Teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymus, apžiūrų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad neginčijamai nustatyta, jog L. T., dirbdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi ir vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, nustatė, kad kultūros paveldo objekte – gimnazijoje Kaune – rangovas ir subrangovas vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu sudarytą darbų sutartį, gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) ir nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti.

Kaip praneša Kauno apygardos teismas, L. T. žinojo, kad už tai gimnazijos direktorei ir gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas). Tokiu atveju privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai. Taip pat L. T. pasinaudojo gimnazijai ir rangovei esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėnesio 1-ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas. Taip pat L. T. siekė, kad būtų išvengta grėsmės vėluoti atlikti darbus ir dėl to patirti apmokėjimo problemų.

Teismas nustatė, kaip rašoma pranešime, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugsėjo mėnesio pradžios susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių tarp L. T. ir rangovo technikos direktoriaus D. B., metu, savo ir trečiojo asmens, nežinančio apie L. T. daromą nusikalstamą veiką, naudai, L. T. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos įgytų savo ir kito asmens asmeninėms reikmėms. Buvo susitarta, kad vartai bus įrengti jų abiejų gyvenamosios vietos kieme, ir už tai vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys. Taip L. T. išvengė asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą.

D. B. pripažintas kaltu už tai, kad susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui L. T., siekdamas šio tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant savo įgaliojimus.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, kaip rašoma pranešime, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, sunkumą, sukeliamą pavojų visuomenei, nustatytai valstybės valdymo tvarkai, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir L. T. paskyrė 350 MGL dydžio (17 500 eurų) baudą, o. D. B.– 280 MGL dydžio (14 000 Eur) baudą. Baudos turi būti sumokėtos per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Be to, L. T. teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės tarnyboje bei viešuosiuose juridiniuose asmenyse, atėmimą 3 metų laikui.

Iš L. T. nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgyto turto vertę – 2 660 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.