Konstitucinis Teismas pripažino, kad ši Šilumos ūkio įstatymo nuostata neprieštaravo Konstitucijai. Minimoje nuostatoje teigiama, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

Neprieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos ir šio draudimo išimtys, pagal kurias, be kita ko, šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai prižiūrimos daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, turinčioje mažiau negu 150 tūkst. gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybė, reguliuodama šilumos ūkį, turi derinti asmens ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų, o bendros tautos gerovės, atsižvelgti į teisėtą ir visuotinai reikšmingą tikslą efektyviai vartoti šilumos energiją.

Vartotojų interesams atstovaujančio pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) interesas yra siekti, kad šilumos energija būtų vartojama ekonomiškai ir racionaliai, o šilumos tiekėjo interesai yra siekti, kad realizuojamos šilumos kiekis nemažėtų arba netgi didėtų.

„Kadangi abiejų šalių interesai skiriasi, o valstybė gina vartotojų interesus, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtintos nuostatos, draudžiančios šilumos tiekėjams būti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais, – konstatvo Konstitucinis teismas. – Nustačius, kad ir tam tikrų su šilumos tiekėju susijusių asmenų interesai neatitinka šilumos vartotojų intereso ekonomiškai ir racionaliai vartoti šilumos energiją, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti minėtas draudžiančias nuostatas ir tokiems asmenims. Paaiškėjus, kad dėl įstatymuose įtvirtintų nuostatų, draudžiančių tam tikriems asmenims būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (eksploatuotojais), nėra užtikrinamas tinkamos kokybės paslaugų, susijusių su pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, teikimas konkurencingomis kainomis, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų numatytos draudimo būti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (eksploatuotojais) išimtys.“

Gyvenamosiose vietovėse, turinčiose daugiau nei 150 tūkst. gyventojų, ribojamas ratas asmenų, galinčių teikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, nepaneigta galimybė daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams rinktis iš gana plataus tokias paslaugas galinčių teikti asmenų rato, taip užtikrinant pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų (eksploatuotojų) konkurenciją. Šie apribojimai taikomi derinant daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesą gauti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas mažiausiomis kainomis su jų pačių, kaip šilumos ir karšto vandens vartotojų, interesu gauti kokybiškas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas bei viešuoju interesu užtikrinti tinkamą daugiabučių namų priežiūrą (eksploatavimą).

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad draudimas šilumos tiekėjams ir tam tikriems su jais susijusiems asmenims būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (eksploatuotojais) nėra taikomas tais atvejais, kai prižiūrimos daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje gyvena mažiau negu 150 tūkst. gyventojų (jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip), buvo atsižvelgta į tokių gyvenamųjų vietovių ypatumus šilumos tiekimo ūkinės veiklos srityje ir siekta visuotinai reikšmingo tikslo – užtikrinti tinkamą visose savivaldybėse esančių daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. 

Taigi šilumos tiekėjas neturi teisės prižiūrėti centralizuotos šilumos tiekimo sistemų, paskelbė Konstitucinis Teismas.