2020 rugpjūčio 7 d. penktadienis, 21:17
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kokia mūsų aplinkos užtarša ir kaip mažinti jos poveikį

2018-02-12 09:00
Užterštas oras, kenksmingos medžiagos, su maistu patenkančios į organizmą, dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės – šių problemų nepavyks išspręsti tol, kol nesumažinsime aplinkos užtaršos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė savo naujausiuose darbuose pristato ryškiausius dabartinės aplinkos užtaršos bruožus ir technologijas jos poveikiui aplinkai bei žmonių sveikatai mažinti.
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai sukelia apie 23 proc. mirčių ir apie 22 proc. visų sutrumpėjusio gyvenimo atvejų, – teigia prof. E. Baltrėnaitė. – Mūsų aplinkoje aptinkama vis daugiau iš žemės gelmių išgaunamų ir sveikatai pavojingų cheminių elementų: vario, chromo, švino, gyvsidabrio ir kitų. Patekę į ekosferą jie tampa judresni, kaupiasi biologiniuose objektuose (augaluose, gyvūnuose) ir neišvengiamai pasiekia žmonių organizmus.“

Pasak mokslininkės, daugiau nei 6 proc. visų Europos žemės ūkio paskirties plotų toksiškų elementų koncentracija yra didesnė už leistiną, rodo riziką aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje tokių plotų dar daugiau – virš 10 proc.

Mokslininkai pasiūlė keletą sprendimų, kaip efektyviau vertinti žmogaus paveiktą aplinką, mažinti neigiamą taršos poveikį ir gerinti dirvožemio bei maisto kokybę. Anot jų, pirmiausia derėtų įvertinti ilgalaikės taršos susikaupimą. Šiems tyrimams labiausiai tinka tokios bioterpės kaip samanos ar pušies žievė. O siekiant mažinti dirvožemio užtaršą potencialiai toksiškais elementais labiausiai tinka sumedėjusius augalus naudojančios fitotechnologijos.

Sprendimas – naujos kartos oro filtrai

Teigiama, kad viena svarbiausių iš pastaraisiais metais sukurtų taršos mažinimo technologijų yra įvairūs naujos kartos oro filtrai. Vieni jų universalūs, kiti skirti naudoti specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, patalpose, kur vykdomi suvirinimo darbai.

„Ore sklandančios kietosios dalelės yra tikra žmonijos veiklos rakštis. Visi miestiečiai su jomis susiduria, ypač pavasarį. Pramonėje, ypač tose srityse, kur vyksta suvirinimo darbai, tai itin pavojinga, nes išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos mikroskopinio dydžio dalelės, kurias pašalinti tradiciniais oro filtrais labai sudėtinga. Vis dėlto naujosios technologijos geba pašalinti net jas, taip išvengiant žalos žmogaus sveikatai“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar naujosios užterštumo mažinimo technologijos išpopuliarės ir bus taikomos praktiškai, yra jų kaina. Lietuvos mokslininkų atlikti eksperimentai rodo, kad ją įmanoma sumažinti.

„Jau sukurtos technologijos, gebančios iš oro išvalyti neorganinius teršalus, azoto oksidus. Jos yra efektyvios, bet joms būtini aukso, sidabro, platinos ar kitų itin brangių lydinių katalizatoriai. Japonijoje ar Amerikoje tokie įrenginiai plačiai naudojami, o mūsų šalyje dėl didelės kainos – itin retai. Ieškojome būdų, kaip efektyviau panaudoti pigesnių medžiagų katalizatorius. Mūsų atlikti eksperimentai rodo, kad tai įmanoma, todėl yra vilties jau netolimoje ateityje juos plačiau pritaikyti pramonėje“, – sako prof. P. Baltrėnas.

Maža to, sumedėjusių augalų biomasės liekanos yra ir puiki bioanglies gamybos žaliava. Tai heterogeninė medžiaga, kurioje gausu aromatinės anglies ir mineralų. Vos 1 proc. viso metinio augalijos paisavinamo CO2 pavertus į bioanglį, antropogeninių anglies emisijų kiekis sumažėtų 10 proc.

Iš sumedėjusių augalų biomasės pagaminta bioanglis yra apie 100 kartų stabilesnė nei gauta iš gyvulinės kilmės atliekų ar šiaudų. Terpėje, kur auga augalai, pakanka vos 1 proc. bioanglies, kad jie būtų apsaugoti ligų.

Siūloma bioanglies gamyba iš atliekų

Aplinkosauginių technologijų inžineriniuose sprendimuose bioanglis konkuruoja su šiuo metu dažnai naudojama aktyvintąja anglimi, pavyzdžiui, su bioanglies pagrindo įkrova biofiltre pasiekiamas iki 90 proc. acetono ir ksileno šalinimo efektyvumas. Be to, bioanglies gamyba iš atliekų padėtų spręsti jų tvarkymo problemas.

„Didelę dalį atliekų sudaro organinės, biologiškai skylančios atliekos, pavyzdžiui, gyvulių mėšlas, maisto ir kitos atliekos. Neturėdami, kur jų dėti, žmonės kaimuose jomis teršia aplinką. Naudojant sukurtą bioreaktorių, jas galima perdirbti į dujas ir panaudoti maistui gaminti ar namams šildyti“, – teigia prof. P. Baltrėnas.

Anot jo, Ameriką siaubiantys potvyniai, gaisrai, nuošliaužos, neįprastai dideli šalčiai ar Europoje siaučiantys uraganai yra klimato kaitos, kuriai didžiausią poveikį daro klimato tarša, padariniai.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje užterštumo lygis nėra didelis. Didesnis nei vidutinis cheminių teršalų kiekis ore užfiksuotas Kėdainių, Mažeikių ir Jonavos rajonuose, o štai Akmenėje yra padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tiesa, šiandien situacija geresnė nei anksčiau. Nebėra didelių įmonių, kuriose naudotos itin aplinką teršiančios technologijos. Nepriklausomoje Lietuvoje įkurtose įmonėse jau pasitelkiamos švaresnės technologijos“, – sako mokslininkas.

Prof. P. Baltrėnas ir prof. E. Baltrėnaitė buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...