2021 sausio 27 d. trečiadienis, 5:12
Reklama  |  facebook

Kodėl valdžios reikalavimai verslui griežtesni karantino metu nei įprastai. Nepasitikėjimas ar perdėtos kontrolės įpročiai?

2020-04-30 20:44
Seime karantino metu buvo priimti Darbo kodekso pakeitimai, įpareigojantys darbdavius per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti apie tai Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Nors prastovų paskelbimas buvo pakankamai reglamentuotas ir prieš karantiną, kyla klausimas, kodėl darbuotojus išleidžiant prastovai karantino laikotarpiu Seimas sugriežtino ir numatė papildomą prastovų kontrolės mechanizmą verslui ir kitoms įstaigoms?
nuotrauka
Vaidas ŠALAŠEVIČIUS, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas, UAB „Justicija“ direktorius


Minimos įmonės
Justicija, UAB

Atsakymas akivaizdus – institucijos nepasitiki darbdaviais ir prideda papildomų saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama prastovomis, nes VDI nustačius, kad darbuotojas, dėl kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija už prastovą, realiai vykdo darbo funkcijas, subsidijos mokėjimas būtų nutrauktas.

Esu įsitikinęs, kad tai nepadės, tačiau tik papildomai užkraus darbu pačius darbdavius, jų buhalterius ar kitus atsakingus darbuotojus bei tą pačią VDI, kuri ir įprastu laiku savo kukliais resursais nespėja sukontroliuoti piktnaudžiaujančių darbdavių. Be to, prašant išmokėti subsidiją už prastovas, informacija yra teikiama dviem valstybinėms įstaigoms – Užimtumo tarnybai ir Sodrai. Jos turi veikiančias pranešimų ar ataskaitų priėmimo IT sistemas, kurios yra būtinos dėl elementaraus saugumo, ko neturi pati VDI. Taigi dėl nepasitikėjimo darbdaviais ir įpročio perdėtai kontroliuoti verslui ir kitiems darbdaviams karantino metu sukuriamas papildomas biurokratinis barjeras – griežtesnis nei įprastai.

Dar įdomesni INVEGOS reikalavimai įmonėms, ketinančioms gauti lengvatines paskolas be užstato pagal jos skelbiamas priemones, kurios vadinasi pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Pakomentuosiu pora iš jų, skirtų smulkiam ir vidutiniam verslui. 

Viena iš jų – „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ skiriama, kuomet apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc., pagal ją gali būti skiriama paskola būtiniausioms veiklos išlaidoms finansuoti, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma, komunalinės išlaidos ar pan.

Kita priemonė smulkiam ir vidutiniam verslui – „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ arba sutrumpintai ASAP. Pagal šias priemones kiekvienai atskirai numatyta skirti iki 50 mln. eurų. ASAP priemonė paskelbta balandžio 11 d., o „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ paskelbta balandžio 14 d. Dabar, praėjus trims savaitėms nuo jų paskelbimo, kaip viešina pati INVEGA, yra išmokėtos pirmosios paskolos, tačiau priemonėje ASAP bendra jų suma tik 95 tūkst. eurų. Iš 50 mln. O kitoje, atrodytų, dar svarbesnėje, „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ per „Finbee Verslui“ platformą išmokėta tik apie 6 mln. eurų. 

Tai kur slypi ir yra užstrigę tie valdžios skelbiami 100 milijonų numatytų smulkiam ir vidutiniam verslui gelbėti?

Pasidomėjus tik šiomis priemonėmis kai kurie galimi atsakymai man, kaip verslo konsultantui ir teisininkui, buvo labai netikėti, atrodo kad ir šiuo atveju jie vėl slypi biurokratiniuose suvaržymuose ir pertekliniuose reikalavimuose, kurių netaiko net labai atsargūs ir smulkiam verslui negailestingi Lietuvos bankai. Aš kalbu apie INVEGOS balandžio pradžioje paskelbtą vieną iš pagrindinių reikalavimų visose pagalbą verslui COVID-19 krizės metu taikomose priemonėse. Pagal šį reikalavimą Juridinių asmenų registrui privaloma būti pateikus 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus arba finansinę atskaitomybę. Kas valdžios koridoriuose sugalvojo šį reikalavimą turbūt visiškai nesupranta finansinių ataskaitų rengimo, tvirtinimo ir pateikimo nei praktinių, nei teisinių niuansų.

Bendrieji ir visiems įprasti teisės aktų reikalavimai yra, kad finansinės ataskaitos už praeitus metus įmonėse privalo būti parengtos, patvirtintos ir Registrų centrui pateiktos iki birželio mėnesio 1 dienos, taigi INVEGOS reikalavimas karantino laikotarpiu yra daugiau kaip mėnesiu ankstesnis ir griežtesnis nei įprastu įmonėms veikimo laikotarpiu. Be to, ar žino šio reikalavimo „kūrėjai“, kad finansinės ataskaitos prieš pateikiant Registrų centrui turi būti ne tik buhalterių parengtos už praeitus metus, tačiau ir patvirtintos akcininkų susirinkimų? Šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymas numato gana griežtą akcininkų sušaukimo tvarką, pagal kurią akcininkai pranešimą apie susirinkimą turi gauti ne anksčiau kaip prieš 21 dienai (ABĮ 26 str. 4 d.), o ją sėkmingai patvirtinus ir pateikus Registrų centrui pastarasis jį registruoja dar 2 darbo dienas.

Priminsiu, kad vienos iš minėtų priemonių taikymo pradžia balandžio 11 d., o kitos balandžio 14 d., „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ ASAP priemonėje paskelbimo metu net buvo numatytas jos pabaigos terminas balandžio 25 d. (tiesa, ši priemonė, kaip ir tikėjausi, jau pratęsta). 

Taigi matematika paprasta – įmonės, kurios mažiau kaip per tris šių metų mėnesius iki karantino pradžios nesušaukė akcininkų susirinkimų ir nepasitvirtino finansinių ataskaitų, net labai norėdamos niekaip negalėjo sutilpti į vienos iš priemonių pradžios ir pabaigos terminus. Per 14 dienų suspėti galėjo nebent tos įmonės, kurios finansines ataskaitas akcininkų susirinkimuose pasitvirtino prieš karantiną, turi vieną, du ar kelis akcininkus ir nesilaiko įstatyme numatytos tvarkos arba turėdami daugiau akcininkų pažeidžia karantino reikalavimus ir šaukia akcininkų susirinkimus. Net elektroninėmis ryšio priemonėmis gaunami pranešimi gali būti išsiųsti tik išankstiniu 2/3 akcininkų susirinkimo sprendimu, o susirinkimo vykdymui nuotoliniu būdu „on line“ turi būti sudaryta tokia galimybė akcininkams, todėl praktikoje taikomas retai ir nėra išsamiai teisės aktuose reglamentuotas.

Taigi, kodėl šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu INVEGAI nepakanka preliminarių, o ne galutinių Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų, man nėra aišku, galiu tik spėti, kad vėl tas pats nepasitikėjimas verslininkais, direktoriais, tais pačiais finansininkais arba pasirenkant valdžiai įprastą perdėto apsidraudimo kelią, nesinori tikėti, kad čia elementari nekompetencija arba (kaip jau kalba kai kurie verslininkai ir mano klientai) nenoras skubėti ar skolinti į labai sunkią situaciją patekusiems smulkiems ir vidutiniams verslininkams. 

Dar vienas perdėtų saugiklių ar kliūčių pavyzdys yra jau minėtoje „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ priemonėje ASAP, pagal ją įmonė gali gauti 85 proc. jai neapmokėtų sąskaitų vertės nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. paskolą. Už kitų skolas įmonei, galinčiai gauti lengvatinę paskolą iš INVEGOS, atitenka visa rizika, atsakomybė ir prievolė paskolą grąžinti. Todėl labai keistas ir vėl nesuprantamas dar vienas reikalavimas – kad įmonė-skolininkas nebūtų įtrauktas į VMI skelbiamus ilgalaikių skolininkų arba minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių įmonių sąrašus. Nors šiuo atveju visą paskolos riziką prisiimtų paskolą iš INVEGOS pasiėmusi įmonė tiek dėl įsipareigojimo ją grąžinti, tiek dėl COVID-19 ir karantino negaudama apmokėjimų iš skolininkų, tačiau dar sudaromas perteklinis ir papildomas reikalavimas bei kliūtis sėkmingai veikiančiai įmonei – ne dėl jos pačios nemokumo problemų, o dėl jos skolininkų problemų.

Man keisčiausia yra tai, kad tokie reikalavimai numatyti valstybės įsteigtos Agentūros, skirtos padėti verslui, Agentūros, per kurią valdžia yra numačiusi didžiausius paskolų paketus šiuo sunkiu karantino laikotarpiu, paskelbia tokius paskolų gavimo kriterijus ir reikalavimus, kurie nei pagal verslo logiką, netgi teisinį šiandienos reglamentavimą netelpa į jokius rėmus. O ypač nesuprantama tai, kad visi šie pertekliniai biurokratiniai reikalavimai numatyti karantino laikotarpiu, kuomet reikia aiškumo, skubos ir realios pagalbos tiems, kam labiausiai reikia, t. y. smulkiam ir vidutiniam verslui. 

Dabar faktas yra vienas – pagal pagalbos verslui priemones panaudota tik 100 tūkst. eurų iš 100-ų milijonų.

Smulkus ir vidutinis verslas ir taip susiduria su dideliais sunkumais, yra apkraunamas bereikšmiais ir nereikalingais biurokratiniais barjerais, kurie neatlieka jokios realios funkcijos, išskyrus dar vienos papildomos kontrolės.

Aptariau tik kelis, mano įsitikinimu, perdėto biurokratizmo pavyzdžius, nesileisdamas į kitų pavyzdžių nagrinėjimą. Gal nereikia dairytis į kitas šalis, ieškoti atsakymų ir problemų pačiame versle, bet valdžiai pirmiausiai kritiškai pažiūrėti į save, o ne į darbdavius, labiau pasitikėti verslu ir apskritai kuriančiu žmogumi. Gal savęs paklauskime, ar verslas ir žmonės pasitiki pačiu Seimu ir Vyriausybe. Atsakymas turbūt taip pat visiems žinomas. Tačiau ar toks nepasitikėjimas savo darbdaviais, verslo bendruomenėmis, apskritai visa visuomene ir paprastu žmogumi prideda pasitikėjimo pačia valdžia ir jos institucijomis? Atsakymą palieku Jums.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-01-21 08:57
Pasaulyje vykstantys pokyčiai atnešė iššūkių verslams visoje Lietuvoje, natūralu – neišvengiamai palietė ir NT rinką. Sparčiai tobulėjantis NT sektorius gavo progą iš naujo įvertinti ekonominės krizės metu išmoktas pamokas, savo galimybes greitai reaguoti ir veikti naujomis sąlygomis.
nuotrauka
2021-01-18 10:13
Pavienių investuotojų ir gyventojų žvilgsniai jau kurį laiką krypo į Stoties rajoną Vilniuje, tačiau netrukus tai turėtų tapti ir masiniu reiškiniu. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai prognozuoja, kad po planuojamos Vilniaus Stoties rajono konversijos pakils Stoties, Naujininkų ir Naujamiesčio mikro...
nuotrauka
2021-01-14 14:01
Nors prognozuoti, kokie bus 2020 metai biurų rinkoje niekas neskubėjo, jie užbaigti geriau, nei tikėtasi. Bendra išnuomoto biurų ploto apimtis viršijo 5 metų vidurkį ir pasiekė daugiau nei 100 tūkst. kv. m. Šiuo metu biurų rinkoje vis dar jaučiamas suspaustos spyruoklės efektas – pandemijos metu ati...
nuotrauka
2021-01-14 09:38
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 0,9% (2020 metų lapkritį buvo fiksuojamas 0,6% augimas). Bendras butų kainų l...
nuotrauka
2021-01-08 15:38
Koronaviruso sukelta pandemija paženklinti jau praėję 2020-ieji metai skaudžiai palietė Lietuvą, o valstybė ir visuomenė gana stipriai nukentėjo nuo tiesioginių ir netiesioginių pandemijos pasekmių, ypač vadinamosios antrosios pandemijos bangos, prasidėjusios 2020 m. rudenį, metu.
nuotrauka
2021-01-06 08:39
Jei ne dvigubas karantinas, praėję metai, neabejotinai, būtų tapę rekordiniais sostinės būsto rinkai. Tiesa, po pirmojo karantino trumpam buvo atsiradę skelbusių priešingus rekordus ir kolapsą, tačiau taip neįvyko.
nuotrauka
2020-12-31 12:44
Vilniaus pirminio būsto rinkoje sunku būtų įsivaizduoti kontrastingesnius metus nei praėję 2020–ieji: nuo rekordinių karščio bangų iki visiško sąstingio į ledą.
nuotrauka
2020-12-30 14:37
Metų sandūroje kone kiekvienas iš mūsų pasižadame sau pačių įvairiausių dalykų. Neslėpkime, tarp jų turbūt palyginti dažnai atsiduria ir tikslas atidžiau elgtis su savo finansais.
nuotrauka
2020-12-28 09:39
Lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje gruodžio pradžioje, kai dar nebuvo sugriežtinti antrojo karantino ribojimai, buvo istoriškai dideli. Vilniaus regione gyventojų, teigusių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina didės per ateinančius dvylika mėnesių, buvo ypač daug – net 70 procentų.
nuotrauka
2020-12-23 15:03
Nekilnojamojo turto (NT) rinka 2020 metus dar ilgai prisimins kaip „(ne)linksmuosius kalnelius“ – nuo euforijos metų pradžioje, rinkos stagnacijos pirmojo karantino metu iki optimizmo šuolio vasarą ir atsargios metų pabaigos.
