Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip šalies darbuotojai apibūdina idealų darbdavį ir atskleisti, kokių priemonių turėtų imtis organizacijos, siekiančios pritraukti darbo rinkos talentus.

Didžioji dalis rinkos darbuotojų – nemotyvuoti ir pasyvūs

Tyrimo rezultatuose šalies darbuotojai suskirstyti į 4 tipus, atspindinčius jų įsitraukimą – vedlius, gyventojus, kritikus ir atsiskyrėlius. Vedliai – labiausiai motyvuoti darbuotojai – Lietuvoje sudaro mažumą (10 proc.), o dominuojančias pozicijas užima atsiskyrėliai. Pastarųjų nemotyvuoja darbinė aplinka, jie neįsitraukia į papildomas įmonės veiklas, tad taip sudaro kliūtis pozityvios kultūros kūrimui organizacijos viduje.

Tuo tarpu Latvijoje itin motyvuoti darbuotojai sudaro 14 proc. dirbančiųjų, o Estijoje – net 21 proc. Atsiskyrėlių čia taip pat mažiau, o daugumą abejose kaimyninėse šalyse sudaro darbu patenkinti, stabilumą įmonei užtikrinantys darbuotojai.

Pastebima, kad darbuotojų įsitraukimas bei jų gaunamas atlyginimas galimai yra vienas kitą veikiantys faktoriai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuo rinkos vidurkio labiausiai nutolusį atlyginimą gauna nemotyvuoti, neįsitraukę, bet kada keisti darbą pasiryžę darbuotojai (įvardijami kritikais ir atsiskyrėliais).

Svajonių darbdavys – sąžiningas

Kaip skelbiama pranešime, verta atkreipti dėmesį į savybes, kuriomis šalies darbuotojai apibūdina idealius darbdavius. Jei tarp geidžiamiausių savybių ir realiai egzistuojančių pastebimas ryškus atotrūkis – tai gali nulemti ir mažą darbuotojų įsitraukimo lygį. „\Svarbu pastebėti, kurie iš darbuotojų lūkesčių nėra išpildomi, bei įvertinti, ar jie dera su darbdavio kuriama vidine organizacijos kultūra. 

• Remiantis tyrimo duomenimis, net 69 procentai Lietuvos gyventojų kaip svarbiausią idealaus darbdavio savybę nurodo sąžiningumą. Šis svajonių darbdavio bruožas pirmos vietos pozicijų neužleidžia jokiai kitai savybei, nepriklausomai nuo apklaustųjų amžiaus grupės, pajamų dydžio ar darbo sektoriaus.

Tokią reikšmę sąžiningumui apklaustieji galimai suteikė dėl jų pačių neigiamos patirties darbo aplinkoje. Anot ekspertės, šie rezultatai patvirtina ir vidinės komunikacijos organizacijoje svarbą. Komunikacijos procesai privalo užtikrinti, kad tai, kas apie įmonę, kaip darbdavį, komunikuojama išorėje, visiškai atitiktų realią vidinę situaciją. Viešumoje gerokai „pagražintas“ darbdavio įvaizdis esamų darbuotojų neapgaus, teigiama pranešime.

Kitos, aukštas pozicijas tyrimo rezultatuose užimančios idealaus darbdavio savybės taip pat patvirtina, kad lietuviams svarbiausias – darbovietės skaidrumas. Beveik pusė respondentų iš savo darbdavio tikisi atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimo, daugiau nei trečdalis pirmenybę teikia patikimoms organizacijoms.

Karjeros galimybės vienodai svarbios tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams. Nepriklausomai nuo skirtingų idealaus darbdavio apibūdinimų, abiejų sektorių darbuotojai galimybėms augti ir tobulėti suteikia vienodą reikšmę. Vertinant pagal amžiaus grupę, karjeros galimybių iš savo darbovietės labiausiai tikisi jauniausi rinkos darbuotojai.

Finansinės sąlygos kol kas dominuoja

Atlygis ir finansinis paskatinimas mūsų šalies dirbantiesiems vis dar išlieka vienu svarbiausių motyvacinių įrankių, suteikiančių darbui prasmę. 7 iš 10 lietuvių teigia, kad darbas jiems visų pirma yra pajamų šaltinis, o antrąją vietą (43 proc.) apklaustieji suteikė savirealizacijai.

Nors atlyginimas išlieka vienu svarbiausių faktorių renkantis darbą, pastebima, kad ši tendencija siunčia dar vieną žinutę darbdaviams. Jei darbuotojas savo darbe neįžvelgia jokios kitos prasmės – tik atlyginimą, net menkas užmokesčio pokytis į mažąją pusę ar geresnis pasiūlymas iš kitos įmonės neišlaikys jo esamoje darbovietėje. Lojalumą kurti padeda neracionalūs dalykai – darbo aplinka, vadovai, atmosfera ar santykiai su kolegomis.