2020 rugpjūčio 8 d. šeštadienis, 17:27
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kodėl valdžios reikalavimai verslui griežtesni karantino metu nei įprastai. Nepasitikėjimas ar perdėtos kontrolės įpročiai?

2020-04-30 20:44
Seime karantino metu buvo priimti Darbo kodekso pakeitimai, įpareigojantys darbdavius per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti apie tai Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Nors prastovų paskelbimas buvo pakankamai reglamentuotas ir prieš karantiną, kyla klausimas, kodėl darbuotojus išleidžiant prastovai karantino laikotarpiu Seimas sugriežtino ir numatė papildomą prastovų kontrolės mechanizmą verslui ir kitoms įstaigoms?
nuotrauka
Vaidas ŠALAŠEVIČIUS, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas, UAB „Justicija“ direktorius


Minimos įmonės
Justicija, UAB

Atsakymas akivaizdus – institucijos nepasitiki darbdaviais ir prideda papildomų saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama prastovomis, nes VDI nustačius, kad darbuotojas, dėl kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija už prastovą, realiai vykdo darbo funkcijas, subsidijos mokėjimas būtų nutrauktas.

Esu įsitikinęs, kad tai nepadės, tačiau tik papildomai užkraus darbu pačius darbdavius, jų buhalterius ar kitus atsakingus darbuotojus bei tą pačią VDI, kuri ir įprastu laiku savo kukliais resursais nespėja sukontroliuoti piktnaudžiaujančių darbdavių. Be to, prašant išmokėti subsidiją už prastovas, informacija yra teikiama dviem valstybinėms įstaigoms – Užimtumo tarnybai ir Sodrai. Jos turi veikiančias pranešimų ar ataskaitų priėmimo IT sistemas, kurios yra būtinos dėl elementaraus saugumo, ko neturi pati VDI. Taigi dėl nepasitikėjimo darbdaviais ir įpročio perdėtai kontroliuoti verslui ir kitiems darbdaviams karantino metu sukuriamas papildomas biurokratinis barjeras – griežtesnis nei įprastai.

Dar įdomesni INVEGOS reikalavimai įmonėms, ketinančioms gauti lengvatines paskolas be užstato pagal jos skelbiamas priemones, kurios vadinasi pagalba verslui COVID-19 krizės metu.

Pakomentuosiu pora iš jų, skirtų smulkiam ir vidutiniam verslui. 

Viena iš jų – „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ skiriama, kuomet apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc., pagal ją gali būti skiriama paskola būtiniausioms veiklos išlaidoms finansuoti, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma, komunalinės išlaidos ar pan.

Kita priemonė smulkiam ir vidutiniam verslui – „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ arba sutrumpintai ASAP. Pagal šias priemones kiekvienai atskirai numatyta skirti iki 50 mln. eurų. ASAP priemonė paskelbta balandžio 11 d., o „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ paskelbta balandžio 14 d. Dabar, praėjus trims savaitėms nuo jų paskelbimo, kaip viešina pati INVEGA, yra išmokėtos pirmosios paskolos, tačiau priemonėje ASAP bendra jų suma tik 95 tūkst. eurų. Iš 50 mln. O kitoje, atrodytų, dar svarbesnėje, „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ per „Finbee Verslui“ platformą išmokėta tik apie 6 mln. eurų. 

Tai kur slypi ir yra užstrigę tie valdžios skelbiami 100 milijonų numatytų smulkiam ir vidutiniam verslui gelbėti?

Pasidomėjus tik šiomis priemonėmis kai kurie galimi atsakymai man, kaip verslo konsultantui ir teisininkui, buvo labai netikėti, atrodo kad ir šiuo atveju jie vėl slypi biurokratiniuose suvaržymuose ir pertekliniuose reikalavimuose, kurių netaiko net labai atsargūs ir smulkiam verslui negailestingi Lietuvos bankai. Aš kalbu apie INVEGOS balandžio pradžioje paskelbtą vieną iš pagrindinių reikalavimų visose pagalbą verslui COVID-19 krizės metu taikomose priemonėse. Pagal šį reikalavimą Juridinių asmenų registrui privaloma būti pateikus 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus arba finansinę atskaitomybę. Kas valdžios koridoriuose sugalvojo šį reikalavimą turbūt visiškai nesupranta finansinių ataskaitų rengimo, tvirtinimo ir pateikimo nei praktinių, nei teisinių niuansų.

Bendrieji ir visiems įprasti teisės aktų reikalavimai yra, kad finansinės ataskaitos už praeitus metus įmonėse privalo būti parengtos, patvirtintos ir Registrų centrui pateiktos iki birželio mėnesio 1 dienos, taigi INVEGOS reikalavimas karantino laikotarpiu yra daugiau kaip mėnesiu ankstesnis ir griežtesnis nei įprastu įmonėms veikimo laikotarpiu. Be to, ar žino šio reikalavimo „kūrėjai“, kad finansinės ataskaitos prieš pateikiant Registrų centrui turi būti ne tik buhalterių parengtos už praeitus metus, tačiau ir patvirtintos akcininkų susirinkimų? Šiuo atveju Akcinių bendrovių įstatymas numato gana griežtą akcininkų sušaukimo tvarką, pagal kurią akcininkai pranešimą apie susirinkimą turi gauti ne anksčiau kaip prieš 21 dienai (ABĮ 26 str. 4 d.), o ją sėkmingai patvirtinus ir pateikus Registrų centrui pastarasis jį registruoja dar 2 darbo dienas.

Priminsiu, kad vienos iš minėtų priemonių taikymo pradžia balandžio 11 d., o kitos balandžio 14 d., „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ ASAP priemonėje paskelbimo metu net buvo numatytas jos pabaigos terminas balandžio 25 d. (tiesa, ši priemonė, kaip ir tikėjausi, jau pratęsta). 

Taigi matematika paprasta – įmonės, kurios mažiau kaip per tris šių metų mėnesius iki karantino pradžios nesušaukė akcininkų susirinkimų ir nepasitvirtino finansinių ataskaitų, net labai norėdamos niekaip negalėjo sutilpti į vienos iš priemonių pradžios ir pabaigos terminus. Per 14 dienų suspėti galėjo nebent tos įmonės, kurios finansines ataskaitas akcininkų susirinkimuose pasitvirtino prieš karantiną, turi vieną, du ar kelis akcininkus ir nesilaiko įstatyme numatytos tvarkos arba turėdami daugiau akcininkų pažeidžia karantino reikalavimus ir šaukia akcininkų susirinkimus. Net elektroninėmis ryšio priemonėmis gaunami pranešimi gali būti išsiųsti tik išankstiniu 2/3 akcininkų susirinkimo sprendimu, o susirinkimo vykdymui nuotoliniu būdu „on line“ turi būti sudaryta tokia galimybė akcininkams, todėl praktikoje taikomas retai ir nėra išsamiai teisės aktuose reglamentuotas.

Taigi, kodėl šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu INVEGAI nepakanka preliminarių, o ne galutinių Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų, man nėra aišku, galiu tik spėti, kad vėl tas pats nepasitikėjimas verslininkais, direktoriais, tais pačiais finansininkais arba pasirenkant valdžiai įprastą perdėto apsidraudimo kelią, nesinori tikėti, kad čia elementari nekompetencija arba (kaip jau kalba kai kurie verslininkai ir mano klientai) nenoras skubėti ar skolinti į labai sunkią situaciją patekusiems smulkiems ir vidutiniams verslininkams. 

Dar vienas perdėtų saugiklių ar kliūčių pavyzdys yra jau minėtoje „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ priemonėje ASAP, pagal ją įmonė gali gauti 85 proc. jai neapmokėtų sąskaitų vertės nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. paskolą. Už kitų skolas įmonei, galinčiai gauti lengvatinę paskolą iš INVEGOS, atitenka visa rizika, atsakomybė ir prievolė paskolą grąžinti. Todėl labai keistas ir vėl nesuprantamas dar vienas reikalavimas – kad įmonė-skolininkas nebūtų įtrauktas į VMI skelbiamus ilgalaikių skolininkų arba minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių įmonių sąrašus. Nors šiuo atveju visą paskolos riziką prisiimtų paskolą iš INVEGOS pasiėmusi įmonė tiek dėl įsipareigojimo ją grąžinti, tiek dėl COVID-19 ir karantino negaudama apmokėjimų iš skolininkų, tačiau dar sudaromas perteklinis ir papildomas reikalavimas bei kliūtis sėkmingai veikiančiai įmonei – ne dėl jos pačios nemokumo problemų, o dėl jos skolininkų problemų.

Man keisčiausia yra tai, kad tokie reikalavimai numatyti valstybės įsteigtos Agentūros, skirtos padėti verslui, Agentūros, per kurią valdžia yra numačiusi didžiausius paskolų paketus šiuo sunkiu karantino laikotarpiu, paskelbia tokius paskolų gavimo kriterijus ir reikalavimus, kurie nei pagal verslo logiką, netgi teisinį šiandienos reglamentavimą netelpa į jokius rėmus. O ypač nesuprantama tai, kad visi šie pertekliniai biurokratiniai reikalavimai numatyti karantino laikotarpiu, kuomet reikia aiškumo, skubos ir realios pagalbos tiems, kam labiausiai reikia, t. y. smulkiam ir vidutiniam verslui. 

Dabar faktas yra vienas – pagal pagalbos verslui priemones panaudota tik 100 tūkst. eurų iš 100-ų milijonų.

Smulkus ir vidutinis verslas ir taip susiduria su dideliais sunkumais, yra apkraunamas bereikšmiais ir nereikalingais biurokratiniais barjerais, kurie neatlieka jokios realios funkcijos, išskyrus dar vienos papildomos kontrolės.

Aptariau tik kelis, mano įsitikinimu, perdėto biurokratizmo pavyzdžius, nesileisdamas į kitų pavyzdžių nagrinėjimą. Gal nereikia dairytis į kitas šalis, ieškoti atsakymų ir problemų pačiame versle, bet valdžiai pirmiausiai kritiškai pažiūrėti į save, o ne į darbdavius, labiau pasitikėti verslu ir apskritai kuriančiu žmogumi. Gal savęs paklauskime, ar verslas ir žmonės pasitiki pačiu Seimu ir Vyriausybe. Atsakymas turbūt taip pat visiems žinomas. Tačiau ar toks nepasitikėjimas savo darbdaviais, verslo bendruomenėmis, apskritai visa visuomene ir paprastu žmogumi prideda pasitikėjimo pačia valdžia ir jos institucijomis? Atsakymą palieku Jums.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2020-08-07 11:14
Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metų įmonių įgyta patirtis, Vyriausybės komunikacijoje atsargiai minima antrosios bangos tikimybė ir augantis nuotolinio darbo poreikis pastebimai keičia situaciją biurų nuomos rinkoje. Kadangi dalis nuomojamų biurų plotų šiuo laikotarpiu yra menkai naudojami, vi...
nuotrauka
2020-08-06 09:25
Baltijos šalių teisinių paslaugų rinka perima gerąją Šiaurės Europos šalių praktiką ir pristato verslo visuomenei teisės departamento paslaugą LDaaS (angl. Legal Department as a Service), leidžiančią net ir mažoms įmonėms kasdien gauti aukščiausios kokybės teisinį aptarnavimą racionaliomis sąlygomis...
nuotrauka
2020-08-05 10:14
68% statybos sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia ženkliai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa.
nuotrauka
2020-08-04 10:51
Birželio 30 d. Užimtumo tarnybos direktorius patvirtino naują Trūkstamų profesijų sąrašą. Šis sąrašas galios iki 2020 m. pabaigos. Sąrašas yra suskirstytas į tris sektorius: statybos, pramonės ir paslaugų. Kaip praktikoje atrodo trečiųjų šalių piliečių iš Trūkstamo profesijų sąrašo įdarbinimas Lietu...
nuotrauka
2020-08-04 09:13
Pastaruosius tris mėnesius fiksuojamas nuoseklus naujos statybos butų rinkos atsigavimas šalies didmiesčiuose. Ypač tai stebima šalies sostinėje, kuri pasižymi gausiausiomis naujo būsto statybų apimtimis bei pakankama duomenų imtimi, leidžiančia aiškiai matyti bendras šio segmento tendencijas. Tuo t...
nuotrauka
2020-07-30 10:00
Nepaisant pandemijos visame pasaulyje sukelto neapibrėžtumo, didelių pokyčių gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvos gyventojai nesitiki, rodo pasibaigus karantinui tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. 64 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būsto kaino...
nuotrauka
2020-07-29 12:41
Karantino metu nuvilnijus atleidimų bangai, nemažai įmonių vadovų susidūrė su konfidencialios informacijos nutekinimo pavojumi. Išeidami darbuotojai dažnai išsineša ne tik sukauptas žinias ir patirtį, bet ir vertingą informaciją. Nors daugelis Lietuvos darbdavių pasirašo konfidencialumo susitarimus ...
nuotrauka
2020-07-27 09:34
Nors pasaulį įsiūbavusi Covid-19 pandemija rimsta, visi gerai suprantame, jog jis pasikeitė ir, turbūt, jau niekada nebegyvensime taip, kaip gyvenome. Įsivyravę nauji socialinės distancijos standartai, kasdiene bendravimo norma tapę nuotolinio komunikavimo būdai, pasikeitę vartojimo, darbo ir laisva...
nuotrauka
2020-07-20 13:55
Nekilnojamojo turto (NT) specialistų atliktas tyrimas įvertino, ar dabartinėje COVID-19 pandemijos sukeltoje ekonominėje situacijoje egzistuoja prielaidos pasikartoti 2008-ųjų metų scenarijui, kai buvo fiksuotas didelis NT kainų mažėjimas. Remdamiesi NT rinkos ir makroekonomikos statistiniais duomen...
nuotrauka
2020-07-14 09:44
Gyventojų lūkesčiai nuo koronaviruso protrūkio pradžios judėjo aukštyn ir žemyn lyg spyruoklė. Iš pradžių dėl didelės nežinios, kaip seksis suvaldyti virusą ir kaip smarkiai nukentės ekonomika bei kiekvieno namų ūkio finansai, padaugėjo gyventojų, laukiančių, kad gyvenamojo būsto kaina mažės. Dar ba...
nuotrauka
2020-07-02 12:37
Iki šiol istorijoje turbūt nebuvo fiksuota drastiškesnių pokyčių Vilniaus naujo būsto rinkoje nei kad jų buvo šių metų pirmąjį pusmetį: pasiekus rekordinį 596 ir 655 sandorių kiekį sausį ir vasarį, rinka praktiškai sustojo kovo viduryje po karantino paskelbimo, kai plėtotojai realizavo tik 132 butus...
nuotrauka
2020-06-30 10:20
Jau ankstyvuoju gyvenimo periodu suvokiame, kad mus supantys žmonės yra skirtingi. Kai kurie skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi, tokie kaip ūgis, svoris, kūno laikysena ar akių spalva. Tuo tarpu kitiems skirtumams identifikuoti reikalingas laikas ir bendravimas.
nuotrauka
2020-06-29 14:12
Prieš 3 metus įsigaliojęs Darbo kodeksas įtvirtino naują Lietuvos darbo teisėje atleidimo darbdavio valia pagrindą, įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas ir išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Dėl jo iki šiol praktikoje kilo daugybė klausimų, kuriuos skirtingai ai...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-05-27 09:48
Šiandien neįsivaizduojame kasdienio gyvenimo be technologinių ar inovatyvių sprendimų. Pokyčių ir naujovių nuolat tikimasi visur, ne išimtis ir statybos sektorius, kur kiekvienais metais juntami vis didesni technologiniai perversmai. Vis dažniau pradedama galvoti ne tik kaip statyti lengviau, bet ir...
nuotrauka
2020-05-26 07:50
Jau keletas savaičių praėjo nuo paskelbtos dar vienos priemonės verslui – dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Komercinių patalpų nuomotojai ir šio verslo vystytojai bei nuomininkai jau seniai laukė šios priemonėmis. Tiesa, buvo daug diskutuojama vieša...
nuotrauka
2020-05-22 08:26
Europos Sąjunga iškėlė tikslą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. „Prie šio perėjimo prisidės visi ekonomikos sektoriai, tad kaip niekad svarbu užtikrinti darnų jų vystymą, tarpusavio integraciją ir koordinuotą valdymą. Dujų, šilumos, elektros, transporto, pramonės, mi...
nuotrauka
2020-05-21 12:55
Valstybių, taip pat – ir Lietuvos, ekonomikas suparalyžiavusią Covid-19 ligos pandemiją, tapo madinga lyginti su 2008-ųjų krize. Kaip rodo įvairios analizės, kai kurioms ūkio šakoms padaryta žala iš tiesų prilygsta arba netgi pranoksta žalą, kurią nulėmė prieš 12 metų užfiksuoti įvykiai.
nuotrauka
2020-05-19 08:28
Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net iki 12%, kai tuo tarpu paslaugų sektoriuje šis r...
nuotrauka
2020-05-18 11:10
Dėl COVID-19 pandemijos ypač nukenčia smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės, kurios sprendžia klausimą – kaip išgyventi sustojus ekonomikos varikliui. SVV įmonės yra pažeidžiamos, nes daugelis jų neturi sukaupusios rezervų juodai dienai. Net trumpalaikis pajamų sumažėjimas joms gali būti lemting...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...