2018 birželio 21 d. ketvirtadienis, 15:24
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kokios tendencijos pastebimos komercinio NT rinkoje?

2018-02-06 14:20
Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje matomi įvairūs pokyčiai: vis daugiau projektų įgyvendinama ne sostinėje, investuojama daugiau nuosavų lėšų, ilgėja kreditavimo terminai, kinta investuotojo charakteristika. Šios tendencijos svarbios ne tik bendrovėms, bet ir finansų įstaigoms, – iš daugiau negu 8 milijardų eurų Lietuvos finansų įstaigų suteiktų paskolų verslui apie 2 milijardus teko nekilnojamojo turto (NT) sektoriui, rodo Lietuvos banko duomenys.
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojų entuziazmas atspindi ir bendrą pasaulio akcijų biržose vyraujantį optimizmą: ekonomika auga, akcijų kursai muša rekordus, mažėja nedarbas, tikimasi, kad kainos kils ir toliau, bazinės palūkanų normos pasiekė rekordines žemumas, centriniai bankai toliau kuria perteklinį likvidumą. Nekilnojamasis turtas yra viena iš pagrindinių turto klasių, į kurią krypsta sukauptos lėšos.

Kinta investuotojo portretas

Kaip sako Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius, stebėdami komercinio nekilnojamojo turto rinką matome, kaip keičiasi investuotojai. Greta įprastų nekilnojamojo turto plėtros bendrovių, vis aktyviau reiškiasi bendrovės, investuojančios į komercinį nekilnojamąjį turtą ilgesniam laikui. Jie siekia išsaugoti turto vertę ir užtikrinti grąžą investuotojams.

Rinkos dalyviai pasimokė iš krizės ir profesionaliau planuoja ir valdo verslą, turtą ir procesą. Anksčiau verslas siekdavo tik pelno, dabar vertina ir laiko įtaką projekto pelningumo rodikliams, projekto įgyvendinimo riziką, jos mažinimo ar pašalinimo priemones. Verslo planai, kontrolės, įgyvendinimo procesai nė kiek nebeatsilieka nuo Vakarų Europos nekilnojamojo turto įmonių. Rinka tapo skaidresnė, o Baltijos šalių mastu vis daugiau sulaukiame susidomėjimo iš tarptautinių nekilnojamojo turto bendrovių.

Investuotojai atsakingiau vertina investicijas norėdami ilgalaikės grąžos. Koks pastatų ilgaamžiškumas, kokia jų kokybė, energetinis efektyvumas, tai yra klausimai, į kuriuos atsakymų reikia vis dažnesniam investuotojui. Jokia egzotika nebėra tarptautiniai LEEDS ar BREEAM sertifikatai, žymintys efektyvų energijos išteklių naudojimą ir ekologiškumą. O tai, kad investuotojas aktyviai prisideda prie darnios miestų plėtros infrastruktūros, kuria viešąsias erdves miestų gyventojams ir vietos bendruomenėms, tampa kasdienybe.

Žinoma, yra ir neigiamų pokyčių. Kapitalo perteklius ir palyginti žema jo kaina vilioja investuotojus prisiimti daugiau rizikos. Pastaraisiais metais kilo biurų plėtros pastatai, kurių statybos prasidėjo neturint nuomininkų. Kartais tokius projektus siūlo įsigyti ilgalaikio nekilnojamojo turto investavimo bendrovėms net nebaigus statybų. Nekilnojamojo turto įmonės vis drąsiau perka, ieškodamos patrauklių grąžos šaltinių savo investuotojams. Vertintojai tampa perdėm optimistiški nustatydami turto vertę: palyginti optimistiškai prognozuojami pinigų srautai, apskaičiuojami pagal planuojamas pardavimo pajamas (numatant tam tikrą patalpų neužimtumo lygį ir veiklos sąnaudas), ilgalaikę infliacijos įtaką, prielaidas dėl turto pardavimo kainų ateityje.

