2019 gruodžio 10 d. antradienis, 21:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kova su atliekomis – rūšiuoti išmokome, o kas toliau?  1

Agota ADOMAVIČIŪTĖ, KTU      2019-01-17 10:30
Lietuviai išmoko rūšiuoti šiukšles, ir tai rodo skaičiai. „Jeigu 2008 metais į sąvartynus šalinome 96 proc. komunalinių atliekų, 2017 metais jų buvo apie 32 proc.“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorė dr. Jolita Kruopienė. Tačiau mokslininkė pabrėžia, jog kalbant apie atsakingą atliekų tvarkymą ir tvarų vartojimą, rūšiavimas – tik viena iš daugelio sudedamųjų.
nuotrauka
Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Aplinkos inžinerijos institutas,

Vieni ryškiausių pasikeitimų atliekų tvarkymo sistemoje per pastarąjį dešimtmetį – įvesta pakuočių užstato sistema, o didžiojoje dalyje savivaldybių atsirado konteineriai, skirti pakuočių atliekoms. Pasak J. Kruopienės, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi pakankamai patogias sąlygas rūšiuoti.

Nors pakuočių užstato sistema Lietuvoje skaičiuoja vos trečius metus, jau galime pasigirtime aukštais ir itin greitai pasiektais surinkimo rodikliais – šiuo metu į taromatus grąžinama apie 90 proc. pakuočių. Akivaizdu, kad užstato sistema Lietuvoje pasiteisino, tačiau galvojant apie tokios sistemos plėtojimą, pasak J. Kruopienės, yra ir niuansų, į kuriuos derėtų atsižvelgti. 

„Taromatų sistema yra gerokai brangesnė už konteinerinę. Natūralu, kad žmonės nemato paslėptų kaštų, skirtų sistemos palaikymui ir administravimui. Kuo daugiau skirtingų pakuočių įvesime į taromatų sistemą, tuo brangiau kainuos bendras sistemos palaikymas“, – sako KTU mokslininkė ir priduria, kad nuolatinis aplinkosauginio sąmoningumo didinimas vaidina svarbų vaidmenį tvaresnio vartojimo link.

Vis dar gajūs mitai

Pasak APINI profesorės, pagrindiniai gyventojų argumentai nerūšiuoti yra tinkamų sąlygų neturėjimas namuose ir vis dar girdimas mitas, jog visos atliekos galiausiai nugula ten pat, kas yra visiška netiesa. 

Remiantis ES statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungoje vienam gyventojui tekdavo 483 kg komunalinių atliekų, tuo tarpu Lietuvoje – 444 kg. Pasak J. Kruopienės, 2017 metais Lietuvoje iš viso buvo perdirbta, įskaitant kompostavimą, apie 48 proc. atliekų. ES kontekste šiuo metu pagal perdirbamų atliekų kiekį esame per vidurį, o iki 2025 metų šis skaičius turėtų šoktelti iki 55 proc. (toks teisinis reikalavimas nustatytas visoms ES šalimis).

„Svarbu ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą jau nuo mažų dienų, o vyresnio amžiaus žmonių ugdymas turi remtis pavyzdžiais, kad žmogus labai aiškiai suprastų naudą ir tai, kaip vyksta procesai, bei būtų paneigti mitai“, – įsitikinusi J. Kruopienė.

Ne tik rūšiuoti, bet ir atsakingai vartoti

KTU profesorė pabrėžia, kad kalbant apie atliekų tvarkymą labai svarbu ne tik rūšiuoti, bet apskritai atsakingai vartoti tai, kas už kelių minučių ar sekundžių virs atliekomis.

Jolita Kruopienė. KTU nuotr.

„Jei galvosime, kad galime vartoti kiek tik norime, nes svarbu tik surūšiuoti, tai nebus teisinga. Žinoma, rūšiuoti yra būtina, bet tai neišsprendžia visų su vartojimu susijusių problemų. Pats perdirbimas yra energijai imlus ir tikrai neamžinas procesas,“ – pabrėžia J. Kruopienė. Ji primena, kad plastiką ar popierių galima perdirbti vos keletą kartų, vėliau jų kokybė prastėja, o yra ir tokių atliekų, pavyzdžiui, mišrus plastikas, kurios paprasčiausiai negali būti perdirbamos, net jas išrūšiavus.

Į kovą su nereikalingu plastiku stoja ir Europos Sąjunga. Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kartu su paliktais ar pamestais žvejybos tinklais, sudaro 70 proc. visų jūrose randamų šiukšlių. Tai paskatino priimti direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo. Ji apima 10 gaminių kategorijų, kuriems bus taikomos skirtingos priemonės. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir panašūs dalykai bus uždrausti, nes jiems yra nesunkiai randamos alternatyvos. Kitiems gaminiams bus taikomi ribojami ar papildomi mokesčiai.

Kur naudoti antrines žaliavas?

KTU mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad ne visas atliekas galima perdirbti, todėl labai svarbu, jog tokių gaminių į rinką patektų kuo mažiau. 

„Būtina vystyti mechanizmus, motyvuojančius gamintojus negaminti tokių produktų, kurių vėliau neįmanoma perdirbti, o gamyboje jie turėtų būti suinteresuoti naudoti kuo daugiau antrinių žaliavų“, – sako J. Kruopienė. Jos teigimu, tai svarbu tiek Lietuvos, tiek visos Europos mastu.

„Gamintojams tiesiog turi apsimokėti gaminti iš antrinių žaliavų. Svarbu galvoti ne tik apie perdirbimą, bet ir apie perdirbtų produktų paklausą“. Pasak KTU profesorės, ši problema dar labiau paaštrėjo Kinijai uždraudus plastiko atliekų importą.

Ilgus dešimtmečius Kinija buvo didžiausia atliekų importuotoja. 2018-aisiais priėmus šį draudimą, jis aplinkosaugininkų buvo sutiktas kaip laimėjimas, padėsiantis ne tik išvalyti Kiniją, bet ir įpareigojantis kitas šalis efektyviau tvarkyti savo atliekas. Tai kelia ir rimtų iššūkių. 

„Dabar Europa skęsta savo plastike“, – sako J. Kruopienė. Esama padėtis skatina naujų būdų paieškas, tvarkantis su atliekomis.

Kalėdiniu laikotarpiui taip pat labai išauga įvairiausių prekių, pakuočių suvartojimas. Pasak mokslininkės, verta susimąstyti, ar tikrai viskas, ką perkame ir naudojame, yra reikalinga ir suteikia džiaugsmo.

„Apsikraukime ne daiktais, o įspūdžiais“, – pataria KTU Aplinkos inžinerijos instituto profesorė.




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Algirdas Urbanavičius
2019-01-20 20:39
Va ką duoda ES lėšų įsisavinimas. Privačiam sektoriui investuoti į atliekų perdirbimo į energiją sektorių neleido, valstybė tūpčiojo nes nesugalvojo kaip tą procesą suvaldyt. Gudriukai pristatė rūšiavimo gamyklų už ES pinigėlius ir dabar vežame išrūšiuotas degias atliekas į sąvardyną ir mokame į Europos ekologinius fondus baudas. Dabar vėl statys velstybė kogeneracines jėgaines kūrenamas degiom atliekom ir biokuru tik pavėluota 10 - 15 metų. Ir projektų kainos neadekvačiai sukeltos. Ekspertų tvirtinimu siūlomi įrenginiai ir technologijos apie trečdaliu brangesnės nei realiai kainuoja...Liūdnas vaizdelis. Profesorė apeina problemą. Geriau paklaustų savo kolegos habilituoto daktaro Gintaro Denafo ką daryt

Darni plėtra

nuotrauka
2019-12-06 11:10
Kalėdinės nuotaikos jau pradėjo spalvinti mūsų kasdienybę, o mintys ėmė suktis apie šventines dekoracijas, vaišes, dovanas ir, žinoma, Kalėdų eglutės puošimą. Kartu stebimas ir augantis susidomėjimas gražiausioms metų šventėms ruoštis bei jas švęsti tvariai – taip, kad būtų padaroma kuo mažiau žalos...
nuotrauka
2019-12-04 15:00
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios org...
nuotrauka
2019-11-22 14:03
Visame pasaulyje vykstantys masiniai protestai prieš klimato atšilimą, išaugęs žmonių rūpestis aplinkos apsaugos klausimais ir vis atsakingesnis vartojimas neaplenkia ir nekilnojamo turto, statybų sektoriaus. Vilniečių įkurta įmonė „Ecococon“ sukūrė unikalią šiaudinių namų sienų technologiją ir jau ...
nuotrauka
2019-11-15 10:45
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „Branda LT“ skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir ministerijos Klaipėdos departamentui dėl 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto panaikinimo...
nuotrauka
2019-11-13 12:09
Pasaulio architektus ir dizainerius vienijantys portalai bei tinklaraščiai jau apžvelgė naujausias kraštovaizdžio formavimo tendencijas. Kuriant landšafto dizainą šiuolaikinė architektūra turi derintis prie aplinkos, o ne aplinka – prie pastatų. Gamtai suteikiama ypatinga reikšmė.
nuotrauka
2019-11-11 10:02
Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?
nuotrauka
2019-11-06 14:30
„Vilniaus vandenys“ siekia iš esmės pagerinti vandens tiekimą sostinės Naujamiesčio rajone. Bendrovė specialia technika nuo lapkričio 11 d. sistemiškai per porą savaičių nuo nuosėdų išplaus pagrindines rajono vandentiekio tinklo magistrales.
nuotrauka
2019-10-30 14:22
Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimams, kurie leis steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Ši naujovė sudarys galimybes gyventojų bendruomenėms gaminti ir vartoti žalią elektros energiją. Taip pat, siekiant palengvinti ir skatinti energetikos inovaci...
nuotrauka
2019-10-29 11:25
Pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau įvairių prognozių apie mūsų planetos ateitį. Gyvendami palyginti švarioje šalyje, kurios pakrančių nedengia neperžengiami kalnai plastiko šiukšlių, o padangės nėra apgaubęs neperregimas smogas, kartais sunkiau suvokiame esamų problemų mastą. Tačiau Vilniaus Ged...
nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-09 09:40
Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai...
nuotrauka
2019-10-08 11:51
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvap...
nuotrauka
2019-10-01 12:45
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. įtvirtinamas naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventoja...
nuotrauka
2019-09-30 10:49
Vyriausybei svarstyti pateikti Energetikos ministerijos parengti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinama nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.
nuotrauka
2019-09-27 14:27
Ar žinotumėte, kaip teisingai išrūšiuoti lango stiklą? Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių – automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis. Būtent todėl atliekų tvarkymo ekspertai aptaria daugiausiai klausimų keliančių p...
nuotrauka
2019-09-27 13:44
Finansinę paramą saulės elektrinėms gyventojai įvardija kaip esminę paskatą įsirengti nuosavą saulės jėgainę ir patiems pasigaminti elektros. Daugiau nei pusei žmonių svarbus užtikrinimas, kad nuosava saulės elektrinė padės sumažinti išlaidas elektrai. O daugiau nei trečdalį didmiesčių gyventojų mot...
nuotrauka
2019-09-24 13:11
Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio s...
nuotrauka
2019-09-23 11:50
Klaipėdos apygardos prokuratūra turės iš naujo spręsti dėl viešojo intereso gynimo siekiant apsaugoti pietinės miesto dalies gyventojus nuo nemalonių kvapų. Dėl to prieš daugiau nei metus į prokuratūrą kreipėsi Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, tačiau prokuratūra iki šiol nematė pakankam...
nuotrauka
2019-09-09 09:52
Blogas kvapas kamuoja Klaipėdos rajono, Ketvergių, Gručeikių, Toleikių ir kitų kaimų gyventojus. Jis ypač sustiprėja vasaros metu, kai tvyro karščiai, nebūna vėjų. Jau artimiausiu metu čia bus išbandytas specialus įrenginys, skirtas blogo kvapo ir dulkių šalinimui.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra