2018 rugsėjo 23 d. sekmadienis, 1:42
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kokia mūsų aplinkos užtarša ir kaip mažinti jos poveikį

2018-02-12 09:00
Užterštas oras, kenksmingos medžiagos, su maistu patenkančios į organizmą, dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės – šių problemų nepavyks išspręsti tol, kol nesumažinsime aplinkos užtaršos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė savo naujausiuose darbuose pristato ryškiausius dabartinės aplinkos užtaršos bruožus ir technologijas jos poveikiui aplinkai bei žmonių sveikatai mažinti.
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai sukelia apie 23 proc. mirčių ir apie 22 proc. visų sutrumpėjusio gyvenimo atvejų, – teigia prof. E. Baltrėnaitė. – Mūsų aplinkoje aptinkama vis daugiau iš žemės gelmių išgaunamų ir sveikatai pavojingų cheminių elementų: vario, chromo, švino, gyvsidabrio ir kitų. Patekę į ekosferą jie tampa judresni, kaupiasi biologiniuose objektuose (augaluose, gyvūnuose) ir neišvengiamai pasiekia žmonių organizmus.“

Pasak mokslininkės, daugiau nei 6 proc. visų Europos žemės ūkio paskirties plotų toksiškų elementų koncentracija yra didesnė už leistiną, rodo riziką aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje tokių plotų dar daugiau – virš 10 proc.

Mokslininkai pasiūlė keletą sprendimų, kaip efektyviau vertinti žmogaus paveiktą aplinką, mažinti neigiamą taršos poveikį ir gerinti dirvožemio bei maisto kokybę. Anot jų, pirmiausia derėtų įvertinti ilgalaikės taršos susikaupimą. Šiems tyrimams labiausiai tinka tokios bioterpės kaip samanos ar pušies žievė. O siekiant mažinti dirvožemio užtaršą potencialiai toksiškais elementais labiausiai tinka sumedėjusius augalus naudojančios fitotechnologijos.

Sprendimas – naujos kartos oro filtrai

Teigiama, kad viena svarbiausių iš pastaraisiais metais sukurtų taršos mažinimo technologijų yra įvairūs naujos kartos oro filtrai. Vieni jų universalūs, kiti skirti naudoti specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, patalpose, kur vykdomi suvirinimo darbai.

„Ore sklandančios kietosios dalelės yra tikra žmonijos veiklos rakštis. Visi miestiečiai su jomis susiduria, ypač pavasarį. Pramonėje, ypač tose srityse, kur vyksta suvirinimo darbai, tai itin pavojinga, nes išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos mikroskopinio dydžio dalelės, kurias pašalinti tradiciniais oro filtrais labai sudėtinga. Vis dėlto naujosios technologijos geba pašalinti net jas, taip išvengiant žalos žmogaus sveikatai“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar naujosios užterštumo mažinimo technologijos išpopuliarės ir bus taikomos praktiškai, yra jų kaina. Lietuvos mokslininkų atlikti eksperimentai rodo, kad ją įmanoma sumažinti.

„Jau sukurtos technologijos, gebančios iš oro išvalyti neorganinius teršalus, azoto oksidus. Jos yra efektyvios, bet joms būtini aukso, sidabro, platinos ar kitų itin brangių lydinių katalizatoriai. Japonijoje ar Amerikoje tokie įrenginiai plačiai naudojami, o mūsų šalyje dėl didelės kainos – itin retai. Ieškojome būdų, kaip efektyviau panaudoti pigesnių medžiagų katalizatorius. Mūsų atlikti eksperimentai rodo, kad tai įmanoma, todėl yra vilties jau netolimoje ateityje juos plačiau pritaikyti pramonėje“, – sako prof. P. Baltrėnas.

Maža to, sumedėjusių augalų biomasės liekanos yra ir puiki bioanglies gamybos žaliava. Tai heterogeninė medžiaga, kurioje gausu aromatinės anglies ir mineralų. Vos 1 proc. viso metinio augalijos paisavinamo CO2 pavertus į bioanglį, antropogeninių anglies emisijų kiekis sumažėtų 10 proc.

Iš sumedėjusių augalų biomasės pagaminta bioanglis yra apie 100 kartų stabilesnė nei gauta iš gyvulinės kilmės atliekų ar šiaudų. Terpėje, kur auga augalai, pakanka vos 1 proc. bioanglies, kad jie būtų apsaugoti ligų.

Siūloma bioanglies gamyba iš atliekų

Aplinkosauginių technologijų inžineriniuose sprendimuose bioanglis konkuruoja su šiuo metu dažnai naudojama aktyvintąja anglimi, pavyzdžiui, su bioanglies pagrindo įkrova biofiltre pasiekiamas iki 90 proc. acetono ir ksileno šalinimo efektyvumas. Be to, bioanglies gamyba iš atliekų padėtų spręsti jų tvarkymo problemas.

„Didelę dalį atliekų sudaro organinės, biologiškai skylančios atliekos, pavyzdžiui, gyvulių mėšlas, maisto ir kitos atliekos. Neturėdami, kur jų dėti, žmonės kaimuose jomis teršia aplinką. Naudojant sukurtą bioreaktorių, jas galima perdirbti į dujas ir panaudoti maistui gaminti ar namams šildyti“, – teigia prof. P. Baltrėnas.

Anot jo, Ameriką siaubiantys potvyniai, gaisrai, nuošliaužos, neįprastai dideli šalčiai ar Europoje siaučiantys uraganai yra klimato kaitos, kuriai didžiausią poveikį daro klimato tarša, padariniai.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje užterštumo lygis nėra didelis. Didesnis nei vidutinis cheminių teršalų kiekis ore užfiksuotas Kėdainių, Mažeikių ir Jonavos rajonuose, o štai Akmenėje yra padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tiesa, šiandien situacija geresnė nei anksčiau. Nebėra didelių įmonių, kuriose naudotos itin aplinką teršiančios technologijos. Nepriklausomoje Lietuvoje įkurtose įmonėse jau pasitelkiamos švaresnės technologijos“, – sako mokslininkas.

Prof. P. Baltrėnas ir prof. E. Baltrėnaitė buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-09-20 12:01
Susisiekimo ministerija keturioms savivaldybėms – Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui – skyrė Europos regioninės plėtros fondo investicijų elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, iš viso 281,6 tūkst. eurų.
nuotrauka
2018-09-17 12:15
Prasidedant Europos judumo savaitei susisiekimo ministerija kviečia gyventojus keisti keliavimo įpročius mieste, rinktis aplinkai draugiškas susisiekimo priemones, keliauti pėsčiomis, o savivaldybes ragina plėtoti darniam judumui reikiamą infrastruktūrą.
nuotrauka
2018-09-11 11:30
Šią savaitę Ukmergės mieste pradėti statyti benamėms katėms skirti nameliai-šėryklos. Tikimasi, jog gyvūnai įpras maitintis vienoje vietoje, todėl jas bus lengviau pagauti bei sterilizuoti ir taip suvaldyti jų populiaciją.
nuotrauka
2018-09-07 15:00
Rudens pradžia darbingas metas: ruošiame vaikus į mokyklas, po atostogų grįžtame į darbus, skubame užbaigti būsto remontą. Tačiau įsisukus tarp daugybės darbų ir rūpesčių, svarbu nepamiršti ir tinkamai pasirūpinti statybinėmis atliekomis ar senais, pavyzdžiui, išaugtais vaikų kambario baldais.Taigi,...
nuotrauka
2018-09-07 08:00
Šiais metais pradedamas įgyvendinti Panevėžio miesto katilinės rekonstravimo projektas.Rekonstruotoje katilinėje iškastinį kurą pakeitus biokuru, bus išvengta apie 8,8 tūkst. t anglies dioksido (CO2) teršalų per metus, taigi sumažės neigiamas poveikis aplinkai.
nuotrauka
2018-08-28 11:38
Nesvarbu, ar keičiate automobilio detalę ar seną transporto priemonę nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu. Alyvų, filtrų, akumuliatorių, amortizatorių, pa...
nuotrauka
2018-08-09 08:58
Atsinaujinančios energetikos ekspertai stebi augantį verslo susidomėjimą moderniais energijos taupymo sprendimais. Vis daugiau įmonių tampa gaminančiomis vartotojomis – įsigyja arba nuomojasi saulės elektrines.
nuotrauka
2018-08-07 15:23
Siekiant sudaryti galimybes elektromobilių vairuotojams sklandžiai ir nepertraukiamai keliauti šalyje, mažinant naftos produktų vartojimą susisiekimo sektoriuje ir švelninant transporto poveikį aplinkai, Lietuvos miestuose dar šiemet bus įrengtos 57 naujos elektromobilių įkrovimo prieigos.
nuotrauka
2018-08-06 16:41
Europos šalys surenka ir perdirba 94 proc. naudotų automobilių padangų, skelbia Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija. Kam panaudojamos senos padangos?
nuotrauka
2018-08-04 08:00
Ilgą laiką lietuviai žavėjosi ryškiaspalviais ir ilgai žydinčiais vienmečiais augalais, o dabar ir į Lietuvą vis stipriau atsirita „olandiška“ banga, nešanti santūresnes spalvas, pievų gėles, daugiamečius augalus, aukštus linguojančius žolynus. Nyderlandai ne vienam mūsų asocijuojasi su gėlininkyste...
nuotrauka
2018-07-31 15:31
Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį ir įvesti finansines paskatas įsigyti mažesnės taršos transporto priemonę. Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių realią taršą aplinkai?
nuotrauka
2018-07-20 10:41
Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyvent...
nuotrauka
2018-07-11 09:00
Itin didelė tarša kelia grėsmę tūkstančių ir net milijonų žmonių, gyvenančių labiausiai pasaulyje užterštose vietose ar šalia jų, sveikatai ir gamtai.Tarptautinės organizacijos „Pure Earth“ (JAV) ir „Green Cross Internationa" (Šeicarija) dar 2013 metais paskelbė labiausiai užterštų miestų ir vietovi...
nuotrauka
2018-07-05 09:30
Saulės energetiką Lietuvoje yra apipynęs ne vienas mitas – ypač dėl saulėtų dienų trūkumo ir saulės jėgainės veikimo lietingomis dienomis. Iš tiesų mūsų šalyje saulę pagauti namų, biurų ar gamyklų aprūpinimui elektra paprasta, tereikia atskirti sklandančius mitus nuo tiesos.
nuotrauka
2018-06-26 12:24
Šalies pramonės gaminama produkcija taptų konkurencingesnė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių rinkose, jei įmonės efektyviau vartotų energiją. Skatindama įmones didinti energijos vartojimo efektyvumą, Ūkio ministerija skelbia kvietimą pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone „Audit...
nuotrauka
2018-06-26 11:00
Visą pavasarį ant Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) pastato stogo vyko darbai. Čia atsidūrė pirmosios net 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijos, kurios pasitarnaus ne tik energijos efektyvumo, bet ir švietimo tikslais.
nuotrauka
2018-06-19 11:32
Valstybės kontrolė skelbia, kad vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 m. nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų. Vėluojama ir su kitomis programomis. Išimtis – daugiabučių ...
nuotrauka
2018-06-18 14:26
Palangoje ir Šventojoje apsilankęs unikalus namas ant ratų sulaukė gyventojų dėmesio ir susidomėjimo. Renginio dalyviai apžiūrėjo nematytą namo interjerą, kuris sukurtas iš įvairių nebenaudojamų, bet perdarytų ir atnaujintų daiktų. Lankytojai galėjo pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų r...
nuotrauka
2018-06-18 09:03
Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) siūlo dviejų krypčių elektros energijos apskaitos prietaisus, skirtus suvartotai ir saulės elektrinių pagamintai elektros energijai apskaityti, įrengti, kai operatoriui sumokama įmoka už elektros įrenginių prijungimo paslaugą.
nuotrauka
2018-06-15 13:57
Pastaruoju metu tiek ES, tiek ir Lietuvoje pastebimas šilumos siurblių rinkos augimas. O tai ženkliai prisideda prie visos Europos tikslo stabdyti klimato kaitą. Pagal surinktus statistinius duomenis, jis stebimas ketvirtus metus iš eilės. Dėl palankių sąlygų statybų sektoriuje ir augančiu poreikiu ...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija