Viešoji įstaiga „Technikos priežiūros tarnyba“ yra atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių, pavyzdžiui liftų, eskalatorių, lynų kelių, techninės būklės tikrinimą, statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimą, suvirinimo procesų sertifikavimą, metalinių konstrukcijų ir suvirintų sujungimų bandymus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra „Techninės priežiūros tarnybos“ dalininkė, todėl šių metų rugsėjo mėnesį atliko veiklos ir finansų valdymo vidaus auditą.

Pasak ministerijos kanclerio Karolio Vaitkevičiaus, dėl nustatytų pažeidimų pirmadienį bus sušauktas dalininkų susirinkimas, jame bus sprendžiama, ar laikinasis „Techninės priežiūros tarnybos“ direktorius gali toliau eiti pareigas, jo atžvilgiu bus pradėtas tarnybinis patikrinimas.

„Gavę audito ataskaitą sukvietėme valdybą, kuri pateikė savo siūlymus ministrui. Aptarę juos spręsime, ar nušalinti laikinąjį vadovą nuo pareigų, taip pat planuojame atlikti tarnybinį patikrinimą, gali būti, kad laikinam vadovui teks grąžinti sau paskirtą premiją, kyla klausimas dėl jo galimybių dirbti šioje tarnyboje“, - pranešime cituojamas ministerijos kancleris.

Nustatė savo atlyginimą ir pasiskyrė premiją

Vidaus audito metu nustatyta, kad laikinai vadovo pareigas einantis tarnybos direktoriaus pavaduotojas N. Mikalauskas 2019 m. pats sau nustatė pastoviosios ir kintamosios dydžius. Kaip žinoma, kintamoji darbo užmokesčio dalis turi priklausyti nuo veiklos rezultatų ir dirbančiojo asmeninio indėlio.

Nors laikinasis vadovas atsižvelgė į ankstesniais laikotarpiais nustatytus dydžius, tačiau nei teoriškai, nei praktiškai jis negalėjo nešališkai įvertinti savo veiklos rezultatų bei asmeninio indėlio. Laikinai tarnybai vadovaujančio direktoriaus pavaduotojo darbo užmokestį turi nustatyti „Techninės priežiūros tarnybos“ valdyba arba dalininkas, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rašoma pranešime.

Be to, laikinasis tarnybos vadovas pats sau mokėjo neterminuotą priemoką už papildomas funkcijas. Neterminuota priemoka direktoriaus pavaduotojui buvo paskirta ir mokama dar nuo 2017 metų, nors pavestas papildomas funkcijas jis atlieka nuo 2012 metų. O nuo šių metų pradžios neterminuota priemoka buvo indeksuota, tai yra padidinta.

„Vidaus auditorių vertinimu, direktoriaus pavaduotojui mokama priemoka yra susijusi su tiesioginėmis jo funkcijomis, todėl tikrai abejotina, ar tokia priemoka iš viso turėjo būti skirta“, - sako kancleris K. Vaitkevičius.

Tuo metu kitiems „Techninės priežiūros tarnybos“ darbuotojams priemokos mokamos terminuotą laiką, o jų bendras vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra net 50 proc. mažesnis už direktoriaus pavaduotojo bei vyriausiojo buhalterio vidutinį mėnesio darbo užmokestį.

Direktoriaus pavaduotojas, laikinai eidamas vadovo pareigas, už 2018 m. veiklos rezultatus taip pat skyrė sau 2000 eurų vienkartinę premiją, nors šio sprendimo nesuderino nei su dalininku, nei su valdyba, o veiklos plane nurodyti rodikliai pasiekti tik iš dalies.

Audito metu nustatyta ir kitų pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu: pavyzdžiui, priemokos kai kuriems darbuotojams buvo mokamos už galimai tiesioginių jų funkcijų vykdymą, kai kuriais atvejais darbuotojams skirtos vienkartinės premijos, nors veiklos plane įtvirtinti rodikliai pasiekti tik iš dalies.

Vienas darbuotojas – 2 automobiliai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikrinimo metu nustatyta ir kitokių pažeidimų. Pavyzdžiui, vieno tarnybinio automobilio faktiniai ir nurodyti odometro rodmenys rodo skirtingą nuvažiuotų kilometrų skaičių – net 7 tūkst. kilometrų daugiau. Tai gali reikšti, kad automobilis naudojamas ne darbo tikslais, bet joks paaiškinimas nebuvo pateiktas.

Vienam darbuotojui laikinasis tarnybos direktorius yra paskyręs du tarnybinius automobilius, tačiau išsiaiškinta, kad šie automobiliai tuo pačiu metu vyko į skirtingus objektus.

Auditoriai pasiūlė apskritai peržiūrėti „Techninės priežiūros tarnybos“ automobilių skaičių. Iš viso tarnyba naudoja 42 tarnybinius lengvuosius automobilius.

Tikrinimą atlikusiems auditoriams į akis krito ir tai, kad transporto priemonių stebėjimo bei kontrolės sistema nerodo istorinių duomenų, o tarnybos darbuotojai, kurie organizuoja viešuosius pirkimus, nevykdo prievolės deklaruoti privačius interesus, nėra jokios viešų ir privačių interesų derinimo kontrolės sistemos.