Strateginio planavimo tarybos posėdyje po ilgų diskusijų beveik vienbalsiai buvo pritarta strategiškai svarbiam sprendimui – Savivaldybės administracijos vadovams leisti skubiai uždegti žalią šviesą Kretingos miesto sporto, sveikatingumo centro statybai Kretingos pietvakarinėje dalyje, dabartinio stadiono teritorijoje.

Vienas prieš vėją

Iki rugsėjo 1 d. nepasirašius sutarties su rangovu, Savivaldybė prarastų 144 tūkst. 810 Eur finansavimą iš valstybės biudžeto. Be to, nepanaudojus šių Valstybės investicijų programos lėšų, būtų užkirstas kelias kitąmet jų gauti į sąrašus įtrauktiems naujiems objektams, kurių, anot mero Juozo Mažeikos, yra užtektinai.

Kūno kultūros ir sporto departamento 2015–2017 m. strateginiame veiklos plane 2 mln. 606 tūkst. 580 Eur finansavimas sporto salės statybos darbams numatytas iki 2018 m., o šio investicinio projekto įgyvendinimas ilgiausiai gali tęstis iki 2023 m.

Šeši tarybos nariai balsavo „už“, vienintelis Steponas Baltuonis susilaikė paaiškinęs, jog jam nepriimtinas metodas, kai, gavus tik dalį pinigų, užsimojama statyti didžiulius objektus, neužsitikrinus finansavimo iki galutinio rezultato. Tarybos narys perspėjo, jog sporto komplekso gali laukti amžiaus statyba vadinamos bibliotekos ateitis.

S. Baltuonis minėjo gerus pavyzdžius Utenoje, Varėnoje, kai, anot jo, statybos ne tik pradedamos, bet ir baigiamos. Kaip kitos savivaldybės užsitikrina finansavimą, sakė nežinąs, tačiau priėjo prie išvados, kad kretingiškiams statybų atžvilgiu kažko trūksta, galbūt užsispyrimo.

„Jei jau nusprendėt ką padaryti, padarykit iki galo. Ir dabar – pažadėkit man, kad finansavimas – ant stalo, ir žinosiu, jog sporto kompleksas pastatytas tikrai bus, abejonių nekils“, – savo nuomonę gynė tarybos narys.

Su S. Baltuoniu nesutiko meras teigdamas, jog kitos savivaldybės ne mažiau rizikuoja, o objektus pastato todėl, kad jos dirba vieningai ir kryptingai, nesėjama abejonių oponentams pasidžiaugti. „Savivaldybė nėra privati institucija su ąsočiu pinigų, kad kam norėtų, tam juos išleistų, be to, niekada taip nebus, kad ant stalo turėtume visus statyboms reikalingus pinigus. Gauti finansavimą – tai kiekvienų metų darbas su Vyriausybe ir su ministerijomis“, – sakė meras. Jo teigimu, šiuo metu panašius objektus stato arba ruošiasi statyti Rokiškio, Kelmės, Skuodo, Mažeikių, Varėnos, Plungės savivaldybės.

Laikas nelaukia

V. Domarkas S. Baltuoniui metė kontrargumentą, prašydamas atkreipti dėmesį į tai, kiek rajone renovuotų mokyklų, kiek Valstybės investicijų programos lėšų pritraukta.

„Kretingoj dažniausiai esam pripratę matyti tik tai, kas bloga, o gera nematom“, – apgailestavo Augenija Juknevičienė. Jos nuomone, jeigu sporto kompleksas nebus pradėtas statyti dabar, tai nebus pradėtas niekada.

Ryžtingai elgtis kolegas ragino Almantas Skruibys, Dangiras Samalius, Vytautas Lukauskas, vicemerė Danutė Skruibienė, kurios nuomone, šiai statybai būtų galima panaudoti ir dirbtinei futbolo aikštės dangai skirtas lėšas – 290 tūkst. Eur. „Juolab kad ta danga tėra reikalinga tik anksti pavasarį ir vėlai rudenį. Visiems maloniau futbolą žaisti ant natūralios žolės“, – neabejojo ji.

Tačiau S. Baltuonis liko prie savo nuomonės – geriau neskubėti, gal atsirastų ir toks investuotojas, kuris sutiktų sporto kompleksą pastatyti, pavyzdžiui, per 3 metus, o Savivaldybei leistų išsimokėti per 30 metų.

Meras ir administracijos direktorius V. Domarkas pripažino irgi svarstę tokį bei kitus variantus, tačiau apsistoję ties šiuo momentu geriausiu. Jei diskusija būtų nukeliama savaitei–antrai, tai panaudoti lėšas ir dar, kaip tikimasi, gauti jų papildomai būtų per vėlu.

„Žinoma, idealiausia būtų investuotojas, bet tokio nėra,“ – atsakė J. Mažeika.

„Kur garantija, kad kitas pinigų tiek metų lauks? Sakys – mokėkit dabar. Turėsime tada ne tik sporto kompleksą, bet ir antstolių užblokuotas sąskaitas su neišmokėtais atlyginimais pedagogams ir kultūros darbuotojams. Mano nuomone, geriau statyti ilgiau negu sėdėti skolos baloj ir prisiminti 2000-uosius, kai sąskaitos buvo užblokuotos“, – karčiais prisiminimais dalijosi direktorius.

Anot D. Skruibienės, iš banko imti paskolų Savivaldybė negalėtų, nes neturi limito.

