Skaičius siūlo vertinti atsargiai

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė pirmąją sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą. Ta proga VPT direktorė Diana Vilytė sakė: „Statybos sektoriaus apžvalga pirmiausia siekėme parodyti, kaip išleidžiami vieši finansai, kokie pagrindiniai rinkos dalyviai. VPT pateikia apibendrintą statistiką ir kviečia pateiktomis įžvalgomis naudotis visas suinteresuotas puses – statybininkų bendruomenę, politikus, sprendimų priėmėjus, žiniasklaidą. Sprendimų turėsime ieškoti kartu.“

Laimonas Vaišvila (nuotraukoje kairėje), platformos Kontraktai.eu vadovas, sako, kad skaičius reikia vertinti atsargiai, reikia įvertinti, ar užtenka duomenų, ar jie yra „švarūs“, ar tie kriterijai pasirinkti, kad būtų galima daryti išvadas. Jis pateikė pavyzdį, kai minėtoje apžvalgoje pateikti duomenys, kurie galimai iškreipia tikrovę. Prie vienos ataskaitos pateiktas tam tikros bendrovės darbuotojų santykis su sudarytų sutarčių suma. Tačiau esmė ta, kad tuo metu, kai tos sutartys buvo sudarytos, įmonė turėjo kelis kartus daugiau darbuotojų, negu nurodyta ataskaitoje.

„Egzistuoja kontekstas, be kurio negalima pateikinėti išvestinių duomenų“, – sako L. Vaišvila, pažymėdamas, jog didžioji vertė yra ekspertinis vertinimas, kuris leidžia susivokti visoms suinteresuotoms pusėms. 

Aiškumo trūksta, bet visa reglamentuoti neįmanoma

Ūkio ministerija yra ta institucija, kuri sukūrė ir į pasaulį paleido VPT. Tačiau šiomis dienomis ministerija išplatino pranešimą, kad ketina teistis su VPT dėl to, kad yra apkaltinta įvykdžiusi neskaidrius viešinimo paslaugos pirkimus. Nesutariama dėl ekonominio naudingumo kriterijaus, konkrečiai – dėl kūrybiškumo. VPT nustatė, kad perkančioji organizacija „neaprašė tiksliai ir detaliai šio kriterijaus vertinimo parametrų ir procedūros, todėl nebuvo užtikrintas objektyvus visų tiekėjų pasiūlymų vertinimas“. 

Ūkio viceministras Gediminas Onaitis (nuotraukoje dešinėje) sako, kad reglamentuose aiškumo trūksta, tačiau neįmanoma, jo žodžiais, aprašyti visų atvejų, numatyti visų slenksčių ir proporcijų, teisės aktais užkardyti visų atvejų: svarbus tiek verslo, institucijų, tiek visuomenės suvokimas, kad „valstybės interesas ir pinigai yra bendri, turi būti formuojamas ir stiprinimas nepakantumas korupcijai“, tik tuomet bus efektyvesnis ir skaidresnis viešųjų pirkimų (VP) procesas. Galima numatyti daugiau ir sudėtingesnių taisyklių, sako viceministras, bet tie, kurie norės rasti, kaip apeiti, tie ir ras būdą; o kurie norės dirbti skaidriai, jiems gali tapti dirbti sudėtingiau. Tad svarbu neperlenkti lazdos. VP turi vykti pagal aiškias taisykles, turi būti konkurencija dėl kainos, konkurencija dėl kokybės – ne dėl šiandieninės pigios kainos, kaip pastebėjo ūkio viceministras, o dėl ilgalaikės kokybės.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys, kalbėdamas apie rizikas, pastebėjo, kad ginčai viešinimo paslaugose yra dažni, nes tai yra vieni iš rizikingiausių pirkimų, panašių į pirkimus statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose. Viešinimas vyksta ES lėšomis, tad tai kelia norų pasipelnyti. 

Schemos tikslios, bet ne visada korupcinės

Nuotraukoje – parlamentarė A. Bilotaitė ir LSA viceprezidentas J. Dumašius

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) viceprezidentas, bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius, kalbėdamas apie ekonominio naudingumo kriterijų pažymėjo, kad jį taikant esama daug „povandeninių srovių“. Jo nuomone, šis kriterijus neturėtų būti taikomas aklai, būtina labai aiškiai dėl jo susitarti. 

STT atstovas diskusijoje pateikė korupcijos viešuosiuose pirkimuose mechanizmus, dėl kurių J. Dumašius suabejojo. Jis sutiko, kad įvardintos schemos yra labai tikslios, tik nesutinka, kad jas visas galima vertinti kaip korupcines.

„Mažiausia kaina arba ne tas laimintis rangovas – ne visais atvejais yra korupcija. Kiekvienas rangovas nori sąžiningo konkurso, sąžiningų viešųjų pirkimų, tačiau kiekvienas turi „dėdę ar draugą ir bando patampyti tą paklodę“. Kadangi kalbame apie prevenciją, reikia galvoti, nuo ko visa prasideda – visa prasideda nuo sąlygų, todėl reikia jas sureglamentuoti. Galima sukurti 5 – 6 [viešųjų pirkimų, red. past.] sąlygų variantus ir pasibaigtų šitie žaidimai“, – sako J. Dumašius. 

