Kaip rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geomastas“ matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Teismai nustatė, kad atsakovas nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo pagrindu. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus trečiasis asmuo UAB „Geomastas“ turėjo vadovautis nuosavybės teisės atkūrimo metu parengtais žemės sklypo dokumentais. Tikslinant žemės sklypo kadastrinius duomenis 2017 metais atsirado žemės sklypo ribų ilgių neatitikimai tarp UAB „Geomastas“ parengto žemės sklypo plano ir 2004 m. plano, matininkas nesirėmė registro ir kadastro oficialių dokumentų duomenimis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija ypatingą dėmesį skyrė kadastrinius matavimus atlikusio asmens parengtų dokumentų teisinei reikšmei, nustatant jo teises ir pareigas bei jo procesinę padėtį civilinėse bylose.

Teisėjų kolegija priminė, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai.

Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Procesine prasme tai leidžia daryti išvadą, kad šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties, rašoma pranešime.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. „Šių asmenų sudaryti dokumentai teisių ir pareigų asmeniui nenustato, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, o šiuos aktus priėmusios institucijos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus sudariusių asmenų patraukti kaip atsakovų. Taip pat nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių asmenų įtraukti į bylą kaip suinteresuotų asmenų, kadangi nėra jų teisinio suinteresuotumo dėl ginčo dalyko“, – akcentavo kasacinis teismas.

Pasak teisėjų kolegijos, cituojamos Teismo pranešime, jeigu ginčo nagrinėjimo metu reikia gauti informacijos ar patikslinimų iš kadastrinius matavimus atlikusio ir atitinkamus dokumentus sudariusio asmens, tai galimas tolesnis faktinių duomenų apie kadastro objektą rinkimas, bet iš to neatsiranda šio asmens suinteresuotumas byla ir tai nesudaro pagrindo jį įtraukti į bylą kaip dalyvaujantį asmenį.

„Dėl faktų žinojimo, duomenų surinkimo ar turėjimo šis asmuo netampa suinteresuotu asmeniu, o tik yra asmuo, turintis informacijos apie bylos aplinkybes. Prireikus šie asmenys civiliniame procese gali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio 1 dalis) arba jų turimi faktiniai duomenys gaunami kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis)“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Bylą nagrinėjęs Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas nurodė, kad šioje byloje kasacinis teismas suformulavo aiškią teisinę taisyklę, kuria supaprastina teismo procesus.

„Tai, kad procese matininkai nebebus įtraukti kaip suinteresuoti asmenys, o bus apklausimi tik kaip liudytojai, palengvins asmenų bylinėjimąsi, jį supaprastins, padarys ekonomiškesnį. Tai palengvins ir teismų darbą, nes procesas bus neapkrautas pertekliniais bylos dalyviais, jiems nereikės siųsti teismo dokumentų“, – akcentavo A. Norkūnas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.