„Jei galite pasiūlyti variantą, teisiškai įmanomą, tai prašau siūlyti“, – meras kreipėsi į vienintelį šiame posėdyje oponentą S. Baltuonį. Šis atkirto, jog siūlyti variantus – ne tarybos narių, o vykdomosios valdžios pareiga.

Atsižvelgė į kriterijus

Viešųjų pirkimų procedūros tebevyksta. Į klausimą, kas galėtų vykdyti rangovo darbus ir kiek jie kainuos, atsakė Savivaldybės administracijos direktorius V. Domarkas, išdėstęs 12 žingsnių, kas padaryta iki šios dienos.

Direktoriaus teigimu, sporto komplekso statybos finansavimo šaltinis bus ne vien Valstybės investicijų programa. Siekiama taip pat pritraukti europinių bei biudžeto lėšų.

„Jeigu šiuo metu Savivaldybė turėtų rangovą, būtų galimybė valstybės numatytas lėšas net padidinti, bet dabar stovime vietoje“, – sakė jis.

Pasak V. Domarko, sporto ir sveikatingumo centro statybai rajono taryba yra pritarusi kone kasmetiniuose savo posėdžiuose nuo 2008-ųjų. Vadovaudamasi sprendimais, Savivaldybės administracija supaprastintą ribotą konkursą paskelbė šių metų vasarį.

Paraiškas jame dalyvauti pateikė 5 įmonės. Vienos pretendentės paraiška buvo atmesta, nes ji paprašius nepatikslino duomenų apie savo kvalifikaciją, o iš likusių 4 buvo sudaryta eilė pagal komisijos įvertintus jų kvalifikacijos balus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, anot direktoriaus, nebuvo kuo nors išskirtiniai. Vienas kriterijų – kad vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apyvarta siektų 2 mln. Eur be PVM, taip pat kad bendrojo mokumo koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0,5, be to, įmonė pastaruosius 3 metus turėjo dirbti pelningai, turėtų pakankamai apyvartos lėšų įsipareigojimams vykdyti.

Atsižvelgė į pokyčius rinkoje

Pasiūlymus pateikti buvo pakviestos 3 daugiausiai įvertinimo balų gavusios įmonės – „LitCon“, „Panevėžio statybos trestas“ ir „Irdaiva“. Balandį jos pateikė darbų kainų pasiūlymus. Kadangi, Savivaldybės manymu, jos buvo per didelės ir nepriimtinos, supaprastinto riboto konkurso procedūros pasibaigė atmetus visus pateiktus pasiūlymus. Susidarius tokiai situacijai,

V. Domarko teigimu, procedūros sporto komplekso statybos darbams įsigyti birželio 26 d. buvo pradėtos supaprastinto pirkimo apklausos būdu, vėl kviečiant tas 3 minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančias įmones dalyvauti.

Atplėšus apklausos vokus paaiškėjo, kad kainos nurodytos tokios pat. Po derybų įmonės paskelbė galutines kainas, kurias pavyko sumažinti, tad šiuo metu „LitCon“ yra nurodžiusi 6 mln. 261 tūkst. 750 Eur su PVM, o 2015 m. Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų plane šiems darbams buvo numatyta 4 mln. 778 tūkst. 730 Eur su PVM. Kadangi pasiūlymų vertinimo metu pirkimui skirtų lėšų dydį galima keisti esant pagrįstiems motyvams, liepos 31 d. direktoriaus įsakymu Savivaldybėje buvo sudaryta komisija. Ji konstatavo, kad mažiausia pasiūlyta kaina nėra per didelė ir Savivaldybei priimtina.

Pasak komisijos pirmininko Povilo Černeckio, atsižvelgta į keletą aplinkybių – pavyzdžiui, į tai, kad projektas parengtas 2013 m., o statybos darbų kainos skaičiuotos tų metų kainomis. „Kreipėmės į projektuotojus ir prašėme pateikti patikslintą techninio projekto statybos darbų sąmatą pagal šiuo metu galiojančias minėto projekto statybos darbų kainas, taip pat atsižvelgėme į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus šalies ekonomikos ir socialinės raidos statistikos duomenis, kur nurodomi statybos darbų kainų pokyčiai kas mėnesį“, – kodėl Savivaldybė su „LitCon“ pasiūlyta kaina sutinka, paaiškino P. Černeckis.

Tačiau posėdyje nė žodžiu nebuvo užsiminta apie tai, kad ši bendrovė, anksčiau vadinusis „Pireka“, yra turėjusi teisminių ginčų su Kretingos rajono savivaldybe dėl Darbėnų Baltkalnio kapinių statybos. Laimėjusi kapinių įrengimo darbų pirkimo konkursą, darbams atlikti ji samdė subrangovą – bendrovę „Medridą“, siejamą su kretingiškiu verslininku Edmundu Jasinsku. Be to, redakcijos žiniomis, kilus abejonių dėl rangovo „LitCon“ patikimumo, iš finansuojamų projektų sąrašo pernai buvo išbrauktas Grūšlaukės, Jokūbavo ir Salantų vandentvarkos projektas. Kaip tai vertina Savivaldybės administracija?

„LitCon“ yra viena įmonių, dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkurse, keliamus kvalifikacinius reikalavimus atitinka, be to, pasiūlė mažiausią darbų kainą. O dėl patikimumo... Nėra tokio Vyriausybės sudaryto sąrašo, kuriame būtų išvardintos nepatikimos įmonės“, – pakomentavo V. Domarkas. 

Audronė GRIEŽIENĖ, Kretingos r. laikraštis PAJŪRIO NAUJIENOS