2019 birželio 24 d. pirmadienis, 21:04
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kova su atliekomis – rūšiuoti išmokome, o kas toliau?  1

Agota ADOMAVIČIŪTĖ, KTU      2019-01-17 10:30
Lietuviai išmoko rūšiuoti šiukšles, ir tai rodo skaičiai. „Jeigu 2008 metais į sąvartynus šalinome 96 proc. komunalinių atliekų, 2017 metais jų buvo apie 32 proc.“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorė dr. Jolita Kruopienė. Tačiau mokslininkė pabrėžia, jog kalbant apie atsakingą atliekų tvarkymą ir tvarų vartojimą, rūšiavimas – tik viena iš daugelio sudedamųjų.
nuotrauka
Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
KTU Aplinkos inžinerijos institutas,

Vieni ryškiausių pasikeitimų atliekų tvarkymo sistemoje per pastarąjį dešimtmetį – įvesta pakuočių užstato sistema, o didžiojoje dalyje savivaldybių atsirado konteineriai, skirti pakuočių atliekoms. Pasak J. Kruopienės, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi pakankamai patogias sąlygas rūšiuoti.

Nors pakuočių užstato sistema Lietuvoje skaičiuoja vos trečius metus, jau galime pasigirtime aukštais ir itin greitai pasiektais surinkimo rodikliais – šiuo metu į taromatus grąžinama apie 90 proc. pakuočių. Akivaizdu, kad užstato sistema Lietuvoje pasiteisino, tačiau galvojant apie tokios sistemos plėtojimą, pasak J. Kruopienės, yra ir niuansų, į kuriuos derėtų atsižvelgti. 

„Taromatų sistema yra gerokai brangesnė už konteinerinę. Natūralu, kad žmonės nemato paslėptų kaštų, skirtų sistemos palaikymui ir administravimui. Kuo daugiau skirtingų pakuočių įvesime į taromatų sistemą, tuo brangiau kainuos bendras sistemos palaikymas“, – sako KTU mokslininkė ir priduria, kad nuolatinis aplinkosauginio sąmoningumo didinimas vaidina svarbų vaidmenį tvaresnio vartojimo link.

Vis dar gajūs mitai

Pasak APINI profesorės, pagrindiniai gyventojų argumentai nerūšiuoti yra tinkamų sąlygų neturėjimas namuose ir vis dar girdimas mitas, jog visos atliekos galiausiai nugula ten pat, kas yra visiška netiesa. 

Remiantis ES statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungoje vienam gyventojui tekdavo 483 kg komunalinių atliekų, tuo tarpu Lietuvoje – 444 kg. Pasak J. Kruopienės, 2017 metais Lietuvoje iš viso buvo perdirbta, įskaitant kompostavimą, apie 48 proc. atliekų. ES kontekste šiuo metu pagal perdirbamų atliekų kiekį esame per vidurį, o iki 2025 metų šis skaičius turėtų šoktelti iki 55 proc. (toks teisinis reikalavimas nustatytas visoms ES šalimis).

„Svarbu ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą jau nuo mažų dienų, o vyresnio amžiaus žmonių ugdymas turi remtis pavyzdžiais, kad žmogus labai aiškiai suprastų naudą ir tai, kaip vyksta procesai, bei būtų paneigti mitai“, – įsitikinusi J. Kruopienė.

Ne tik rūšiuoti, bet ir atsakingai vartoti

KTU profesorė pabrėžia, kad kalbant apie atliekų tvarkymą labai svarbu ne tik rūšiuoti, bet apskritai atsakingai vartoti tai, kas už kelių minučių ar sekundžių virs atliekomis.

Jolita Kruopienė. KTU nuotr.

„Jei galvosime, kad galime vartoti kiek tik norime, nes svarbu tik surūšiuoti, tai nebus teisinga. Žinoma, rūšiuoti yra būtina, bet tai neišsprendžia visų su vartojimu susijusių problemų. Pats perdirbimas yra energijai imlus ir tikrai neamžinas procesas,“ – pabrėžia J. Kruopienė. Ji primena, kad plastiką ar popierių galima perdirbti vos keletą kartų, vėliau jų kokybė prastėja, o yra ir tokių atliekų, pavyzdžiui, mišrus plastikas, kurios paprasčiausiai negali būti perdirbamos, net jas išrūšiavus.

Į kovą su nereikalingu plastiku stoja ir Europos Sąjunga. Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kartu su paliktais ar pamestais žvejybos tinklais, sudaro 70 proc. visų jūrose randamų šiukšlių. Tai paskatino priimti direktyvą dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo. Ji apima 10 gaminių kategorijų, kuriems bus taikomos skirtingos priemonės. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, vienkartiniai plastikiniai stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir panašūs dalykai bus uždrausti, nes jiems yra nesunkiai randamos alternatyvos. Kitiems gaminiams bus taikomi ribojami ar papildomi mokesčiai.

Kur naudoti antrines žaliavas?

KTU mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad ne visas atliekas galima perdirbti, todėl labai svarbu, jog tokių gaminių į rinką patektų kuo mažiau. 

„Būtina vystyti mechanizmus, motyvuojančius gamintojus negaminti tokių produktų, kurių vėliau neįmanoma perdirbti, o gamyboje jie turėtų būti suinteresuoti naudoti kuo daugiau antrinių žaliavų“, – sako J. Kruopienė. Jos teigimu, tai svarbu tiek Lietuvos, tiek visos Europos mastu.

„Gamintojams tiesiog turi apsimokėti gaminti iš antrinių žaliavų. Svarbu galvoti ne tik apie perdirbimą, bet ir apie perdirbtų produktų paklausą“. Pasak KTU profesorės, ši problema dar labiau paaštrėjo Kinijai uždraudus plastiko atliekų importą.

Ilgus dešimtmečius Kinija buvo didžiausia atliekų importuotoja. 2018-aisiais priėmus šį draudimą, jis aplinkosaugininkų buvo sutiktas kaip laimėjimas, padėsiantis ne tik išvalyti Kiniją, bet ir įpareigojantis kitas šalis efektyviau tvarkyti savo atliekas. Tai kelia ir rimtų iššūkių. 

„Dabar Europa skęsta savo plastike“, – sako J. Kruopienė. Esama padėtis skatina naujų būdų paieškas, tvarkantis su atliekomis.

Kalėdiniu laikotarpiui taip pat labai išauga įvairiausių prekių, pakuočių suvartojimas. Pasak mokslininkės, verta susimąstyti, ar tikrai viskas, ką perkame ir naudojame, yra reikalinga ir suteikia džiaugsmo.

„Apsikraukime ne daiktais, o įspūdžiais“, – pataria KTU Aplinkos inžinerijos instituto profesorė.




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Algirdas Urbanavičius
2019-01-20 20:39
Va ką duoda ES lėšų įsisavinimas. Privačiam sektoriui investuoti į atliekų perdirbimo į energiją sektorių neleido, valstybė tūpčiojo nes nesugalvojo kaip tą procesą suvaldyt. Gudriukai pristatė rūšiavimo gamyklų už ES pinigėlius ir dabar vežame išrūšiuotas degias atliekas į sąvardyną ir mokame į Europos ekologinius fondus baudas. Dabar vėl statys velstybė kogeneracines jėgaines kūrenamas degiom atliekom ir biokuru tik pavėluota 10 - 15 metų. Ir projektų kainos neadekvačiai sukeltos. Ekspertų tvirtinimu siūlomi įrenginiai ir technologijos apie trečdaliu brangesnės nei realiai kainuoja...Liūdnas vaizdelis. Profesorė apeina problemą. Geriau paklaustų savo kolegos habilituoto daktaro Gintaro Denafo ką daryt

Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-06-19 15:32
Dar viena ekologiška sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje – VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė jau greit turės savo saulės jėgainę ant stogo. Iš saulės šviesos gauta elektros energija bus panaudota vien ligoninės poreikiams. Tokiam sprendimui pritarė Vilniaus miesto taryba. 100 kW galios jėgainė t...
nuotrauka
2019-06-19 11:55
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal jos skelbtą kvietimą teikti paraiškas paramai gauti saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti gavo 7112 prašymų. Juos gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.
nuotrauka
2019-06-18 09:02
Saulės jėgainių panaudojimas verslo objektuose tampa vis labiau įprasta praktika Lietuvos įmonėse: Kauno Laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) veikiančios įvairių sričių kompanijos šį atsinaujinančios energetikos resursų sprendimą priima vedinos labai panašių motyvų: ne tik ekonominės naudos, bet ir, s...
nuotrauka
2019-06-14 10:11
Birželio 15 d. pasaulyje švenčiama Pasaulinė vėjo diena. Tai diena, skirta pristatyti ir susipažinti su vėjo energetika, jos indėliu į „žalios“ elektros energijos gamybą ir galimybes toliau prisidėti kuriant švaresnę mus visus supančią aplinką. Svarbiausiais faktais apie vėjo energetiką ir jos plėtr...
nuotrauka
2019-06-13 12:43
VDU Botanikos sodas Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) kviečia pasigrožėti turtinga rožių kolekcija – itin karšta vasaros pradžia lėmė gausų žydėjimą. Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo metu tai – gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje.
nuotrauka
2019-06-12 12:35
Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiška jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. Paraiškas gyventojai teikė...
nuotrauka
2019-06-12 09:58
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui tobulinti Želdynų įstatymą, siekiant suderinti miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo tikslus su darnaus miestų vystymosi principu, užtikrinti geresnę brandžių medžių apsaugą, atliekamų tvarkymo darbų kokybę, įtvirtinti geresnį visuomenės informavimą, atsižv...
nuotrauka
2019-06-11 11:10
„Volkswagen“ tikisi greito e-mobilumo proveržio ir dvigubina savo investicijas į įkrovimo infrastruktūrą. Grupė Europoje iki 2025 m. įrengs iš viso 36 000 stotelių, o 11 000 iš jų bus „Volkswagen“ – stotelės bus įrengtos šalia gamintojo gamyklų ir atstovybių visuose didžiuosiuose miestuose. Iš viso ...
nuotrauka
2019-06-07 13:24
Seimui pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Eur...
nuotrauka
2019-06-06 11:55
Lietuvoje praeitais metais startavo viena iš „Barking“, estų startuolio, paslaugų – parkavimo vietų dalijimosi platforma. Šiuo metu Vilniuje jau yra šiek tiek daugiau nei 500 parkavimo vietų, prieinamų vairuotojams. Šiais metais planuojama plėtra į Kauną.
nuotrauka
2019-06-06 10:29
Palangos Birutės parko paplūdimyje šią vasarą ir vėl plevėsuoja Mėlynoji vėliava, liudijanti, kad paplūdimys atitinka aukščiausius aplinkosaugos kokybės reikalavimus. Mėlynoji vėliava Palangai įteikta savaitgalį vykusio Kurorto šventės atidarymo renginio metu.
nuotrauka
2019-05-27 13:25
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse rinkos priežiūros institucijos tikrins, ar oro kondicionieriai ir ventiliatoriai, vietiniai patalpų šildytuvai ir apšvietimo gaminiai atitinka jiems keliamus ekologinius ir energinio ženklinimo teisinius reikalavimus.
nuotrauka
2019-05-23 14:32
Po beveik metus trukusių labai intensyvių derybų ES Taryba priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo.
nuotrauka
2019-05-20 11:04
32 mln. eurų. Tiek pagal dvi sutartis skirta lėšų Lietuvos žmonėms, norintiems gyventi švariau, sveikiau ir taupiau.
nuotrauka
2019-05-17 10:52
Artėjant gegužės 24-ajai – Tarptautinei kaimynų dienai, prie Susisiekimo ministerijos socialinės akcijos „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“ jungiasi Lietuvos miestų savivaldybės ir bendruomenės, kurioms itin aktualios transporto spūsčių ir aplinkos taršos problemos.
nuotrauka
2019-05-13 08:37
Neseniai atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad net 8 iš 10 šalies gyventojų pritaria tolesnei vėjo energetikos plėtrai šalyje, skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Įgyvendinant naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir rudenį pradėjus vykdyti aukcionus ats...
nuotrauka
2019-05-09 10:46
Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuo...
nuotrauka
2019-05-02 13:29
Lietuvoje vis dar didelė socialinė atskirtis, nedarbo lygis auga, o visuomenė sensta. Tačiau, kaip pastebi šalies teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjai, gerėja migracijos situacija ir auga atlyginimai. Vis dėlto, savivaldybės raginamos įsitraukti į investicijų medžioklę, kurioje dabar laimi Vil...
nuotrauka
2019-04-30 09:37
Elektriniai sodo ir daržo įrankiai yra priskiriami elektronikos atliekoms, kurios turi būti perdirbamos kaip ir kita buityje naudojama elektros ir elektroninė įranga. Kur gyventojams dėti neveikiančius elektrinius įrankius?
nuotrauka
2019-04-18 10:56
Vienas švaraus oro priešų – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo ...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...