Radikių sodininkų bendrija (plačiau: Radikių sodų bendrija paskelbta kaimu). sodininkų bendrijos tampa aktualia ir paklausia vieta, savivaldybėms jos – papildoma našta, kurios prisiimti nenorima, sako sodininkų bendrijos asociacijos pirmininkas Eigintas Germanavičius. „Pirmiausia, šito reikalo nenori tvarkyti mūsų vyriausybė. Reikalingos papildomos lėšos, savivaldybėms atsirastų papildomų darbų, kurių jos nenori.“ „Sodininkų bendrijos jau seniai yra virtusios savotiškomis gyvenvietėmis. Įstatymai tokie, kad sodai galėtų išsiformuoti ir tapti gyvenvietėmis, tačiau tam reikia suformuoti gatves ir jas atiduoti miestui. “, – pasakoja N. Valatkevičius. Sodininkų bendrijų asociacijai vadovaujantis E. Germanavičius pasakoja, kad situacija, kai bendrijos tampa gyvenvietėmis, pastebima tik miestų teritorijose arba netoli jų įsikūrusiose bendrijose. Didžiųjų šalies miestų sodininkų bendrijos nuolatinių gyventojų turi daugiau nei mažesnių miestų. „Rajonuose esančios sodininkų bendrijos ir toliau atlieka savo pirminę funkciją – tarnauja kaip vasaros zonos teritorijos, savaitgalio poilsiui ir daržovių auginimui“, – situaciją rajonuose įsikūrusių sodų bendrijose komentuoja E. Germanavičius. Skaitykite visą straipsnį: „Kodėl sodininkų bendrijos netampa gyvenvietėmis?„.
sodietis
2014-05-19 09:24
Man atrodo, kad tie, kurie gyvena sodų bendrijose visiškai nesureikšmina to gyvenvietės statuso. Kelius lopo patys, nuotekas patys, sniegą kasa irgi patys. Neturi tam pinigų - gyvenk daugiabutyje.

Miestiečiai

nuotrauka
2019-11-13 13:51
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino Seime registruotą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Nustatyta, kad projekte numatytoms procedūroms stinga aiškumo ir išsamumo, nepakankamas dėmesys skiriamas daugiabučių administratorių atrankai, j...
nuotrauka
2019-11-11 10:02
Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?
nuotrauka
2019-11-07 10:19
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (toliau - VIPA) kviečia bendrojo naudojimo objektų administratorius teikti paraiškas paskoloms, skirtoms mažosios renovacijos projektų įgyvendinimui finansuoti.
nuotrauka
2019-11-06 14:30
„Vilniaus vandenys“ siekia iš esmės pagerinti vandens tiekimą sostinės Naujamiesčio rajone. Bendrovė specialia technika nuo lapkričio 11 d. sistemiškai per porą savaičių nuo nuosėdų išplaus pagrindines rajono vandentiekio tinklo magistrales.
nuotrauka
2019-11-05 09:41
Viename seniausių Vilniaus rajonų prasideda „Žirmūnų trikampiu“ vadinamo didžiulio kvartalo tvarkybos darbai. Iki 2022 metų čia bus įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai su apšvietimu, sporto aikštelė, skveras su poilsio zona, vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis, atsinaujins apšvietimas, eismo re...
nuotrauka
2019-10-30 13:59
Visoje Lietuvoje egzistuoja tūkstančiai mėgėjiškų sodų, priklausančių vienai ar kitai sodininkų bendrijai. Tačiau vos keletas šių bendrijų turi tiksliai nustatytas ribas, leidžiančias bendrijos pirmininkui turėti aiškią informaciją apie sodų sklypus ir jų savininkus. Be to, aiškiai nustatytos sodini...
nuotrauka
2019-10-29 15:47
Kapitalinės renovacijos prašosi vis daugiau butų ne tik senos, bet ir jau naujos statybos namuose. Tačiau vien pakeisti išplanavimą popieriaus lape taip, kaip atrodo geriausia, nepakanka – koreguoti idealaus būsto planus gali tiek esamos laikančios konstrukcijos, tiek profesionalų patarimai. Tad tam...
nuotrauka
2019-10-29 09:12
Trijų Plungės sodų bendrijų gyventojai atkreipė mero, Savivaldybės tarybos, Savivaldybės administracijos direktoriaus dėmesį į susiklosčiusią situaciją Aronijų ir Pilies gatvėse, kurios yra sodų teritorijoje. Esą po to, kai šią vasarą buvo užbaigti Babrungo gatvės (Nausodžio sen.) asfaltavimo darbai...
nuotrauka
2019-10-25 11:23
Vilnius kviečia pasinaudoti galimybe susigrąžinti dalį sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio. Gautas lėšas galima panaudoti daugiabučių namų ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui: susitvarkyti daugiabučio pastato stogą, atnaujinti fasadą, įsirengti apšvietimą, atnaujinti santechniką ar l...
nuotrauka
2019-10-25 10:42
Nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rinkai pateikiami ir pradedami naudoti nauji kietojo kuro katilai privalės atitikti Europos Komisijos reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus.
nuotrauka
2019-10-25 10:07
Praėjusią savaitę baigėsi nuo 2017 m. tęsesis konfliktas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir daugiabučius namus administruojančias įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos būsto rūmai“. Po teismų maratono, apeliacinis teismas paskelbė didelę savivaldybės pergalę kovoje už sostinės gyventojų teises...
nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...
nuotrauka
2019-10-22 13:54
Vilniaus daugiabučių namų kiemuose bus daugiau tvarkos ir patogumo: sostinės savivaldybė šiemet įrengė dvigubai daugiau nei pernai – 1200 – naujų automobilių stovėjimo vietų 39-iose žaliųjų korių aikštelėse. Esamų kiemų erdves tarp daugiabučių pasistengta išnaudoti kuo sumaniau: kur įmanoma, buvo iš...
nuotrauka
2019-10-16 14:14
Būstas su pilna apdaila. Tokį sprendimą kol kas Lietuvoje siūlo nedaug nekilnojamo turto vystymo bendrovių, tačiau, specialistų teigimu, galimybe įsigyti įrengtą būstą susivilioja vis daugiau pirkėjų. Pagrindinės priežastys, lemiančios norą įsigyti būstą su pilna apdaila, yra laiko planavimas ir gal...
nuotrauka
2019-10-10 10:53
Šiuo metu viešojoje erdvėje suintensyvėjus diskusijoms dėl naujų mokestinių pasiūlymų, konkrečiai susijusių su žemės sklypų ir statinių (NT) apmokestinimu, Registrų centras pateikia aktualią informaciją NT savininkams apie tai, kaip apskaičiuojamos mokestinės vertės ir pagal ką yra mokami NT mokesči...
nuotrauka
2019-10-09 09:22
Neslūgstant gyventojų norui įsirengti atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės ar vėjo elektrinę, ESO klientus ragina būti budriems ir nepasikliauti vien gražiais rangovų pasiūlymais suspėti gauti valstybės dotaciją dar šiemet. Ne vienas atvejis rodo, kad klientai, skubėdami kuo greičiau įrengti ...
nuotrauka
2019-10-08 09:52
Nepasiduoti emocijoms ir pirmajam įspūdžiui, kruopščiai įvertinti visus pliusus ir minusus, pagalvoti apie smulkmenas, kurios gali būti labai reikšmingos, – tokiais praktiškais patarimais su pirkėjais dalijasi nekilnojamojo turto projektus įgyvendinančios bendrovės „Centromera“ atstovė Vaida Šidlaus...
nuotrauka
2019-10-07 16:15
KLAUSIMAS. Koks turi būti minimalus statomos tvoros atstumas nuo kadastre įteisintos ribos tarp kaimyninių sodininkų bendrijos sklypų, jei nerandama gretimo sklypo savininko ir neįmanoma susiderinti dėl bendros vakarinės ekspozicijos tvoros?
nuotrauka
2019-10-03 14:41
Geriamasis vanduo yra gyvybiškai būtinas žmogaus organizmui, todėl labai svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir saugus. Centralizuotai tiekiamą vandenį geriantys vilniečiai ir kitų miestų gyventojai dėl jo kokybės kontrolės gali būti ramūs, o štai nuosavų gręžinių ar šulinių vandenį naudojantys gyventoj...
nuotrauka
2019-10-01 12:45
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. įtvirtinamas naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventoja...

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai