„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai sukelia apie 23 proc. mirčių ir apie 22 proc. visų sutrumpėjusio gyvenimo atvejų, – teigia prof. E. Baltrėnaitė. – Mūsų aplinkoje aptinkama vis daugiau iš žemės gelmių išgaunamų ir sveikatai pavojingų cheminių elementų: vario, chromo, švino, gyvsidabrio ir kitų. Patekę į ekosferą jie tampa judresni, kaupiasi biologiniuose objektuose (augaluose, gyvūnuose) ir neišvengiamai pasiekia žmonių organizmus.“

Pasak mokslininkės, daugiau nei 6 proc. visų Europos žemės ūkio paskirties plotų toksiškų elementų koncentracija yra didesnė už leistiną, rodo riziką aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje tokių plotų dar daugiau – virš 10 proc.

Mokslininkai pasiūlė keletą sprendimų, kaip efektyviau vertinti žmogaus paveiktą aplinką, mažinti neigiamą taršos poveikį ir gerinti dirvožemio bei maisto kokybę. Anot jų, pirmiausia derėtų įvertinti ilgalaikės taršos susikaupimą. Šiems tyrimams labiausiai tinka tokios bioterpės kaip samanos ar pušies žievė. O siekiant mažinti dirvožemio užtaršą potencialiai toksiškais elementais labiausiai tinka sumedėjusius augalus naudojančios fitotechnologijos.

Sprendimas – naujos kartos oro filtrai

Teigiama, kad viena svarbiausių iš pastaraisiais metais sukurtų taršos mažinimo technologijų yra įvairūs naujos kartos oro filtrai. Vieni jų universalūs, kiti skirti naudoti specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, patalpose, kur vykdomi suvirinimo darbai.

„Ore sklandančios kietosios dalelės yra tikra žmonijos veiklos rakštis. Visi miestiečiai su jomis susiduria, ypač pavasarį. Pramonėje, ypač tose srityse, kur vyksta suvirinimo darbai, tai itin pavojinga, nes išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos mikroskopinio dydžio dalelės, kurias pašalinti tradiciniais oro filtrais labai sudėtinga. Vis dėlto naujosios technologijos geba pašalinti net jas, taip išvengiant žalos žmogaus sveikatai“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar naujosios užterštumo mažinimo technologijos išpopuliarės ir bus taikomos praktiškai, yra jų kaina. Lietuvos mokslininkų atlikti eksperimentai rodo, kad ją įmanoma sumažinti.

„Jau sukurtos technologijos, gebančios iš oro išvalyti neorganinius teršalus, azoto oksidus. Jos yra efektyvios, bet joms būtini aukso, sidabro, platinos ar kitų itin brangių lydinių katalizatoriai. Japonijoje ar Amerikoje tokie įrenginiai plačiai naudojami, o mūsų šalyje dėl didelės kainos – itin retai. Ieškojome būdų, kaip efektyviau panaudoti pigesnių medžiagų katalizatorius. Mūsų atlikti eksperimentai rodo, kad tai įmanoma, todėl yra vilties jau netolimoje ateityje juos plačiau pritaikyti pramonėje“, – sako prof. P. Baltrėnas.

Maža to, sumedėjusių augalų biomasės liekanos yra ir puiki bioanglies gamybos žaliava. Tai heterogeninė medžiaga, kurioje gausu aromatinės anglies ir mineralų. Vos 1 proc. viso metinio augalijos paisavinamo CO2 pavertus į bioanglį, antropogeninių anglies emisijų kiekis sumažėtų 10 proc.

Iš sumedėjusių augalų biomasės pagaminta bioanglis yra apie 100 kartų stabilesnė nei gauta iš gyvulinės kilmės atliekų ar šiaudų. Terpėje, kur auga augalai, pakanka vos 1 proc. bioanglies, kad jie būtų apsaugoti ligų.

Siūloma bioanglies gamyba iš atliekų

Aplinkosauginių technologijų inžineriniuose sprendimuose bioanglis konkuruoja su šiuo metu dažnai naudojama aktyvintąja anglimi, pavyzdžiui, su bioanglies pagrindo įkrova biofiltre pasiekiamas iki 90 proc. acetono ir ksileno šalinimo efektyvumas. Be to, bioanglies gamyba iš atliekų padėtų spręsti jų tvarkymo problemas.

„Didelę dalį atliekų sudaro organinės, biologiškai skylančios atliekos, pavyzdžiui, gyvulių mėšlas, maisto ir kitos atliekos. Neturėdami, kur jų dėti, žmonės kaimuose jomis teršia aplinką. Naudojant sukurtą bioreaktorių, jas galima perdirbti į dujas ir panaudoti maistui gaminti ar namams šildyti“, – teigia prof. P. Baltrėnas.

Anot jo, Ameriką siaubiantys potvyniai, gaisrai, nuošliaužos, neįprastai dideli šalčiai ar Europoje siaučiantys uraganai yra klimato kaitos, kuriai didžiausią poveikį daro klimato tarša, padariniai.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje užterštumo lygis nėra didelis. Didesnis nei vidutinis cheminių teršalų kiekis ore užfiksuotas Kėdainių, Mažeikių ir Jonavos rajonuose, o štai Akmenėje yra padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tiesa, šiandien situacija geresnė nei anksčiau. Nebėra didelių įmonių, kuriose naudotos itin aplinką teršiančios technologijos. Nepriklausomoje Lietuvoje įkurtose įmonėse jau pasitelkiamos švaresnės technologijos“, – sako mokslininkas.

Prof. P. Baltrėnas ir prof. E. Baltrėnaitė buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.