Anot V. Juzikio, pagaliau skiriasi įmonių požiūris apie palūkanų pakeitimo rizikos valdymą. Nors bazinės palūkanos šiuo metu rekordiškai žemos, jei tik jos kristų, tai smarkiai atsilieptų ne tik projekto pinigų srautams, bet ir įmonės kapitalo grąžos rodikliams. Ilgalaikio investavimo, ypač užsienio kapitalo, bendrovės šioje srityje yra konservatyvesnės, joms palūkanų normų fiksavimas yra apsidraudimo, o ne spekuliavimo priemonė, todėl jos dažniau priima sprendimus palūkanas fiksuoti.

Baltijos rinka: daugiausia sandorių toliau vyksta sostinėse

Europos mastu Baltijos šalių rinka yra maža – komercinių nekilnojamojo turto sandorių metinė vertė yra net 20 kartų mažesnė negu Švedijoje. Tarptautinės nekilnojamojo turto bendrovės Baltijos regioną vertina kaip vieną rinką ir to paties požiūrio tikisi iš bankų, finansuojančių nekilnojamojo turto sandorius. Vietinės bendrovės taip pat pamažu plečia savo veiklos geografiją ir projektus planuoja keliose Baltijos šalyse, ypač aktyvios Estijos bendrovės.

Nors vis daugiau projektų matome kituose miestuose, pavyzdžiui, Kaune ar Tartu, sostinėse nekilnojamojo turto tebestatoma ir perkama daugiausiai. Priežastys tos pačios – palyginti su regionais, sostinių rinkos yra brandesnės, jose daugiau likvidumo, jau susiformavusi pasiūlos ir paklausos dinamika, pinigų srautai yra tiksliau prognozuojami.

Bet ir jose ne viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, Vilniaus biurus, rekordiniais tempais didėjant naujai pasiūlai, dabar jau vertiname konservatyviau – atidžiau nagrinėjame projektus, kuriuose didelis neužimtumo lygis, o būsimi pinigų srautai nėra užtikrinti ilgalaikes nuomos sutartimis. Taline su panašiais iššūkiais susiduria prekybos centrų plėtotojai.

Tokia situacija rinkose dalį nekilnojamojo turto vystymo įmonių veda prie vis įdomesnių projektų ir drąsesnių sprendimų, pavyzdžiui, Vilniuje pradedami statyti viešbučiai, o Rygoje ir Taline – būstai, skirti nuomai. Tokių projektų mes neprilyginame standartiniams nekilnojamojo turto projektams. Beje, investuotojų požiūris labai panašus. Kitas pastebėjimas –pačios įmonės atidžiai vertina visas įmanomas rizikas ir sutinka investuoti daugiau nuosavo kapitalo į projekto plėtrą. Kuo mažesnę projekto dalį finansuoja bankas, tuo lengviau ateityje reguliuoti pinigų srautus, jei visgi nepasitvirtintų projekto verslo prognozės.

Mūsų nuomone, Lietuvos nekilnojamojo turto verslui nuosavas kapitalas ir bankų finansavimas ir toliau yra pagrindiniai finansavimo šaltiniai. Kiti finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, rizikos kapitalo finansavimas ar atsirandantis sutelktinis finansavimas, galėtų būti papildoma alternatyva nišinėms rinkoms finansuoti.

Daugiau nuosavų lėšų, tačiau ilgesni kreditavimo terminai

Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai pritraukiant vis daugiau užsienio investuotojų, matome, kad didėja vidutinė sandorio vertė ir bankų teikiamas atitinkamas kreditavimas. Lygiai taip pat nekilnojamojo turto vystytojai patys pradeda didinti nuosavo kapitalo dalį, tam tikrais atvejais sutikdami gauti mažesnę grąžą. Prieš kelerius metus iki 70 proc. komercinio nekilnojamojo turto sandorio buvo finansuota bankų paskolomis, dabar gi būna, kad klientas planuoja skolintis iki 50–60 proc. visų investicijų ar net mažiau. Tai labai teigiamas pokytis, nes tai rodo, kad įmonės ne tik atsakingiau skolinasi, bet ir taip padeda bankams valdyti savo kaip kreditorių riziką, kai nekilnojamojo turto pajamingumas mažėja.

Tačiau mažėjant nekilnojamojo turto kapitalizacijos normoms, įmonės, investuodamos kapitalą, stengiasi išlaikyti jo grąžos rodiklius ir prašo investicijas kredituoti šiek tiek ilgiau negu pagal prieš 2–3 metus sudarytus grąžinimo grafikus (kartais 25–30 metų ir daugiau).
2018-aisiais investuotojams ir toliau teks spręsti sudėtingą užduotį. Nekilnojamojo turto rinka yra vėlyvosios ciklo fazės, investuotojai yra priversti tenkintis vis mažiau palankiu rizikos ir grąžos santykiu, iš bankų reikalaujama vis liberalesnių finansavimo struktūrų. Nepaisant to, spaudimas investuoti yra labai didelis: obligacijų grąža ir palūkanos yra mažos, turto grąža Europos šalių sostinėse – irgi nedidelė.

Todėl Baltijos šalių nekilnojamasis turtas šiemet vis dar yra patraukli investicija.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


NT projektai

nuotrauka
2018-06-21 15:00
Vilniuje, atgimstančiame Naujamiesčio rajone, suplanuotas naujas daugiabutis „FluxRecords“. Jame bus 53 A+ energinės klasės butai, miesto pulsą norintiems jausti gyventojams.
nuotrauka
2018-06-14 14:16
EIKA įmonių grupei priklausančios investicijų valdymo įmonės „Eika Asset Management“ (EAM) fondas „EIKA Residential Fund“ kartu su partneriais pradeda plėtoti projektą Antakalnyje, Vilniuje.
nuotrauka
2018-06-14 13:26
Vilniuje, šalia Gineitiškių ežero, pradedama statyti uždara kotedžų gyvenvietė „24 istorijos“. Čia bus suprojektuoti 24 A+ energinės naudingumo klasės kotedžai. Tai – pirmoji tokia gyvenvietė Vilniaus mieste, Gineitiškėse.
nuotrauka
2018-06-14 09:34
Kaune atidarytas pirmasis Lietuvoje upės vandeniu aušinamas verslo centras „Kauno dokas“ – Neries vanduo naudojamas pastato vėsinimui. Iš viso į verslo centrą investicijų valdymo įmonė „Capitalica Asset Management“ investuos apie 24 mln. eurų.
nuotrauka
2018-06-12 13:13
Paskutinįjį pavasario mėnesį nekilnojamojo turto rinkoje aktyvūs išliko gyvenamojo būsto pirkėjai, o žemės rinka itin dideliu augimu nepasižymėjo. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, gegužę pardavimo sandoriais perleista 11 805 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra beveik 12,5 proc. dau...
nuotrauka
2018-06-12 13:00
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėne...
nuotrauka
2018-06-11 15:07
Vilniaus stoties rajonas per artimiausią laikotarpį sulauks pokyčių, kurie šią miesto vietą pavers patrauklia ne tik keliaujantiems, bet ir verslui bei turistams. Pirmadienį (birželio 11 d.) „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto vadovai pristatė pagrindinį šių pokyčių akcentą – geležinkelio sto...
nuotrauka
2018-06-07 06:56
Planuodami savo atostogas lietuviai vis dažniau atsigręžia į nuosavą pajūrį. Maža to, tendencijos rodo, kad poilsis prie Baltijos jūros vilioja ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Todėl vis daugiau tautiečių pajūryje dairosi atostogoms skirto nuosavo būsto, kuriam taiko griežtus kriterijus.
nuotrauka
2018-06-06 06:41
Prasideda išskirtinėje gamtos apsuptyje esančio butų su kiemeliais kvartalo „Town House" statybos. Tarp Justiniškių ir Pilaitės, visai šalia sostinės Vakarinio aplinkkelio ir Buivydiškių tvenkinių iškils nauji mažaaukščiai namai, kuriuose suprojektuota po 4-7 butus, – pranešama projektą vystančios b...
nuotrauka
2018-06-05 09:27
Naujas būstas daugeliui tampa vienu iš didžiausių viso gyvenimo pirkinių. Dėl to jo įsigijimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir tam gerai pasiruošti. Tą padaryti nėra sunku – bankai pateikia įvairias skaičiuokles ir papildomos informacijos, kuri padeda iš anksto įvertinti savo galimybes. Svarbiausi...
nuotrauka
2018-06-01 09:09
Pastaruoju metu statomuose gyvenamosios paskirties kvartaluose Vilniuje įsitvirtina nauja daugiabučių namų koncepcija, kai į kiekvieną butą patenkama tiesiai iš lauko, yra nuosavas kiemelis. Viena tokių projektų iškils šalia Gilužio ežero. Numatyta, kad naujoji mažaaukščių namų gyvenvietė įsikurs 1,...
nuotrauka
2018-05-29 11:02
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „REWO“ naujai statomam kotedžų kvartalui Pilaitėje finansuoti ketina išleisti 3 mln. eurų vertės obligacijų emisiją. Lėšų už vertybinius popierius turėtų pakakti 74 proc. projekto „Nok Nok Home“ finansavimui, dar 26 proc. reikalingų lėšų įmonė skiria pati. Numato...
nuotrauka
2018-05-28 06:44
Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis tūkstančių parduodamų būstų. Tačiau tik nedidelę dalį skelbimų sudaro informacija apie itin brangų nekilnojamąjį turtą, kurio kainos prasideda nuo 200 tūkst. eurų ir gali perkopti net keletą milijonų. Palyginkime...
nuotrauka
2018-05-23 12:47
Vidutinis europietis 90 procentų savo laiko praleidžia patalpose, teigia naujausi tyrimai. Tad nenuostabu, kad aukštos kvalifikacijos profesionalai, rinkdamiesi darbovietę, vis didesnį dėmesį skiria erdvei, kurioje dirbs. Biuruose populiarėja konceptualūs ir biofiliški interjerai, vadinamoji „mindfu...
nuotrauka
2018-05-22 11:59
Dar prieš keletą metų apleista dešinioji Neries pakrantė Kaune priešais Senamiestį ir Kauno pilį šiandien tapo viena patraukliausių vietų gyventi. Čia, Brastos gatvėje, šį mėnesį buvo užbaigtos jau penktojo daugiabučio statybos.
nuotrauka
2018-05-21 13:31
Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje?
nuotrauka
2018-05-21 06:59
Daugiau nei pusė šiuo metu Vilniuje vystomų NT projektų yra centrinėje miesto dalyje arba greta jos. Ekspertų teigimu, tokia statybų geografija ir pasikeitę pirkėjų poreikiai rodo nuolat augančią būsto miesto centre paklausą.
nuotrauka
2018-05-18 13:14
Lietuvos nekilnojamojo turto rinka pernai išgyveno vieną aktyviausių periodų: Registrų centras skaičiuoja, kad 2017 m. būstui įsigyti šalyje buvo išleista kone 1,88 mlrd. eurų arba 7 proc. daugiau nei 2016 m. Būstų perkamumui prisigretinus prie 2007 m. ir pasiūlai pastebimai išaugus, pasigirdo svars...
nuotrauka
2018-05-16 14:13
Nors pastaruoju metu netyla kalbos apie savotišką renesansą išgyvenantį Kauną, atgimimo ženklų, ypač nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, vis dažniau galima pastebėti ir Klaipėdoje. Į šį miestą po beveik dešimtmečio pertraukos grįžta ir darnios NT plėtros bei statybų bendrovė „YIT Kausta“. Ji Klaipėdos...
nuotrauka
2018-05-15 09:23
Praėjusių metų pabaigoje Vilnius pakilo į mažiausiai laisvos biurų erdvės turinčių Europos miestų trejetuką. Mažesnis vakansijų rodiklis yra tik Berlyne ir Miunchene, rodo „BNP Paribas“ ataskaita, paremta „Newsec“ surinktais duomenimis.

Statybunaujienos.lt » NT projektai

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

Neįtikėtinų produktų istoriją rankomis kuria nedidelių dirbtuvėlių meistrai

Grynas varis, amerikietiškas riešutmedis, ypač stiprus betono mišinys ir rankų darbas. Tokios yra sudėtinės dalys gaminių, kurie idealiai tinka aukščiausios klasės verslo dovanoms.