2018 gruodžio 15 d. šeštadienis, 2:12
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kokia mūsų aplinkos užtarša ir kaip mažinti jos poveikį

2018-02-12 09:00
Užterštas oras, kenksmingos medžiagos, su maistu patenkančios į organizmą, dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės – šių problemų nepavyks išspręsti tol, kol nesumažinsime aplinkos užtaršos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė savo naujausiuose darbuose pristato ryškiausius dabartinės aplinkos užtaršos bruožus ir technologijas jos poveikiui aplinkai bei žmonių sveikatai mažinti.
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai sukelia apie 23 proc. mirčių ir apie 22 proc. visų sutrumpėjusio gyvenimo atvejų, – teigia prof. E. Baltrėnaitė. – Mūsų aplinkoje aptinkama vis daugiau iš žemės gelmių išgaunamų ir sveikatai pavojingų cheminių elementų: vario, chromo, švino, gyvsidabrio ir kitų. Patekę į ekosferą jie tampa judresni, kaupiasi biologiniuose objektuose (augaluose, gyvūnuose) ir neišvengiamai pasiekia žmonių organizmus.“

Pasak mokslininkės, daugiau nei 6 proc. visų Europos žemės ūkio paskirties plotų toksiškų elementų koncentracija yra didesnė už leistiną, rodo riziką aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje tokių plotų dar daugiau – virš 10 proc.

Mokslininkai pasiūlė keletą sprendimų, kaip efektyviau vertinti žmogaus paveiktą aplinką, mažinti neigiamą taršos poveikį ir gerinti dirvožemio bei maisto kokybę. Anot jų, pirmiausia derėtų įvertinti ilgalaikės taršos susikaupimą. Šiems tyrimams labiausiai tinka tokios bioterpės kaip samanos ar pušies žievė. O siekiant mažinti dirvožemio užtaršą potencialiai toksiškais elementais labiausiai tinka sumedėjusius augalus naudojančios fitotechnologijos.

Sprendimas – naujos kartos oro filtrai

Teigiama, kad viena svarbiausių iš pastaraisiais metais sukurtų taršos mažinimo technologijų yra įvairūs naujos kartos oro filtrai. Vieni jų universalūs, kiti skirti naudoti specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, patalpose, kur vykdomi suvirinimo darbai.

„Ore sklandančios kietosios dalelės yra tikra žmonijos veiklos rakštis. Visi miestiečiai su jomis susiduria, ypač pavasarį. Pramonėje, ypač tose srityse, kur vyksta suvirinimo darbai, tai itin pavojinga, nes išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos mikroskopinio dydžio dalelės, kurias pašalinti tradiciniais oro filtrais labai sudėtinga. Vis dėlto naujosios technologijos geba pašalinti net jas, taip išvengiant žalos žmogaus sveikatai“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar naujosios užterštumo mažinimo technologijos išpopuliarės ir bus taikomos praktiškai, yra jų kaina. Lietuvos mokslininkų atlikti eksperimentai rodo, kad ją įmanoma sumažinti.

„Jau sukurtos technologijos, gebančios iš oro išvalyti neorganinius teršalus, azoto oksidus. Jos yra efektyvios, bet joms būtini aukso, sidabro, platinos ar kitų itin brangių lydinių katalizatoriai. Japonijoje ar Amerikoje tokie įrenginiai plačiai naudojami, o mūsų šalyje dėl didelės kainos – itin retai. Ieškojome būdų, kaip efektyviau panaudoti pigesnių medžiagų katalizatorius. Mūsų atlikti eksperimentai rodo, kad tai įmanoma, todėl yra vilties jau netolimoje ateityje juos plačiau pritaikyti pramonėje“, – sako prof. P. Baltrėnas.

Maža to, sumedėjusių augalų biomasės liekanos yra ir puiki bioanglies gamybos žaliava. Tai heterogeninė medžiaga, kurioje gausu aromatinės anglies ir mineralų. Vos 1 proc. viso metinio augalijos paisavinamo CO2 pavertus į bioanglį, antropogeninių anglies emisijų kiekis sumažėtų 10 proc.

Iš sumedėjusių augalų biomasės pagaminta bioanglis yra apie 100 kartų stabilesnė nei gauta iš gyvulinės kilmės atliekų ar šiaudų. Terpėje, kur auga augalai, pakanka vos 1 proc. bioanglies, kad jie būtų apsaugoti ligų.

Siūloma bioanglies gamyba iš atliekų

Aplinkosauginių technologijų inžineriniuose sprendimuose bioanglis konkuruoja su šiuo metu dažnai naudojama aktyvintąja anglimi, pavyzdžiui, su bioanglies pagrindo įkrova biofiltre pasiekiamas iki 90 proc. acetono ir ksileno šalinimo efektyvumas. Be to, bioanglies gamyba iš atliekų padėtų spręsti jų tvarkymo problemas.

„Didelę dalį atliekų sudaro organinės, biologiškai skylančios atliekos, pavyzdžiui, gyvulių mėšlas, maisto ir kitos atliekos. Neturėdami, kur jų dėti, žmonės kaimuose jomis teršia aplinką. Naudojant sukurtą bioreaktorių, jas galima perdirbti į dujas ir panaudoti maistui gaminti ar namams šildyti“, – teigia prof. P. Baltrėnas.

Anot jo, Ameriką siaubiantys potvyniai, gaisrai, nuošliaužos, neįprastai dideli šalčiai ar Europoje siaučiantys uraganai yra klimato kaitos, kuriai didžiausią poveikį daro klimato tarša, padariniai.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje užterštumo lygis nėra didelis. Didesnis nei vidutinis cheminių teršalų kiekis ore užfiksuotas Kėdainių, Mažeikių ir Jonavos rajonuose, o štai Akmenėje yra padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tiesa, šiandien situacija geresnė nei anksčiau. Nebėra didelių įmonių, kuriose naudotos itin aplinką teršiančios technologijos. Nepriklausomoje Lietuvoje įkurtose įmonėse jau pasitelkiamos švaresnės technologijos“, – sako mokslininkas.

Prof. P. Baltrėnas ir prof. E. Baltrėnaitė buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-12-07 12:45
Saulės energija, naudojama biuruose, alternatyvus transportas, energiją taupantis apšvietimas, sportas darbe – šias ir daugelį kitų „žaliojo“ biuro technologijų įgyvendino „Technopolio“ biurų miestas, šiemet įvertintas apdovanojimu už darnią plėtrą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ko...
nuotrauka
2018-12-05 12:08
Žmonija turi 12 metų terminą, per kurį dar gali pakeisti žemės klimato ateitį ir neutralizuoti pasaulinio atšilimo keliamus padarinius. Tokį lūžio tašką šį spalį įvardijo Jungtinių tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, nustačiusi, kad esamomis sąlygomis ir nieko nesiimant sąlyginai...
nuotrauka
2018-12-05 07:30
Švedijos baldų mažmeninės prekybos tinklas IKEA paskelbė apie bendradarbiavimą su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu dizaineriu Tomu Diksonu (Tom Dixon). Kartu jie tyrinės augalų auginimo mieste galimybes ir patars, kaip namuose įsirengti savo kambarinį sodą. Šiuo projektu siekiama rasti žmonėms prie...
nuotrauka
2018-11-19 12:26
Per metus į Lietuvos rinką patenka mažiausiai 1,5 tūkst. tonų įvairių elektros lempų ir lempučių bei apšvietimo įrangos. Kaip gyventojams saugiai atsikratyti perdegusiomis elektros lemputėmis, juolab, kad kai kurios lempos yra pavojingos atliekos?
nuotrauka
2018-11-15 11:01
Vis daugiau Lietuvoje ima rastis elektromobilių: įsigyja verslo įmonės, gyventojai, taip pat su tokiais vis dažniau atvyksta svečių iš kitų šalių. Jų įkrovimo aikštelė Kėdainiuose yra tik viena ‒ „Lifosos“ teritorijoje. 2019 metais planuojama įrengti dvi naujas įkrovimo stoteles, kuriose elektromobi...
nuotrauka
2018-11-14 10:28
Komisija, ištyrusi Klaipėdos gyventojų skundus dėl aplinkos taršos ir nemalonių kvapų bei su jais susijusių įmonių veiklos, nustatė, kad skundai yra pagrįsti, ir pasiūlė neatidėliotinas priemones padėčiai keisti.
nuotrauka
2018-10-30 10:25
Kasmet vykstantys Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai NAPA – reikšmingas įvykis dizaino kūrėjų ir rinkodaros specialistų tarpe. Šiemet šis konkursas ne tik išaugo geografiškai, tapdamas NAPA BALTIC, tačiau norą dalyvauti NAPA pareiškė netgi 126 dizaineriai, dizaino sektoriuje veikiančios ve...
nuotrauka
2018-10-30 09:17
Artėjanti Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – pats darbymetis floristams, kuriantiems įvairias gėlių kompozicijas kapaviečių puošybai.
nuotrauka
2018-10-26 13:58
Pernai rudenį „Grinda“ viena pirmųjų Lietuvoje savo lėšomis įsirengė 97,5 kW galingumo saulės jėgainę. Šis sprendimas visiškai pateisino bendrovės lūkesčius.
nuotrauka
2018-10-26 12:27
Atliekų susidarymas ir valdymas yra vienas iš svarbiausių šių dienų aplinkosaugos klausimų. Netvarkomos atliekos pūva ir išskiria dujas, kurių 50–70 proc. sudaro šiltnamio efektą kuriančios metano dujos bei anglies dioksidas. Neorganinės medžiagos, esančios atliekose, patenka į dirvą su trąšomis ir ...
nuotrauka
2018-10-23 14:48
Nuo gegužės 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje pradėtas įgyvendinti projektas „Gyvenimas švarioje aplinkoje – geresnė ateitis“, kuriuo bus siekiama parengti Gargždų karjerų teritorijos sutvarkymo projekto techninę dokumentaciją.
nuotrauka
2018-10-22 11:50
Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojai teiraujasi, ar gali pretenduoti į kompensaciją, kai name diegia šilumos siurblius oras-vanduo.
nuotrauka
2018-10-19 10:52
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.
nuotrauka
2018-10-17 10:44
Buitiniai vartotojai dar nespėjo pajusti nuo balandžio 47 proc. padidėjusios elektros energijos rinkos kainos, bet tai tik laiko klausimas. Brangstant gamtinėms dujoms ir kitoms žaliavoms vis daugiau dėmesio krypsta į galimybes patiems gamintis elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių...
nuotrauka
2018-10-10 15:36
Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Jurbarko miestą pasiekiančių bei gyventojams nemalonius pojūčius sukeliančių kvapų.
nuotrauka
2018-09-28 10:23
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias atliekų deginimo įrenginiai negalės būti statomi arčiau kaip 20 km atstumu nuo gyvenamosios teritorijos.
nuotrauka
2018-09-27 07:30,      papildyta 2018-09-27 07:30, Su vertimu į anglų k.
Reali geroji projektų administravimo patirtis, susijusi su viešuoju sektoriumi ir savivaldybėmis, Lietuvoje pradėjo formuotis nuo 2000 m., kai prasidėjo platesnis ES programinis finansavimas, kuris paremtas sisteminėmis projektų parengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Prieš tai dešimtmetį tik atskiri...
nuotrauka
2018-09-25 15:00
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius f...
nuotrauka
2018-09-24 11:14
Jurbarko rajono savivaldybės išplatintame pranešime informuojama, kad administracija, siekdama, kad būtų sutvarkyta kuo daugiau aplinkai pavojingų asbesto turinčių atliekų, pasirašė sutartį su UAB „Ecoservice Klaipėda“ dėl asbesto atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, ...
nuotrauka
2018-09-20 12:01
Susisiekimo ministerija keturioms savivaldybėms – Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui – skyrė Europos regioninės plėtros fondo investicijų elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, iš viso 281,6 tūkst. eurų.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...