nuotrauka
2020-12-18 10:42
Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo ataskaita šiemet kitokia – tradiciškai joje būna pateikiamas šalių konkurencingumo indeksas, reitinguojantis valstybes pagal tai, kaip jų instituciniai „rėmai“ skatina arba varžo verslą didinti produktyvumą. Šiais metais, atsižvelgiant į išskirtinę situacij...
nuotrauka
2020-12-17 13:13
2020–uosius dar ilgai prisiminsime kaip nepaprastai sunkius įprastą rutiną sutrikdžiusius ir daugumą mūsų dukart namuose įkalinusius metus. Tačiau kai kurie pokyčiai leido atrasti naujas galimybes, padėjo išvengti visiškos gyvenimo ir ekonomikos stagnacijos, sako nekilnojamojo turto (NT) projektų va...
nuotrauka
2020-12-16 13:27
Šiemet viešieji pirkimai buvo linksniuojami itin dažnai. Vienais atvejais dėl to, kad dabartinis reglamentavimas apsunkina pandemijai suvaldyti būtinų priemonių įsigijimą, kitais – dėl skubių įstatymo pakeitimų. Ekspertų vertinimu, viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų keitimas atsižvelg...
nuotrauka
2020-12-01 13:31
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido nuomoti valstybinę žemę prie bendrų kiemų, aikštelių ir šaligatvių. Tokią išvadą galima daryti iš paskutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties dėl teisės išsinuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis.
nuotrauka
2020-11-23 09:18
Šie metai Lietuvai atnešė iššūkių ne tik suvaldant COVID-19 pandemiją, bet ir įgyvendinant reikšmingus statybos projektus. Sausį buvo nutraukta rangos sutartis su Kaune stadioną stačiusia Turkijos įmone „Kayi Insaat“, spalį paaiškėjo, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų vykdyti nebega...
nuotrauka
2020-11-19 10:11
Per pirmas dvi antrojo karantino savaites žmonių aktyvumas ieškant ir perkant būstą – nemažėja. „Vienintelis pokytis, kurį matome, kai šalyje buvo įvestas antrasis karantinas, žmonėms atsirado daugiau laisvo laiko, todėl gali aktyviau planuotis butų apžiūras gyvai ar konsultuotis su pardavėjais nuot...
nuotrauka
2020-11-18 15:55
Paskelbus antrąjį karantiną, jį sutikome ramiau: iš vienos pusės, pavasarį išmokome su tuo gyventi, iš kitos – supratome, kad reikia situaciją vertinti rimtai ir negalima su ja žaisti. Tai reiškia, kad matėme, kokios pasekmės bus, jei gyvenimas sustos – o to nenorime niekas. Todėl turime prisitaikyt...
nuotrauka
2020-11-16 14:28
Nors jau keletą metų galiojantis naujasis Darbo kodeksas palengvino darbuotojų atleidimo galimybes, jų neteisėto atleidimo kaina išlieka didelė. Neteisėtai atleistas darbuotojas savo teises gali ginti teismuose, o įrodęs esąs teisus – prisiteisti iki pusantrų metų darbo užmokesčio dydžio kompensacij...
nuotrauka
2020-11-12 09:12
Praėjusį šeštadienį šalyje prasidėjo antras per metus nacionalinis karantinas dėl kurio padėtis darbo rinkoje vėl komplikuojasi. Trečiadienį prastova jau buvo paskelbta 26 tūkst. darbuotojų, ir skaičius artimiausiomis dienomis toliau augs bent iki 50 tūkstančių.
nuotrauka
2020-11-10 10:44
COVID–19 tempo nestabdo: Europoje prasideda pakartotini ribojimai, o su jais – ir naujos aktualios ekonomikos prognozės. Šiaurės Europos rinkos, kurioms priskiriama ir Lietuva, patyrė „V“ formos ekonomikos atsigavimą. Ekonomistai išlieka budrūs, pavojaus varpais dar neskambina, tačiau sutinka, jog a...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

„Mūsų svajonių įgyvendinimas yra įkvėpimo šaltinis naujiems mūsų sumanymams“ (Orison Swett Marden)

Galima įsigyti ir pasodinti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau visuma nedžiugina. O galima pasirinkti neryškius, neišraiškingus augalus, tačiau tinkamai sukomponuota jų visuma atima ž...