Prieš kurį laiką buvo vykdomi pirkimai, pasakojo LSA atstovas, kur pagal sąlygas gali dalyvauti bet kas. Tačiau buvo nustatyta sąlyga, kad bus vertinamas tik pirmasis penketukas. Toks, kitų dalyvių nuostabai, atsirado per pusvalandį. Problemų kyla ir dėl jungtinės veiklos, kur susiburia net iki 20 dalyvių. Tai J. Dumašius vadina tiesiog nešvariais žaidimais, nes realiai dirba 2 ar 3 įmonės. LSA siekia aiškių ir skaidrių sąlygų, kurios būtų visiems vienodos.

Kodėl VP netaikomas atlyginimo kriterijus

Statybų sektoriuje, J. Dumašiaus nuomone, sąžininga konkurencija vyktų tuomet, jeigu būtų sudarytos vienodos pavyzdinės sąlygos, kurias visi žinotų, kurių turėtų visi laikytis – tai būtų paveikiausia prevencija. Situacija, J. Dumašiaus nuomone, turėtų keistis ir perėjus prie skaitmeninės statybos principo. 

„Statybų sektoriaus problema – vokeliai, – įvardino dar vieną opią problemą J. Dumašius. – Prašome ir Ūkio ministeriją – atsižvelkite į tuos dalykus, tai yra mokesčiai ir atlyginimai. „Prisiriškime“ prie kokio nors atlyginimo, kad tie, kurie sąžiningai moka atlyginimus ir mokesčius, viešuosiuose pirkimuose turėtų kokį nors pranašumą. Tačiau nematome, kad tai bus atsižvelgta ir naujame VP įstatyme.“
LSA viceprezidentas pastebėjo, kad neretai mokesčius mokančios įmonės nesugeba konkuruoti su „vokelinėmis“ įmonėmis.

Galimybė dėl atlyginimų numatyta, tik nėra nustatytas konkretus atlyginimas, kurio nemokant negalima dalyvauti VP. Tačiau, kaip pastebėjo ūkio viceministras G. Onaitis, taikant ekonominio naudingumo kriterijų, tai galima numatyti sąlygose. Deja, J. Dumašiaus tvirtinimu, tokių nuostatų sąlygose nėra.

Ūkio viceministras ir LSA viceprezidentas nesutaria ir dėl to, ar verta būtų viešuosiuose pirkimuose numatyti konkretų atlyginimą, kurio nemokėdamas verslas negalėtų konkuruoti ir laimėti konkursų. Tokį variantą siūlo LSA, o Ūkio ministerija, kuriai diskusijoje atstovavo ūkio viceministras G. Onaitis, įžvelgia galimą diskriminaciją to verslo, kuris galbūt sugeba dirbti, mokėdamas, pavyzdžiui, mažiau negu vidutinį atlyginimą. 

Susidūrus su korumpuota komisija, verslui lieka tik teismas

„Viešųjų pirkimų dalyviai sugeba prisitaikyti prie įvairių sąlygų“, – ironiškai pastebėjo advokatų kontoros TRINITI asocijuotas teisininkas Tomas Seikalis (nuotraukoje kairėje). 

Visų viešųjų pirkimų teisinių santykių, procedūrų, sako jis, negalima sureglamentuoti. Dabar esanti viešųjų pirkimų įstatyminė bazė ir teisinė praktika nėra ideali, bet jos pakanka užtikrinti skaidrų ir sklandų viešųjų pirkimų reglamentavimą.

„Žmogiškasis faktorius visada išliks viešuosiuose pirkimuose, juk VP dalyviams atstovauja fiziniai asmenys, viešojo pirkimo komisija taip pat sudaryta iš fizinių asmenų. Žmogiškasis faktorius nėra blogai iš esmės, blogai yra nesąžiningumas, – sako T. Seikalis. – Geriausia korupcijos prevencijos priemonės yra viešumas, skaidrumas ir bausmės neišvengiamumo principo užtikrinimas.“

Teisininkas sako, kad Lietuvoje neįgyvendinamas bausmės neišvengiamumo principas, trūksta kontrolės: VP turėtų būti audituojami, atliekama patikra. Didžiosiose įmonėse problema ta, kad klientas negali apginti savo teisių jokiomis priemonėmis. Tokių perkančiųjų organizacijų komisijos tiesiog parašo, kad pretenzija nepagrįsta ir atmeta. Susidūrus su neprofesionalia arba korumpuota komisija, verslui lieka tik teismas.

Korupcija, pastebi teisininkas, nėra vien tik neteisėtas tarimasis, tai yra tiesiog supuvimas: požiūris į turto valdymą, funkcijos įgyvendinimą. Lietuvoje niekas nebaudžia už tai, kad valdininkai ko nors nepadaro, neatlieka savo pareigos, pavyzdžiui, efektyviai valdyti valstybės turtą, pirkti kokybiškas paslaugas.

Daugiau informacijos iš diskusijos „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“ – kitose publikacijose netrukus. Diskusiją organizavo VšĮ „Propagandos ministerija“.