Kauno valstybinėje filharmonijoje iškilmingai paskelbti tarptautinio konkurso rezultatai. Tarptautinės vertinimo komisijos nariai pripažino, kad kelis mėnesius trukęs architektūrinis konkursas buvo vienas solidžiausių pastarojo meto architektūrinių konkursų ne vien Kaune, bet ir visoje šalyje.

„Pirmiausia, šis pastatas yra labai išmanus, savyje talpinantis daug funkcionalių erdvių, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra matomos. Kitas dalykas – paties architekto vizija, jog naujasis pastatas nebūtinai turi tapatintis su jau esančiais aplink, bet priešingai, gali nubrėžti gaires ateities statiniams. Galiausiai paties statinio pristatymas ir jo elegancija: apima jausmas, tarsi įspūdingas objektas yra čia, bet tuo pačiu jo lyg ir nėra. Pastatas labai gražiai susitapatina su aplinkiniu kraštovaizdžiu“, – skelbdamas pirmosios vietos laureatus, architekto prof. Rolando Paleko vadovaujamą projektą pristatė komisijos pirmininkas Malcolmas Readingas.

Antros konkurso vietos laimėtojų vizualizacija

Antrą ir trečią vietas užėmė Jungtinės Karalystės architektų kompanijos – atitinkamai „Feilden Clegg Bradley Studios“ ir „Adam Khan Architects“. Trys nugalėtojai, pasibaigus konkurso procedūroms, bus kviečiami dalyvauti derybose dėl teisės rengti techninį projektą.

Iki pat rezultatų paskelbimo akimirkos komisijos nariai nežinojo, kas yra architektūrinių idėjų autoriai. Tik išrinkus geriausių darbų trejetą, paslaptis buvo atskleista – atplėšti papildomi vokai su tiksliais juos parengusių architektų rekvizitais.

Komisijoje dirbęs Kauno miesto tarybos narys, architektas prof. Jonas Audėjaitis įsitikinęs, kad laimėtojai yra pajėgūs įgyvendinti tokio masto projektą: „Mes patys nustebome, kai pamatėme, kas tapo pirmosios vietos laureatais. Net neabejojame, kad šios komandos galimybės yra labai didelės. Jie yra vieni iš lyderių mūsų šalyje. Taigi tokio pobūdžio projektą jie pajėgūs sėkmingai realizuoti“.

Vertinti pagal keturis kriterijus

Visi projektai vertinti pagal 4 pagrindinius kriterijus: miestovaizdį, architektūrą ir dizainą, funkcionalumą bei tvarumą. Konkurso dalyvių buvo prašyta pasiūlyti architektūrines idėjas daugiau kaip 11 tūkst. kv. metrų dydžio koncertų centrui. Bendra planuojama projekto vertė – 30 mln. eurų.

„Kaip labai teisingai pastebėjo maestro Modestas Pitrėnas, turėti aukšto lygio koncertinę salę yra ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos garbės reikalas. Net nereikia žiūrėti labai toli – jau vien kaimynai latviai ir estai mus šiuo požiūriu lenkia turėdami po 5 - 7 koncertų sales. Kiek žinome, Vyriausybė yra numačiusi tokį finansavimą nacionalinei koncertų salei. Žinoma, prie to prisidės ir miestas bei privatūs investuotojai“, – kalbėjo Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Pagrindiniai architektūrinio konkurso dalyviams tekę reikalavimai – suplanuoti 1500 žmonių talpinančią aukštos akustinės kokybės koncertų salę, mažesnę 700 vietų antrąją salę ir transformuojamą konferencijų salę, kurioje tilptų iki 600 žmonių, o prireikus ji galėtų būti skaidoma į atskiras erdves, skirtas nuo 20 iki 100 žmonių. Projektuose taip pat turėjo būti numatytas lauko amfiteatras, erdvi automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti aplinkos elementai.

Trečios vietos nugalėtojų vizualizacija

Savo idėjas, koks architektūrinis sprendimas geriausiai įkūnytų M. K. Čiurlionio koncertų centrą, konkursui pateikė 36 šalių architektai iš 6 žemynų. Tarp pastarųjų nebuvo tik Antarktidos. Daugiausia darbų (16) konkursui pateikė mūsų šalies architektai. Antroje vietoje – JAV architektūros vizionieriai (14 pasiūlymų) ir treti – Jungtinės Karalystės atstovai (12). Tarp dalyvių buvo net svečių iš Jungtinių Arabų Emyratų, Pietų Afrikos Respublikos, Libano, Jordanijos, Čilės ir kitų valstybių.

Jau antrą kartą Kauno užsakymu prestižinį konkursą surengusi Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“ atkreipė viso pasaulio architektų dėmesį. Per tris mėnesius specialiai konkursui dedikuotoje interneto svetainėje apsilankė beveik 23 tūkst. interesantų, norėjusių plačiau sužinoti apie Kauno rengiamą projektą. M. K. Čiurlionio koncertų centro idėja aktyviausiai domėjosi Jungtinės Karalystės ir JAV gyventojai, taip pat - ir daugiausia darbų konkursui pateikę lietuviai.

M. K. Čiurlionio koncertų centrą planuojama pastatyti per artimiausius ketverius metus, kad nauja aukštosios muzikos erdvė duris lankytojams atvertų 2022-aisiais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine.